Vilnius, gruodžio 20 d. Pensijų sistemos analizę atlikusi Investuotojų asociacija siūlo nustatyti, kad ilgalaikiams tikslams savarankiškai investuojantys žmonės turėtų geresnes sąlygas kaupti lėšas senatvei.

“Pastaruoju metu kalbama apie pensijų sistemos reformą, skatinant žmones pensijai kaupti papildomai. Manome, kad tą darant reiktų užtikrinti daugiau alternatyvų, nes dabar rinkoje veikia tik trys trečios pakopos pensijų fondus siūlančios bendrovės, o gyvybės draudimo bendrovių produktai dėl didelių administracinių mokesčių yra brangūs”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, tą galėtų užtikrinti investicinė sąskaita, į kurią pervedamoms lėšoms ir būtų suteikiama galimybė susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai yra investuojant į trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimo produktus. Mokesčius žmogus mokėtų tik išsiėmęs pinigus vartojimui, o sulaukus pensinio amžiaus jie būtų neapmokestinami.

„Panaši sistema veikia Estijoje, taip pat žmonės skatinami kaupti pensijai Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Manome, kad žmonės yra pribrendę savo investicijas pasirinkti savarankiškai“, – sakė D. Vanhara.

Pasak jo, dabartinė riba, iki kurios skatinamas privatus kaupimas, yra 2 tūkst. eurų. „Tai – maža suma, tačiau geriau negu nieko“, – sakė D. Vanhara.

Investuotojų asociacijos pasiūlymai keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą išsiųsti Finansų ministerijai, Lietuvos bankui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Siūloma nustatyti, kad investicinėje sąskaitoje gyventojai galėtų pirkti Baltijos bei užsienio šalių biržose kotiruojamas akcijas, obligacijas, investicinius fondus bei kitas finansines priemones, išskyrus itin rizikingas išvestines finansines priemones.

„Tikimės, kad svarstant pensijų sistemos reformą, šie pasiūlymai bus išgirsti“, – sakė D. Vanhara.

Lietuvos banko duomenimis, į trečios pakopos pensijų fondus 2017 m. birželio pabaigoje buvo investavę 55 tūkst. žmonių. Pasak D. Vanharos, atsižvelgiant į demografines prognozes, bei vis ilgėjant pensiniam amžiui, savarankiškai taupyti turėtų kiekvienas dirbantysis.

Vilnius, gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą anuliuoti „Žemaitijos pieno“ turimas nuosavas akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą.

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo nutaręs tenkinti Investuotojų asociacijos ieškinį ir pripažinti negaliojančiomis 2,071 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ turimų nuosavų akcijų bei sumažinti „Žemaitijos pieno“ įstatinį kapitalą nuo 14,029 mln. iki 13,428 mln. eurų.

„Prašėme anuliuoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas, nes jos buvo įsigytos akcininkų susirinkimuose nenustatant jų pardavimo tvarkos. Teismas nusprendė, kad pardavimo tvarka gali būti nustatyta ir vėliau po akcijų įsigijimo“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas bei su juo susiję asmenys yra priėmę sprendimą kuriuo numatoma, kad nuosavos „Žemaitijos pieno“ akcijos ne mažiau kaip už jų nominalią vertę gali būti perleidžiamos darbuotojams, arba panaudojamos mainų sandoriuose.

„Smulkieji akcininkai baiminasi, kad pigiai perleidus akcijas, jų turimi vertybiniai popieriai nuvertės“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, spalio 12 d. Žemės ūkio paskirties žemės turinčių įmonių akcininkai ir toliau negalės laisvai parduoti daugiau kaip 25 proc. akcijų kitam investuotojui. Tai numato Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kurio naują redakciją ketvirtadienį turėjo priimti Seimas.

„Įstatymo projekte numatyta, kad daugiau kaip 25 proc. akcijų įsigijimas įmonėje prilyginamas žemės įsigijimui. Tai liečia ne tik žemės ūkio veikla užsiimančias įmones – jeigu gamybinė įmonė turi daugiau kaip 10 hektarų žemės, tokie apribojimai taikomi ir jai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, tai prieštarauja Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principams ir sukuria itin keistų situacijų, apie kurias didžioji dalis Lietuvos verslų savininkų nežino, nes užsiima ne žemės ūkio verslu. „Atrodo, kad perleisti daugiau kaip 10 hektarų žemės turinčio verslo kontrolę galima tik prieš tai pardavus žemę“, – teigė V. Plunksnis.

Dabartinis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas keičiamas, sulaukus pretenzijų iš Europos Komisijos.

Vilnius, spalio 2 d.Telšių rajono apylinkės teismas atmetė Investuotojų asociacijos ieškinį dėl 750 tūkst. eurų  „Žemaitijos pieno“ tantjemų, išmokėtų ne už visus finansinius metus, o už pusmetį.

„Sprendimą skųsime – Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai pasakyta, kad tantjemos gali būti skirstomos tik eiliniame metiniame akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamos bendrovės ataskaitos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Telšių rajono apylinkės teismas kovo 21 dieną buvo priėmęs analogišką sprendimą, tačiau vėliau Šiaulių apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė ieškinį nagrinėti iš naujo.

Sprendimą išmokėti pusmetines tantjemas „Žemaitijos pieno“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas priėmė 2016 metų rugsėjo 16 dieną. „Tai padaryta, nors „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybai tuo metu vadovavo A. Pažemecko sūnus Robertas, kuris tuo pačiu buvo ir „Žemaitijos pieno“ generaliniu direktoriumi ir pagal įstatymą negalėjo užimti šių pareigų“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, pusmetines tantjemas, kurių nėra mokėjusi nei viena NASDAQ Vilnius biržoje listinguojama įmonė, paskirti buvo skubama dėl mokestinių pokyčių. Nuo 2017 metų tantjemos apmokestintos „Sodros“ mokesčiais, todėl paskatos jas mokėti sumažėjo.

Investuotojų asociacija kartu su kitais akcininkais, iš viso valdančiais apie 11 proc. “Žemaitijos pieno“, yra susibūrusi į grupę, kuri siekia įmonės veiklos skaidrėjimo.

Galima Naujosios Zelandijos pieno perdirbimo įmonės „Fonterra“ investicija į „Rokiškio sūrį“ nuvertina Lietuvos bendrovę, teigia Investuotojų asociacija.

„Rokiškio sūris“ paskelbė, kad bendrovės vadovybė pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį „Fonterra“ už 7,1 mln. eurų įsigis 10 proc. “Rokiškio sūrio“. Akcijas ketinama parduoti po 1,98 euro, visą „Rokiškio sūrį“ vertinant 63,9 mln. eurų. Biržoje prieš naujienos paskelbimą „Rokiškio sūrio“ akcijos kainavo brangiau – po 2,35 euro.

„2017 metų birželio pabaigoje „Rokiškio sūrio“ nuosavas kapitalas siekė beveik 120 mln. eurų, o nauja investicija „Rokiškio sūrį“ vertina labai pigiai, todėl jeigu į Investuotojų asociaciją kreipsis pakankamai smulkiųjų akcininkų, neatmetame galimybės sprendimą skųsti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Naujos emisijos kaina „Rokiškio sūrio“ akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) siekia apie 5, o įmonės vertės (kartu su skolomis) ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) santykis siekia vos 2,8.

“Pasaulyje tokios įmonės kainuoja keletą kartų brangiau. Ir nors galima džiaugtis, kad Lietuvos pieno perdirbimo rinkoje pasirodo naujas investuotojas, tačiau jo pasiūlyta kaina itin nuvertina “Rokiškio sūrį”, – sake V. Plunksnis.

Pasak jo, “Rokiškio sūriui” lėšų veiklos plėtrai nereikia – tai rodo ir 2017 metų birželio pabaigos pranešimas, kad „Rokiškio sūris“ už 7,76 mln. eurų įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių.

Naujos akcijų emisijos kaina nepatenkinti investuotojai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją elektroniniu paštu info@investuotoju.ltir nurodyti turimą akcijų kiekį.