Vilnius, rugsėjo 29 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas, siekiantis pigiai supirkti daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų valdomas akcijas, spalio 28 dieną rengia dar vieną akcininkų susirinkimą dėl pasitraukimo iš NASDAQ Vilnius biržos.

Rugpjūčio 26 dienos “Žemaitijos pieno“ akcininko A. Pažemecko bei su juo susijusių asmenų balsais priimtus sprendimus Investuotojų asociacija yra apskundusi teismui, nes A. Pažemeckas balsavo tinkamai nepranešęs apie daugiau kaip 50 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų paketo įgijimą, todėl neturėjo balsų.

„Ilgus metus įstatymus pažeidinėjęs A. Pažemeckas bando suktis iš padėties, tačiau susirinkimo darbovarkėje yra ir naujų klausimų – siūloma keisti „Žemaitijos pieno“ akcijų nominalią vertę iš 0,29 euro į 1 eurą. Kitais atvejais toks sprendimas būtų neutralus, tačiau dabar panašu, kad siekiama sukurti optinę apgaulę, kad supirkimo kaina yra didelė, nors įmonės vertė nesikeičia“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pakeitus akcijų nominalią vertę, kiekvienas akcininkas turėtų 3,45 karto mažiau akcijų, todėl jų kaina išaugtų tiek pat kartų ir vizualiai būtų „patrauklesnė“.

„Vienvaldžiu įmonės savininku besijaučiantis A. Pažemeckas bando priversti smulkiuosius parduoti „Žemaitijos pieno“ akcijas vos už du metinius pelnus, todėl raginame smulkiuosius vienytis ir balsuoti „prieš“ tokius ketinimus“, – teigė V. Plunksnis.

Pasak jo, leidus „Žemaitijos pienui“ delistinguotis už itin mažą kainą, tai sukeltų nepasitikėjimą Lietuvos kapitalo rinka bei paskatintų grandininę reakciją – delistingavimąsi paminant smulkiųjų interesus, o kartu ir akcijų kainų kritimą.

„Todėl tikimės, kad Lietuvos bankas naudosis visomis įstatymų jam suteikiamomis teisėmis ir netvirtins akcijų kainos, kuri 3 tūkst. akcininkų turimą vertę perduoda A. Pažemeckui“, – sakė V. Plunksnis.

Akcininkų susirinkime taip pat ketinama A. Pažemecko sūnų Robertą atšaukti iš „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybos.

„Taip bandoma taisyti abejotinus A. Pažemecko sprendimus, kuriais R. Pažemeckas vienu metu buvo ir generaliniu direktoriumi, ir stebėtojų tarybos nariu – tai draudžia Akcinių bendrovių įstatymas. Panašu, kad nuolatinis įstatymų pažeidinėjimas yra „Žemaitijos pieno“ vadovų kasdienybė“, – sakė V. Plunksnis.

A. Pamežeckas taip pat siūlo, kad darbuotojų skatinimui būtų galima už nominalią vertę parduoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas.

„Normaliose bendrovėse tokios programos kuriamos, kad suderinti akcininkų ir dirbančiųjų interesus, tačiau „Žemaitijos pieno“ atveju galima laukti, kad keletą kartų pigesnių akcijų gaus tik A. Pažemecko nurodymus klusniai vykdantys parankiniai. Be to, iš dešimtmečių istorijos akivaizdu, kad A. Pažemeckas siekė pasididinti tik savo, o ne visų akcininkų vertę“, – teigė V. Plunksnis.

Prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės, siekiančios teisingos „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 40 asmenų, turinčių daugiau kaip 1 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų.

Vilnius, rugpjūčio 21 d. Didžiausias pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas“ akcininkas Algirdas Pažemeckas toliau tęsia katės ir pelės žaidimą su 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų.

Nors A. Pažemecko ir su juo susijusių asmenų balsais rugpjūčio 26 dieną buvo priimtas sprendimas, kad „Žemaitijos pieno“ akcijomis nebebus prekiaujama biržoje, rugsėjo 21 dieną A. Pažemeckas pranešė, kad tuo pačiu klausimu inicijuos naują akcininkų susirinkimą ir dėl to dabar nebeteiks oficialaus siūlymo „Žemaitijos pieno“ akcijoms supirkti.

„Manome, kad tokiais veiksmais A. Pažemeckas netiesiogiai pripažįsta, kad ilgus metus pažeidinėjo įstatymą nepranešdamas apie įgytą „Žemaitijos pieno“ kontrolę. Sankcija už tokius pažeidimus – balsų netekimas, todėl akivaizdu, kad rugpjūčio 26 dienos akcininkų susirinkimas nebuvo teisėtas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

A. Pažemeckas praleido įstatyme numatytą 20 dienų terminą oficialaus siūlymo cirkuliarui pateikti. „Deja, bet baudos už tokį pažeidimą nenumatytos, bėgant laikui pareigos didinti akcijų supirkimo kainą taip pat nėra, todėl visa rinka yra tapusi A. Pažemecko veiksmų įkaitais“, – teigė V. Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacija yra atkreipusi Lietuvos banko dėmesį, kad „Žemaitijos pieno“  ir jo vadovų veiksmai neužtikrina tinkamos investuotojų apsaugos bei ardo vertybinių popierių rinkos skaidrumą ir vientisumą.

„Paskolos A. Pažemecko įmonėms ir jų nurašymas taip padarant „Žemaitijos pienui“ beveik 4 mln. eurų nuostolių, pavėluoti pranešimai apie veiklos rezultatus, akcijų paketų įsigijimą, vadovų sandorius, bandymas išgąsdinti smulkiuosius akcininkus paskelbiant, kad akcijos bus perkamos tik iš tų, kurie jų turėjo rugpjūčio 26 dieną tarsi jau būtų prekiaujama de facto delistinguotomis akcijomis – tai tik paviršiuje glūdinčios problemos. Kiek jų iškiltų, inicijavus detalų „Žemaitijos pieno“ veiklos auditą?“, – klausė V. Plunksnis.

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų. Investuotojų asociacijos skaičiavimais, teisinga “Žemaitijos pieno” akcijų kaina yra keletą kartų didesnė. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.

Prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės, siekiančios teisingos „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 40 asmenų, turinčių daugiau kaip 1 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų.

Vilnius, rugsėjo 15 d. Aiškėja, kad didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas sprendimą su trauktis iš biržos priėmė, neturėdamas teisės balsuoti „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime, praneša Investuotojų asociacija.

Trečiadienį A. Pažemeckas pranešė, kad kartu su susijusiais asmenimis valdo 66,74 proc. “Žemaitijos pieno“ balsų, taip pat kad įstatyme numatytos ribos kirstos 2008-2010 metais.

„Kartu pateikti ir išvedžiojimai, kad „rinkai visuomet buvo žinoma“ apie A. Pažemecko turimą „Žemaitijos pieno“ kontrolę, tačiau Vertybinių popierių įstatyme numatytos sankcijos yra aiškios – tinkamai pranešimų nepateikę asmenys netenka teisės balsuoti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Jis ironizavo, kad „rinkai visuomet buvo žinoma“ ir tai, kad 2014-2015 metais iš „Žemaitijos pieno“ „dingo“ 4,3 mln. eurų, kurie „atsirado“ A. Pažemecko kontroliuojamose įmonėse, tačiau tai nereiškia, kad šių pinigų nereikės grąžinti.

Tam, kad būtų panaikinti akcininkų sprendimai, priimti naudojantis balsais, apie kuriuos tinkamai nepranešta, akcininkai turi kreiptis į teismą.

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų. Investuotojų asociacijos skaičiavimais, teisinga “Žemaitijos pieno” akcijų kaina yra keletą kartų didesnė.

Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri siekia sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Vilnius, rugsėjo 5 d. Smulkieji „Žemaitijos pieno“ investuotojai įtaria, kad pagrindinis įmonės akcininkas Algirdas Pažemeckas bendrovės akcijas supirkinės iš pačios įmonės „dingusiais“ pinigais, praneša Investuotojų asociacija.

„2015 metais iš „Žemaitijos pieno” balanso paslaptingai „dingo” 3,8 mln. eurų, kurie „atsirado“ A. Pažemecko kontroliuojamose įmonėse. Kas gali paneigti, kad šios lėšos bus tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos iš „Žemaitijos pieno“ akcijoms pirkti?“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

„Dingusios“ sumos dydis šokiruoja žinant, kad per dešimtmetį (nuo 2006 iki 2015 metų) „Žemaitijos pienas“ dividendais išmokėjo tik 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė atiteko A. Pažemeckui ir su juo susijusiems asmenims.

Pasak V. Plunksnio, įstatymai draudžia įmonėms teikti paramą jų pačių akcijų įsigijimui, tačiau A. Pažemeckas daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų turinčioje įmonėje tvarkosi kaip savo kieme. „2016 metų birželio pabaigoje „Žemaitijos pienas“ savo balanse turėjo 15 mln. eurų, todėl baiminamės, kad šie pinigai nenukeliautų A. Pažemeckui, kuris ketina supirkti likusias „Žemaitijos pieno“ akcijas“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, oficialaus siūlymo cirkuliarą „Žemaitijos pieno“ akcijoms supirkti tvirtinsiantis Lietuvos bankas turėtų ne formaliai, o iš esmės pasižiūrėti į įsigijimo finansavimo šaltinius. „Net jeigu ir bus pateikta vieno iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų garantija, užtikrinanti atsiskaitymą, tai nereiškia, kad už jos neslypi įsipareigojimai atsiskaityti „Žemaitijos pieno“ lėšomis“, – sakė V. Plunksnis

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų.

„Jeigu iš „Žemaitijos pieno“ būtų „nedingę“ tie beveik 4 mln. eurų, įmonės pelnas siektų 10 mln. eurų, todėl atėmus grynuosius pinigus įmonė būtų vertinama vos dviem metiniais pelnais. Tokių akcijų kainų nėra niekur pasaulyje – akivaizdu, kad teisinga „Žemaitijos pieno“ akcijų kaina yra keletą kartų didesnė“, – sakė V. Plunksnis.

2015 metų „Žemaitijos pieno“ ataskaitose atskleista, kad bendrovė apskaitė 3,8 mln. eurų vertės sumažėjimą abejotinoms skoloms, susijusiomis su sumomis, kurios priklauso susijusioms šalims. A. Pažemeckas kontroliuoja įmonę „Žemaitijos pieno investicija“, sandoriai su kuria stipriai veikia „Žemaitijos pieno“ pelną ir pardavimus.

„Jei „Žemaitijos pienas“ mano, kad iš A. Pažemecko įmonių nebeatgaus skolų, tai turėtų atsispindėti ir „Žemaitijos pieno investicijos“ ataskaitose, tačiau jose apie patiriamus sunkumus – nė žodžio. Todėl akivaizdu, kad visos manipuliacijos skaičiais vykdomos tam, kad sumažinti „Žemaitijos pieno“ pelną ir akcijų kainą bei pigiai supirkti smulkiųjų akcijas“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. Vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas kartu su susijusiais asmenimis nutarė, kad bendrovės akcijomis nebebus prekiaujama biržoje. Tai reiškia, kad daugiau kaip 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų akcijos nuvertės.

„Iki sprendimų užblokavimo pritrūko nedaug – sprendimui trauktis iš biržos reikia 75 proc. balsų, o „už“ balsavo 79 proc. Jei “Žemaitijos pieno” valdyba būtų vykdžiusi savo pareigas ir informavusi visus akcininkus ne per biržą, o asmeniškai – rezultatatas greičiausiai būtų kitas. „Žemaitijos pienas“ pažeisdamas įstatymus atsisako pateikti akcininkų sąrašus, todėl didžioji dalis smulkiųjų akcininkų apie delistingavimą net nežinojo”, – sake Investuotojų asociacijos valdybos piirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, smulkieji akcininkai sutinka, kad pagrindinis akcininkas turi teisę balsuoti už pasitraukimą iš biržos, tačiau tą darant, už akcijas turėtų būti pasiūlyta sąžininga kaina. “Pralaimėtas mūšis, bet ne karas. Artimiausiu metu Lietuvos bankui pateiksime argumentus, kodėl “Žemaitijos pieno” akcijų supirkimo kainą skaičiuoti pagal šešių mėnesių vidurkį nėra teisinga ir tikimės, kad Lietuvos bankas netvirtins oficialaus siūlymo cirkuliaro tol, kol A. Pažemeckas nepasiūlys teisingos kainos”, – sakė V. Plunksnis.

„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.

„Įmonės akcijas bandoma supirkti vos už keletą metinių pelnų – taip visiems akcininkams priklausanti vertė pereitų A. Pažemeckui“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt.

Pieno perdirbimo bendrovei „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau šiurkščiai pažeidinėja vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, praneša Investuotojų asociacija. Tuo tarpu pagrindinis „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi save ir kitus vadovus pamaloninti 455 tūkst. tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.

„Žemaitijos pienas“ per biržą pranešė rugsėjo 16 dieną rengiantis akcininkų susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl tarpinių dividendų akcininkams skyrimo. Prie susirinkimo medžiagos pridėtos liepos 20 dieną Roberto Pažemecko bei Dalios Gecienės pasirašytos finansinės ataskaitos bei rugpjūčio 8 dienos “Grant Thorton Baltic” audito išvados.
„Įstatymai įpareigoja veiklos rezultatus paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau nei 24 valandas nuo to, kai jie tampa žinomi, tačiau panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovams nusprendus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, įstatymai neberūpi. Manyčiau, kad investuotojų negerbiančios įmonės vadovus turėtų bausti Lietuvos bankas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pusmečio rezultatai parodo, kad įmonei sekasi puikiai, o ketinimas traukti iš biržos – tik A. Pažemecko bandymas priversti smulkiuosius pigiai parduoti akcijas.
„Žemaitijos pieno“ grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 3,563 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu (1,42 mln. eurų).
„Gali būti, kad rezultatus buvo bandoma sąmoningai nuslėpti nuo rinkos ir taip manipuliuoti akcijos kaina, nes rugpjūčio 4 dieną „Žemaitijos pieno“ valdyba paskelbė apie ketinimus trauktis iš biržos, už smulkiųjų akcijas siūlant 6 mėnesių vidutinę kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei tikroji įmonės vertė“, – sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ valdyba akcininkams siūlo patvirtinti 1,389 mln. eurų, arba 0,03 euro akcijai dividendus. „Tai būtų gera žinia, bet siūloma kartu išmokėti ir 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios atitektų su A. Pažemecku susijusiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nes smulkiųjų akcininkų atstovų įmonės valdymo organuose nėra. Bendrovės akcijų grąža per pastarąjį dešimtmetį buvo mažesnė nei indėlių palūkanos, todėl nėra iki galo aišku, už kokius nuopelnus siūloma atsidėkoti tik vienam akcininkui dirbantiems vadovams“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, tantjemas išsimokėti skubama, nes nuo 2017 metų jos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Mažai kas žino, kad vienas populiariausių mineralinio vandens prekės ženklų „Tichė“ anksčiau priklausė pieno perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“, turinčiai daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų. Šiuo metu šis turtas priklauso tik Algirdui Pažemeckui – ilgamečiam „Žemaitijos pieno“ vadovui ir valdybos pirmininkui.

Investuotojų asociacija apžvelgia, koks likimas gali laukti ir „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų, jeigu A. Pažemeckas įgyvendintų įžūlų planą trauktis iš biržos, akcininkams sumokant gerokai mažesnę kainą, nei tikroji akcijų vertė.
2004 metais “Žemaitijos pieną”, pagrindinio akcininko A. Pažemecko balsais buvo nuspręsta suskaidyti į dvi įmones, mineralinio vandens “Tichė” gamybą, “Klaipėdos pieną” bei “Šilutės Rambyną” bei kilnojamąjį turtą perduodant naujai bendrovei “Žemaitijos pieno investicija”, kurios akcijos nebuvo įtrauktos į biržą, nors kurie investuotojai ir prisimena tokius “Žemaitijos pieno” pažadus.
Reorganizuodamas įmonę, A. Pažemeckas gynėsi nuo investicijų grupės “Hermis Capital” bei jo portfelio įmonės “Rokiškio sūris”, kurie buvo sukaupę daugiau kaip 10 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų ir puoselėjo mintis sujungti „Rokiškio sūrį“ ir „Žemaitijos pieną“.
Vėliau “Rokiškio sūris“ pasitraukė tiek iš „Žemaitijos pieno“, tiek iš „Žemaitijos pieno investicijos“ akcininkų. O kas atsitiko su smulkiaisiais?
„2008 metais A. Pažemecko sprendimu buvo nuspręsta padidinti „Žemaitijos pieno investicijos“ kapitalą net 3 kartus. Smulkieji, “Valstiečių laikraštyje” neperskaitę pranešimo apie už nominalią vertę didinamą kapitalą, emisijoje nesudalyvavo, todėl jų dalis drastiškai sumažėjo.
“Tai rodo, kas po delistingavimo gali atstikti su “Žemaitijos pienu”. Panašu, kad vienintelis A. Pažemecko tikslas – pačiam užvaldyti turtą, paminant 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų interesus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, Investuotojų asociacija neseniai Ūkio ministerijos apklausoje palaikė siūlymą sugrąžinti oficialius siūlymus pasikeitus įmonių kontrolei ir nelistinguojamose įmonėse.
Nors ir koncentruodamas „Žemaitijos pieno investicijos“ kontrolę, dalį turto A. Pažemeckas nusprendė valdyti vienas – 2008 metais sau pardavė 100 proc. “Tichės“ mineralinį valdenį gaminančios „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos“ akcijų. Iš šio sandorio ir „Šilutės Rambyno“ akcijų pardavimo patirta 1,846 mln. eurų nuostolių.
„Žemaitijos pieno“ valdyba yra paskelbusi, kad siūlo akcininkams trauktis iš biržos – tai esą leistų sutaupyti 35 tūkst. eurų per metus. Tiesa, žalos įmonei dėl pablogėsiančio įvaizdžio užsienio rinkose „Žemaitijos pieno“ valdyba nevertino.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ turėjo 10,2 mln. eurų grynųjų pinigų, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė net 50,4 mln. eurų.
Pasak V. Plunksnio, 2015 metais „Žemaitijos pieno“ pinigų srautas iš pagrindinės veiklos sudarė 15,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į stiprius prekės ženklus bei kainas, kurios už tokias įmones mokamos Vidurio ir Rytų Europoje, „Žemaitijos pieno“ vertė parduodant įmonę strateginiam investuotojui galėtų siekti 120-150 mln. eurų, arba 2,6-3,2 euro už akciją.
Investuotojų asociacija šiuo metu buria investuotojus, kovosiančius dėl sąžiningos „Žemaitijos pieno“ akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Vienai didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ paskelbus apie planus trauktis iš biržos, Investuotojų asociacija ragina smulkiuosius akcininkus vienytis ir kovoti, kad už akcijas būtų pasiūlyta sąžininga kaina.

„Nors „Žemaitijos pieno“ valdyba motyvuoja, kad pasitraukimas į šešėlį leistų sutaupyti 35 tūkst. eurų per metus, akivaizdu, kad tikrasis šio veiksmo motyvas – pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko noras nuvertinti ir itin pigiai įsigyti likusias akcijas iš daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų „Žemaitijos pieno“ akcinininkų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, buvimas biržoje duoda naudos, net ir neketinant pritraukti papildomo kapitalo. „Listingavimas NASDAQ – galimybė mažomis sąnaudomis gauti papildomo viešumo bei sukurti stabilios bei patikimos įmonės įvaizdį eksporto rinkose, o patiriamos išlaidos 58 mln. eurų nuosavą kapitalą turinčiai įmonei yra simbolinės“, – sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ turėjo 10,2 mln. eurų grynųjų pinigų, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė net 50,4 mln. eurų.
„2015 metais „Žemaitijos pieno“ pinigų srautas iš pagrindinės veiklos sudarė 15,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į stiprius prekės ženklus bei kainas, kurios už tokias įmones mokamos Vidurio ir Rytų Europoje, „Žemaitijos pieno“ vertė parduodant įmonę strateginiam investuotojui galėtų siekti 120-150 mln. eurų, arba 2,6-3,2 euro už akciją. Norėdamas trauktis iš biržos, A. Pažemeckas turėtų pasiūlyti sąžiningą kainą“, – sakė V. Plunksnis.
Delistingavus „Žemaitijos pieną“, visa sukurta vertė atitektų tik 64-erių A. Pažemecko šeimai, nes naujas investuotojas neprivalėtų skelbti oficialaus pasiūlymo likusioms akcijoms supirkti, kaip tai vyksta su biržoje listinguojamomis įmonėmis.
Nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje datos (2004 m. gegužės 1 d.) “Žemaitijos pieno” akcininkams sugeneruota grąža sudarė vos 4,4 proc., arba maždaug 0,35 proc. per metus, kai tuo tarpu VILSE indeksas pakilo 144 proc., arba 7,6 proc. per metus.
“Pasaulyje vadovų sėkmė vertinama pagal akcijų kainos pokytį biržoje, todėl galima konstatuoti, kad pasitraukdamas dabar, A. Pažemeckas konstatuotų, kad visą sukurtą vertę pasiima sau, o dešimtmečius reikšmingų dividendų laukiantys smulkieji paliekami likimo valiai“, – sakė V. Plunksnis.
2004 metais “Žemaitijos pieno“ pajamos siekė 98 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė 15 mln. eurų. Tuo tarpu 2015 metais “Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, o nuosavas kapitalas sudarė 58 mln. eurų.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Investuotojų asociacijos valdybos narių iniciatyva šaukiamas eilinis visuotinis asociacijos narių susirinkimas.

2016 metų balandžio 29 dieną, 18:00 valandą, restorane „Panda Kinija“ (Konstitucijos pr. 23, Vilnius) yra šaukiamas eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:

1. Metinės Investuotojų asociacijos finansinės atskaitomybės tvirtinimas.

Maloniai lauksime Investuotojų asociacijos narių!

Rusiškos kilmės S.P.I. grupei paskelbus pasiūlymą supirkti Latvijos alkoholio gamybos bendrovės „Latvijas Balzams“ akcijas, smulkieji šios įmonės akcininkai turi spręsti vadinamąją „kalinio dilemą“ – pardavus akcijas ir sėkmingai įvykus pasiūlymui, lauktų akcijų supirkimas didesne kaina. Tačiau kadangi S.P.I. grupės valdoma „Amber Beverages Holding“ minimaliai perka tik 3 proc. “Latvijas Balzams” akcijų, akcijų neparduodantys smulkieji rizikuoja likti prie suskilusios geldos, praneša Investuotojų asociacija.

„S.P.I. grupė ilgą laiką ignoravo „Latvijas Balzams“ smulkiųjų akcininkų interesus – valdydami beveik 90 proc. akcijų, uždirbtą pelną išmokėdavo ne dividendais, o skolindavo grupės įmonėms. 2015 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje „Latvijas Balzams“ paskolos ir gautinos sumos iš susijusių įmonių viršijo 80 mln. eurų ir prilygo įmonės nuosavam kapitalui. Smulkiųjų kantrybės taurę perpildė “Latvijas Balzams” pernai sudarytas įmonei nenaudingas nekilnojamojo turto sandoris“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, nors pateiktas 9 eurų už akciją pasiūlymas vertina „Latvijas Balzams“ gerokai daugiau, nei prieš tai akcijos kainavo biržoje, šia kaina įmonės kapitalizacija siekia 67,5 mln. eurų  ir yra aiškiai per maža.

„Jeigu pasiūlymas įvyktų ir S.P.I. peržengtų 90 proc. ribą, būtų galima reikalauti supirkti akcijas už buhalterinę vertę, kuri artima 11 eurų už akciją, todėl racionalus investuotojas turėtų šių akcijų neparduoti. Tačiau jeigu taip elgsis visi – pasiūlymas neįvyks, ir tolimesnė situacijos raida priklausys nuo S.P.I. veiksmų – pagrindiniam akcininkui atsitraukus, kaina biržoje gali ir sumažėti, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, į nuvertintas „Latvijas Balzams“ akcijas investavo ir nemažai Lietuvos investuotojų, todėl asociacija kviečia atsiliepti norinčius kovoti dėl didesnės akcijų supirkimo kainos.

Prieštaringai vertinamą S.P.I. grupę valdo Jurijus Šefleris. Grupė ne vienoje pasaulio šalyje yra įsivėlusi į ginčus su valstybine Rusijos bendrove „Sojuzplodimport“ dėl degtinės prekės ženklų „Stoličnaja“ ir „Moskovskaja“. Lietuvoje S.P.I. grupė kontroliuoja didmenininką „Bennet Distributors“.