Investuotojų asociacija sveikina indėlio sertifikatų turėtojus, sulaukusius palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo. VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas” turėtų pinigus už turėtus indėlio sertifikatus grąžinti iki gruodžio vidurio, automatiškai pervedant pinigus į SEB banką. Papildomai niekur kreiptis nereikės.

IA nuomone, už indėlio sertifikatus išmokėtos pinigų sumos bus lygios už indėlio sertifikatus sumokėtoms pinigų sumoms ar, geriausiu atveju, bus priskaičiuotos palūkanos už sertifikatus, kurios buvo susikaupusios iki draudiminio įvykio dienos, t.y. iki banko SNORAS licencijos atėmimo (2011-11-24). „Jei nutiktų būtent taip, Investuotojų asociacija ketina toliau tęsti civilines bylas ir reikalauti palūkanų už visą laikotarpį iki šios dienos, kadangi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, indėlio sertifikatai buvo draudžiami indėlių draudimu, todėl VĮ „Indėlių draudimas“ privalėjo draudimo išmokas išmokėti dar 2011 m. gruodį. To nepadarę, jie privalėtų sumokėti palūkanas už šį laikotarpį“- situaciją po 2015 m. lapkričio 17 d. LAT sprendimo aiškina IA valdybos narys, advokatas D. Vanhara.

Primename, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) paskelbė savo sprendimą, kuriuo buvo pasisakyta dėl AB bankas SNORAS platintų indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybės gauti draudimo išmoką. ESTT pasisakė, kad SNORO indėlio sertifikatų turėtojams, jei būtų nustatyta, kad Snoro indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės, turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga. SNORO išleistų obligacijų klausimu, ESTT pasisakė, kad Lietuvos Respublika į savo nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi direktyvos dėl investuotojų draudiminės apsaugos nuostatas, todėl ši direktyva turėtų Lietuvos teismuose tapti tiesioginio taikymo teisės aktu, kuriuo gali remtis SNORO obligacijų turėtojai ir reikalauti įsipareigojimų investuotojams apsaugos išmokos už turimas banko SNORAS obligacijas.

Todėl Investuotojų asociacija, laikydama, kad po ESTT sprendimo bankrutavusio banko AB bankas SNORAS obligacijų turėtojų interesams atsiveria naujos ir sustiprėjusios galimybės atgauti pinigus už turėtas SNORO obligacijas, inicijavo grupės ieškinį, kuriuo siekia priteisti draudimo išmokas obligacijų turėtojams.

Šiuo metu grupės ieškinys jau pateiktas, tačiau laukiamas ir kitų SNORO obligacijų savininkų prisijungimas. Norėdami prisijungti, galite rašyti el. p. info@investuotoju.lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 14.00 val. bus sprendžiamas Investuotojų asociacijos suburtos neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjų grupės kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais bei prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis išaiškintų ES teisėje pateikiamą „indėlio“ sąvoką.

Skundą pateikė 257 ieškovai, už neišleistas „Snoro“ akcijas sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.

Šį nutarimą išsprendę ginčą rašytinio proceso tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima po 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų ir obligacijų bylos. Atsižvelgdamas į ESTT išaiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog indėlio sertifikatams turi būti taikoma draudimo apsauga, o obligacijų savininkams draudimo apsaugos taikymui pagrindai nėra nustatyti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai laikė ieškovus investuotojais ir netenkino jų prašymo kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“ išaiškinimo. Savo kasaciniame skunde neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjai taip pat prašo kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“ išaiškinimo.
Kaip nurodo advokatų profesinės bendrijos FORT advokatas Andrius Bambalas „tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipsis į ESTT, kuris vienintelis turi kompetenciją nustatyti ar kasatoriai laikytini indėlininkais. Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės pateikti ES teisės sąvokos „indėlis“ išaiškinimo, kadangi nacionaliniai teismai neturi teisės aiškinti ES teisės ir tokie teismų veiksmai pažeidžia ES teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principus“.
„Manome, kad nuo Lietuvos banko sprendimo neleisti registruoti banko “Snoras” įstatinio kapitalo padidinimo už naujas akcijas įmokėti pinigai „Snoro“ buvo negrąžinti be jokio teisinio pagrindo, todėl jie laikytini paprasčiausiu indėliu. Siekiame, kad ieškovai atgautų 100 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti banko „Snoras“ įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla.

Smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija nepritaria dėl žyminio mokesčio lengvatos naikinimo vartotojams, prie kurių pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką priskiriami ir neprofesionalūs investuotojai. Žyminis mokestis – tai mokestis valstybei už ieškinio padavimą teismui.

Investuotojų asociacija parengė ir pateikė Seimo biudžeto ir finansų komitetui bei Finansų ministerijai savo poziciją dėl siūlomų pakeitimų neigiamos įtakos investuotojų teisių apsaugai.

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos nario dr. Lauryno Didžiulio, žyminis mokestis yra prievolė, kuri itin varžo investuotojų galimybes ir motyvaciją ginti savo teises. „Mažėjant privačių investuotojų iniciatyvai ginti savo teises savarankiškai, didėja priežiūros institucijų veiklos krūviai ir kaštai, todėl tai būtų žalingas sprendimas Lietuvos finansų rinkų skaidrumui ir saugumui”, – teigė L. Didžiulis.

Investuotojų asociacija taip pat atkreipia ir Lietuvos teismų dėmesį į tai, kad pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką neprofesionalūs investuotojai taip pat laikytini vartotojais, todėl dabar galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodeksas turėtų būti aiškinamas, kaip atleidžiantis neprofesionalius investuotojus nuo žyminio mokesčio prievolės.

Reaguodama į beprasidedantį „City Service” pasitraukimą iš Vertybinių popierių biržos Nasdaq Vilnius, Investuotojų asociacija š. m. spalio 19 d. kreipėsi į Lietuvos banką dėl „City service“ akcijų kainos apskaičiavimo. Į mūsų kreipimąsi buvo sureaguota, gavome Lietuvos banko priežiūros tarnybos atsakymą.

Primename, kad 2015 m. spalio 15 d. pastatų ūkio valdymo ir integruotų komunalinių paslaugų bendrovė „City Service“ paskelbė apie pasitraukimą iš Vilniaus biržos. Oficialaus pasiūlymo kaina buvo nustatyta pagal 6 mėnesių svertinį vidurkį nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. spalio 14 d. (ne mažiau kaip 1,657 EUR už akciją).

Tačiau apie ketinimą pasitraukti iš Vilniaus biržos „City service“ buvo paskelbusi dar 2015 m. balandžio 9 d. Nors šį savo sprendimą ji atidėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tokie pranešimai daro įtaką rinkai ir akcijų kainai, 6 mėnesių svertinį vidurkį būtų pagrįsta skaičiuoti ne nurodytu laikotarpiu, bet nuo 2014 m. spalio 9 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. (ne mažiau kaip 1,715 EUR už akciją). „Rašte nurodome, kad nėra teisinga oficialaus siūlymo kainą skaičiuoti pusmečio laikotarpiu iki spalio 14 d. Primenu, kad tokią investuotojams nepalankią poziciją buvo išreiškusi ne tik bendrovė City Service, bet ir Lietuvos Bankas”, – teigia IA valdybos narys dr. L. Didžiulis.

Visuomenei sužinojus apie delistingavimą, įmonė darosi nepatraukli, mažėja akcijų paklausa ir kaina krenta. Apskaičiuojant oficialaus pasiūlymo kainą 6 mėnesiai ne iki ketinimo apie pasitraukimą iš biržos paskelbimo, bet iki oficialaus paskelbimo apie pasitraukimą iš biržos, sudaromos sąlygos prievolių dydžio sumažėjimui ir taip pažeidžiamos smulkiųjų akcininkų teisės.

Investuotojų asociacija mano, kad Lietuvos bankas, siekdamas apsaugoti smulkiuosius akcininkus, turėtų reikalauti pakeisti privalomo oficialaus siūlymo kainą, nes kyla pagrįstų įtarimų, kad siūloma kaina yra neteisinga.

„Iš Lietuvos Banko gavome atsakymą, kuriame priežiūros tarnyba nurodė, kad peržiūrės visas oficialaus pasiūlymo sąlygas, įskaitant kainą”, – Lietuvos banko atsakymą komentuoja L. Didžiulis. Priežiūros tarnybos rašte Investuotojų asociacijai nurodoma, kad, kaip ir teigė IA, pagal LR Vertybinių popierių įstatymą akcijų išbraukimo iš prekybos reguliuojamoje rinkoje iniciatorius privalo apie ketinimus informuoti rinkos dalyvius.

Investuotojų asociacija ir jos įgaliotas atstovas advokatų profesinė bendrija „Vanhara ir partneriai“ atsakingoms institucijoms buvo apskųsti dėl kai kurių obligacijų turėtojų asmens duomenų tvarkymo. Tiek Investuotojų asociacija, tiek Advokatų kontora pareiškia ir garantuoja, kad jokių asmens duomenų netvarko ir besiskundusiųjų asmens duomenų neturi.

Obligacijų savininkai laiškus gavo ne iš Investuotojų asociacijos ar Advokatų kontoros, o iš obligacijų emitento AB bankas SNORAS obligacijų savininkų patikėtinio UAB FMĮ DV Invest,su kuria Investuotojų asociacija ir Advokatų kontora bendradarbiauja rengdami grupės ieškinį ginant Emitento obligacijų savininkų interesus. „Pareiškėjai pasirašytiniai sutartiniu būdu, įsigydami Emitento obligacijų, buvo supažindinti su tuo, kad jų duomenis turės Emitentas AB bankas SNORAS, kuris juos perduos ir UAB FMĮ DV Invest obligacijų savininkų teisių gynimo tikslais. Abu pareiškėjai pasirašytinai išreiškė savo sutikimą, kad jų duomenys būtų tvarkomi ir naudojami tokiu būdu“, – teigia advokatas D. Vanhara.

Pažymime, kad po to, kai buvo sustabdyta Emitento veikla ir tapo aišku, kad Emitento leistų obligacijų savininkų teisės nukentės, UAB FMĮ DV Invest kreipėsi į Investuotojų asociaciją, kuri yra didžiausia, seniausia, profesionaliausia ir labiausiai pasižymėjusi investuotojų teisių gynime asociacija Lietuvoje, siūlydama bendradarbiauti ginant Emitento AB bankas SNORAS obligacijų savininkų interesus.

„Mūsų žiniomis, tarp rašančių skundus yra ir vienas iš buvusių banko SNORAS vadovų. Galimai bijodamas, jog gali tekti prisiimti teisinę atsakomybę, jis pateikė daug skundų, siekdamas sutrukdyti atstovauti obligacijų savininkus“, – situaciją komentuoja D. Vanhara. Prisijungusiųjų vardu pateikėme pretenziją banko SNORAS bankroto administratoriui ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas”. „Pretenzija yra pateikta privaloma CPK nustatyta tvarka, nurodytiems asmenims suteikiant 30 kalendorinių dienų terminą ją patenkinti ikiteismine tvarka“, – informuoja advokatas.

Latvijos kapitalo ir rinkos priežiūros tarnybai priėmus sprendimą patvirtinti oficialų siūlymą likusioms „Ventspils nafta“ akcijoms supirkti, Lietuvos Investuotojų asociacija konstatuoja, kad investuotojų apsauga kaimyninėje šalyje artėja prie Europos Sąjungos lygio.

Ketvirtadienį patvirtinta „Ventspils nafta“ akcijų supirkimo kaina – 4,56 euro už akciją, nors pagrindinis bendrovės akcininkas „Vitol“ anksčiau siūlė gerokai mažesnę kainą – tik 3,12 euro. Tiesa, “Vitol” ketvirtadienio vakare pareiškė, kad su šia kaina nesutinka, o ją pateikė tvirtinimui tik spaudžiama baimės prarasti balsus “Ventspils nafta” akcininkų susirinkime.

„Gavę Lietuvos ir Latvijos investuotojų pranešimų, kad “Ventspils nafta” akcijos superkamos mažesne kaina nei numatyta įstatymuose, spalio 9 dieną kreipėmės į Latvijos rinkos reguliuotoją ir pranešėme, kad teisinga „Ventspils nafta“ akcijų kaina turi būti 46 proc. didesnė nei pasiūlyta „Vitol“. Džiugu, kad į šį pranešimą atsižvelgė rinkos prievaizdas, tačiau akivaizdu, kad „Vitol“ ketinimai dėl kainos bylinėtis tiek Latvijos, tiek tarptautiniuose teismuose šios istorijos dar neužbaigia“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, dabar reikia tikėtis, kad Latvijos kapitalo ir rinkos priežiūros tarnyba taip pat principingai pasižiūrės ir į kitus Latvijos rinkos skaudulius. „Iki šiol neįgyvendinti oficialūs siūlymai „Grindeks“, „Rigas kugu buvetava“ akcijoms supirkti, nors pagrindiniai akcininkai yra peržengę 50 proc. ribą. Reikia tikėtis, kad įstatymus pažeidinėjantys pagrindiniai šių bendrovių akcininkai bus priversti tinkamai įvykdyti prievoles“, – sakė V. Plunksnis.

„Ventspils nafta“ akcijų vertė akcijų supirkimo kaina siekia 476 mln. eurų. Rugsėjį „Vitol“ padidino „Ventspils nafta“ akcijų paketą iki 93,24 proc.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) paskelbė savo sprendimą, kuriuo buvo pasisakyta dėl AB bankas SNORAS platintų indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybės gauti draudimo išmoką.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) paskelbė savo sprendimą, kuriuo buvo pasisakyta dėl AB bankas SNORAS platintų indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybės gauti draudimo išmoką.

Visų pirma, ESTT pasisakė, kad SNORO indėlio sertifikatų turėtojams, jei būtų nustatyta, kad Snoro indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės, turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga. Taigi, lieka ginčytinas klausimas, ar SNORO indėlio sertifikatai yra perleidžiamos finansinės priemonės. Šiuo aspektu pažymime, kad Investuotojų asociacijos valdybos nario ir advokato Dominyko Vanharos kitose vedamose bylose dėl SNORO indėlio sertifikatų pats bankas SNORAS buvo pateikęs procesinius bylos dokumentus, kuriuose nurodė, kad banko SNORAS išleisti indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės.

Taigi, Investuotojų asociacija turi paties indėlio sertifikatų emitento, t.y. banko SNORAS, pripažinimą, kad jo indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės. Šis įrodymas be abejonės bus naudojamas toliau ginant visų SNORO indėlio sertifikatų turėtojų, kuriuos atstovauja Investuotojų asociacija ir advokatas Dominykas Vanhara, interesus. Tai turėtų itin palengvinti SNORO indėlio sertifikatų turėtojų galimybes gauti indėlio draudimo išmoką už turėtus indėlio sertifikatus.

Visų antra, SNORO išleistų obligacijų klausimu, ESTT pasisakė, kad Lietuvos Respublika į savo nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi direktyvos dėl investuotojų draudiminės apsaugos nuostatas, todėl ši direktyva turėtų Lietuvos teismuose tapti tiesioginio taikymo teisės aktu, kuriuo gali remtis SNORO obligacijų turėtojai ir reikalauti įsipareigojimų investuotojams apsaugos išmokos už turimas banko SNORAS obligacijas.

Dėl šių priežasčių Investuotojų asociacija, laikydama, kad po ESTT sprendimo bankrutavusio banko AB bankas SNORAS indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų interesams atsiveria naujos ir sustiprėjusios galimybės atgauti pinigus už turėtus SNORO indėlio sertifikatus ir obligacijas, inicijuoja grupės ieškinį, kuriuo sieks priteisti indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojams draudimo išmokas.

Investuotojų asociacija kviečia prisijungti prie šio naujai buriamo grupės ieškinio visus SNORO indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojus, kurie iki šiol dar nesikreipė į teismą nei patys, nei nebuvo prisijungę prie IA formuotų grupių.

Obligacijų turėtojų registracija baigėsi.

 

Investuotojų asociacija pažymi, kad ji neturi jokių bankrutavusio banko SNORAS obligacijų turėtojų asmens duomenų, o šiuos duomenis turi banko SNORAS obligacijų patikėtinis, kuriam šie duomenys yra reikalingi vykdyti teisės aktų nustatytas funkcijas, t.y. ginti banko SNORAS obligacijų turėtojų interesus.

Finansų ministerija, viešai deklaruojanti užmojus skatinti Lietuvos kapitalo rinką, planuoja padidinti mokesčių naštą smulkiesiems investuotojams ir taip sumažinti jų skaičių.

Pirmadienį išplatintame pranešime Finansų ministerija pranešė, kad planuoja sumažinti neapmokestinamą pajamų ribą iš vertybinių popierių perleidimo ir palūkanų nuo 3000 iki 500 eurų (per metus). Tai galiotų indėlių palūkanoms. Investuotojų asociacija ragina Seimo narius nepritarti šiam Finansų ministerijos pasiūlymui.

„Akivaizdu, kad šis pakeitimas suduos dar vieną smūgį Lietuvos kapitalo rinkai. Reikia prisiminti, kad ši lengvata įvesta nuo 2014 metų ir pakeitė vadinamąją „metų išlaikymo“ lengvatą, kuria aktyviai naudojosi ir milijoninius sandorius sudarantys verslininkai. Tai buvo geras sprendimas, tačiau dabartiniai siūlymai nėra racionalūs ir biudžeto pajamų reikšmingai nepadidins“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, visame pasaulyje valstybės skatina ilgalaikį taupymą, taikydamos mokesčių lengvatas. „Tai – vienintelis kelias senstant visuomenei paskatinti, kad būsimieji pensininkai kuo mažiau priklausytų nuo valstybės išmokų, o senatvei taupytų patys. Tuo tarpu Lietuvoje investuojančių – bene mažiausiai Europoje“, – teigia V. Plunksnis.

Investuotojų asociacijos nuomone, itin dažnas mokesčių įstatymų kaitaliojimas sukelia nepasitikėjimą ir daugelį atgraso nuo ilgalaikių taupymo planų.

Kiek dėl šio mokesčių pakeitimo planuojama surinkti papildomų pajamų – neskelbiama.

Investuotojų asociacijos valdybos narys dr. Laurynas Didžiulis dalyvavo Lietuvos Banko kuruojamoje Vartotojų ir bankų taryboje, kurios siekis – skatinti vartotojų atstovų ir bankų dialogą.

Susitikime diskutuota apie Lietuvos Banko specialistų pristatytas teisės aktų projektų gaires. Dr. Laurynas Didžiulis susitikime akcentavo poreikį užtikrinti teisės aktų kokybę, atkreipė dėmesį į konkrečias problemas ir teikė pastabas bei pasiūlymus. Vienas IA atstovo pateiktų pasiūlymų yra susijęs su bankinių pavedimų mokėjimų baigtinumu, nes šiuo metu teisės aktuose (išskyrus mokesčių teisės aktus) nėra konkrečiai nurodyta kada baigtas mokėjimas ir prievolė atsiskaityti už prekes ar paslaugas ar tiesiog gražinti skolą – nuo to momento kai skolininko mokamos lėšos pasiekia kreditoriaus banką ar nuo to momento kai jos pasiekia kreditoriaus banko sąskaitą.

 

Investuotojų asociacija pabrėžė, kad Lietuvos teisinį reguliavimą būtina padaryti aiškesnį ir priartinti prie Europos Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią mokėjimas laikomas baigtu nuo to momento, kai lėšos pasiekia kreditoriaus banko sąskaitą.

Investuotojų asociacija susitikime pateikė ir daugiau pasiūlymų, kaip racionaliai ir kokybiškai perkelti Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę. „IA manymu, dalies investuotojų apsaugos problemų ir teisės aktų pažeidimų galima būtų išvengti, jei teisės aktų kokybei būtų skiriamas kur kas didesnis dėmesys ir būtų vengiama fragmentiškos, skubotos bei nesistemingos teisėkūros“ – teigia IA valdybos narys L. Didžiulis.

Keleivius į Kuršių Neriją kelianti valstybės valdoma „Smiltynės perkėla“  panoro išplaukti į platesnius vandenis – prisijungė prie skolose skęstančios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ gelbėjimo.

Lietuvos jūrų laivininkystės“ pusmečio ataskaitoje skelbiama, kad 2015 metų gegužės 13 dieną „Lietuvos jūrų laivininkystė“ sudarė paskolos sutartį su „Smiltynės perkėla“ ir pagal ją pasiskolino 500 tūkst. eurų. Paskolos palūkanos nenurodomos, tačiau aišku, kad „Smiltynės perkėla“ skolino be užstato, nes visi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivai tuo metu buvo įkeisti SEB bankui.

„Paskola sudaro reikšmingą „Smiltynės perkėlos“ nuosavo kapitalo dalį – beveik 10 proc. Ar tai reiškia, kad įmonė valdoma neefektyviai, nes būtų buvę galima mokėti akcininkui dividendus, kai biudžetas deficitinis? 2014 metais, per pusę metų,  įmonė uždirbo 737 tūkst. eur pelno, 2,5 mln. Lt, o dabar tuo pačiu metu patyrė 112 tūkst. eur nuostolio“ – teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Iki šiol viešai buvo žinoma, kad „Lietuvos jūrų laivininkystę“ gelbėja tik viena valstybės valdoma įmonė – „Lietuvos geležinkeliai“, už 3 mln. eurų paskolą įsikeitusi „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivą „Venta“. „Nelabai suprantame, ar „Smiltynės perkėla“ yra bankas, į kurį paskolų gali kreiptis ir privatus verslas, ar įmonė yra tik dar vienas Susisiekimo ministerijos įrankis, siekiant išvengti „Lietuvos jūrų laivininkystės“ bankroto“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.

Pagal įstatymus, „Smiltynės perkėlos“ valdybos nariai savo turtu atsako, jeigu dėl jų veiksmų būtų padaryta žala įmonei. „Jeigu paskolos „Lietuvos jūrų laivininkystei“ yra tokia gera investicija, prie skolinimo asmeninėmis lėšomis turėtų prisidėti ir Susisiekimo ministerijos pareigūnai“  –  teigia IA valdybos narys.

„Smiltynės perkėlos“ valdyboje dirba Susisiekimo ministerijos atstovai Saulius Girdauskas, Ona Barauskienė ir nepriklausomas narys Arvydas Saročka. Tiesa, nėra žinoma, ar sprendimą dėl skolinimo „Lietuvos jūrų laivininkystei“ priėmė „Smiltynės perkėlos“ valdyba, ar vienintelis akcininkas – Susisiekimo ministerija.

„Lietuvos jūrų laivininkystė“ per pirmąjį šių metų pusmetį patyrė 4,2 mln. eurų, birželio pabaigoje įmonė turėjo 19,8 mln. eurų skolų.

Investuotojų asociacija yra siūliusi stabdyti prekybą „Lietuvos jūrų laivininkystės“ akcijomis biržoje, nes įmonė neatitinka listinguojamoms įmonėms keliamų standartų.