Didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje – Investuotojų asociacija turi naują valdybą, kurioje – du nauji nariai.

Be anksčiau valdyboje buvusių Investuotojų asociacijos direktoriaus Tomo Pilipavičiaus, valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio bei narės Virginijos Žygienės, joje dirbs kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius bei individualus investuotojas Andrius Puzas.

„Dėkojame ankstesnės kadencijos valdybai ir sveikiname naujai prisijungusius narius, kurių energija ir asociacijai skiriamas laikas padės sustiprinti Lietuvos investuotojų bendruomenę“, – sakė V. Plunksnis.

Už šimtamilijoninę sumą parduodamas „Kauno grūdų“ verslas, tačiau įmonės smulkieji akcininkai nerimauja, jog liks be nieko, o apie vykstantį sandorį įmonė neteikia jokios reikšmingos informacijos.

„Į Investuotojų asociaciją kreipėsi smulkieji „Kauno grūdų“ akcininkai, kuriems įmonė neteikia jokios reikšmingos informacijos, prisidengdama tuo, kad visa informacija, išskyrus metines ataskaitas, yra komercinė paslaptis“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis akcininkų teisę į informaciją, per daugelį metų buvo keičiamas taip, kad jokios realios informacijos smulkieji akcininkai gauti negali.

Biržoje listinguojama žemės ūkio verslo bendrovė „Linas Agro Group“ yra pasirašiusi sutartį dėl „Kauno grūdų“ bei jų valdomų Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų įsigijimo. Perkamo verslo pajamos 2019 metais siekė 563 mln. eurų, žiniasklaidoje vertinta, kad „Kauno grūdai“ gali būti įvertinti daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Pamirštama, kad „Kauno grūdai“ turi keletą šimtų smulkiųjų akcininkų, kurie kartu valdo daugiau kaip 10 proc. akcijų. „Kauno grūdų“ pagrindinis akcininkas Tautvydas Barštys įmonėse tvarkėsi kaip vienvaldis šeimininkas, ir nepanašu, kad kas nors keisis ir atėjus „Linas Agro Group“, nes už smulkiųjų akcijas ši bendrovė siūlo simbolinę kainą“, – sakė T. Pilipavičius.

Smulkieji akcininkai baiminasi, kad po sandorio „Kauno grūdai“  smulkiųjų akcininkų teisės gali būti pažeistos. Kalbas apie galimą Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų uždarymą neseniai paskleidė ir „Kauno grūdų“ vadovybė, paramos prašanti iš valstybės.

Informuojame, kad politikai atnaujino diskusijas dėl investicinės sąskaitos, kuri leistų mokėti pajamų mokestį tik tuomet, kai pinigai išsiimami vartojimui, taip pat būtų išspręsta nuostolių perkėlimo problema.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis trečiadienį dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame palaikė šią idėją. Pridedame rodytą prezentaciją

Vilnius, sausio 19 d. Rusijos verslininko valdoma Alytaus šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ paskelbė apie ketinimus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos. Investuotojų asociacija prašo paaiškinti, kur dingo pagrindiniam akcininkui paskolinti 11 mln. eurų ir atitinkamai padidinti delistingavimo kainą.

„Snaigės“ valdyba pirmadienio vakare paskelbė, jog šaukia akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys išbraukti akcijas iš NASDAQ Vilnius biržos sąrašų, nes „bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo“. Kaina, kuri gali būti pasiūlyta už „Snaigės“ akcijas (0,183 euro) visa įmonė vertinama vos 7,25 mln. eurų.

Su Aleksejaus Kovalčuko vadovaujamos Rusijos bendrovės „Polair“ susijusios struktūros kontrolinį „Snaigės“ akcijų paketą įsigijo 2011 metais, tuomet „Snaigė“ buvo įvertinta 21,4 mln. eurų (0,54 euro už akciją).

„Per šį laikotarpį „Snaigė“ nemokėjo dividendų, tačiau iš įmonės balanso paslaptingai dingo 10 mln. eurų viršijanti suma, prasmegusi ofšorinių bendrovių voratinklyje“, –  sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, „Snaigė“ nesulaukė investicijų, o pati skolino lėšas „Polair“ grupės Rusijos įmonėms. 2015 metais pareigą grąžinti 9,447 mln. eurų paskolas perėmė „Snaigę“ per tarpines įmones kontroliavusi ofšorinė įmonė „Hymana Holdings“, tačiau ji paskolų negrąžino. 2019 metų pabaigoje skola su palūkanomis buvo išaugusi iki 11,379 mln. eurų, tačiau „Snaigė“ apskaitė jos nuvertėjimą iki vos 190 tūkst. eurų.

„Akivaizdu, kad „Snaigės“ vadovybė nesiekė išsiieškoti paskolos, kuri buvo suteikta kontroliuojančiam akcininkui ir taip padarė didelę žalą įmonei. Todėl raginame pagrindinį akcininką elgtis sąžiningai ir šių paskolų suma padidinti „Snaigės“ akcijų supirkimo kainą“, –  sakė V. Plunksnis.

„Snaigė“ buvo sudariusi su Konstantinu Kovalčuku reikalavimo teisės į „Hymana Holdings“ perleidimo sutartį, kurios skelbiama vertė – 10,68 mln. eurų. Įmokos pagal sutartį turėjo būti sumokėtos iki 2020 metų spalio 1 dienos, tačiau jokios informacijos apie šio sandorio baigtį „Snaigė“ nepateikė.

Vilnius, spalio 2 d. Lietuvos energetikos bendrovės “Ignitis grupė” debiutas biržoje tapo istoriniu įvykiu Lietuvos kapitalo rinkoje, teigia Investuotojų asociacija.

“Nepaisant to, kad akcijų platinimas įvyko ties žemutine anksčiau indikuota kainos riba, galime pasidžiaugti, kad “Ignitis grupė” tapo vertingiausia Baltijos šalyse listinguojama bendrove, o jos akcijos neabejotinai bus likvidžiausios biržoje”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, “Ignitis grupės” akcininkais tapo nemažai investuotojų, kurie anksčiau nesidairė Baltijos šalyse, todėl ilgesniu laikotarpiu tai padidins dėmesį ir kitiems emitentams.

“Ignitis grupė” paskelbė, kad per pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) pritraukė 450 mln. eurų, naujiems akcininkams parduodama 20 mln. akcijų.

“Tai – didžiausias IPO Baltijos šalyse ir tikiuosi, kad tai paskatins kitų valstybės valdomų ir privačių bendrovių listingavimą”, – sakė S. Pranckėnaitė.

2018 metais į Estijos biržą atėjusi uosto bendrovė “Tallinna Sadam” pritraukė beveik 150 mln. eurų. 

“Reikia pasidžiaugti, jog “Ignitis grupės” siūlymas į rinką pritraukė naujų mažmeninių investuotojų iš Lietuvos, nors tai ir neprilygo 13 tūkst. investuotojų į Talino uostą”, – sakė S. Pranckėnaitė.

„Ignitis grupės“ sprendimas už iš biržos besitraukiančių ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas pasiūlyti didesnę kainą, negu buvo planuojama 2019 m. lapkričio mėnesį, siūlyti dividendus ir atitinkamai suteikti akcininkams teisę įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų norima apimtimi, kai grupė šį rudenį darys viešąjį akcijų siūlymą (IPO) – akcininkams vertingas Investuotojų asociacijos, atstovaujančios smulkiųjų akcininkų interesus, ir „Ignitis grupės“ bendro darbo rezultatas.

„Tai reikšminga premija smulkiesiems investuotojams nuo pirminio „Ignitis grupės“ pasiūlymo. Ypač vertiname susitarimą, kuris smulkiesiems investuotojams užtikrins galimybę „Ignitis grupės“ pirminio viešojo siūlymo metu pirmumo teise įsigyti akcijų“, – teigė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė. Pasak jos, Investuotojų asociacija palaiko „Ignitis grupės“ siekį listinguoti visą grupę ir tiki, kad toks energetikos milžinės žingsnis turės teigiamą poveikį Baltijos biržai.

Šiuo metu paskelbtos cirkuliarų kainos: 0,880 eurų už ESO ir 0,640 eurų už „Ignitis gamybos“ akcijas. Dividendams „ESO“ skirs 0,076 eurų akcijai, o „Ignitis gamyba“ – 0,056 eurų. Planuojama  Ignitis grupės“ akcijų, kurias akcininkai galės įsigyti, suma bus lygi  akcininko turėtam akcijų kiekiui, padaugintam iš šių metų sausį paskelbtos už ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas siūlomos mokėti kainos, prie jos pridedant 2020 metais už 2019 metus išmokėtų dividendų sumą, proporcingą akcininko turėtam akcijų skaičiui. Šias „Ignitis grupės“ akcijas smulkieji ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai galės įsigyti už tokią pačią kainą, kaip ir visi kiti bendrovės IPO dalyviai.

Investuotojų asociacijos skaičiavimais, visiems smulkiesiems ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams tai atneš papildomus 5,5 mln. eurų už akcijas, dar apie 4,6 mln. eurų akcininkai gali tikėtis iš dividendų. 2019 m. spalio 31 d. duomenimis, ESO reguliuojamo turto vertė siekė 1,6 mlrd. eurų, todėl atėmus skolas akcijų kaina Investuotojų asociacijos skaičiavimais turėjo siekti 997 mln. eurų, arba 1,114 eurų už akciją. Tuo tarpu „Ignitis grupė“ už ESO akcijas preliminariai siūlė 0,788 eurų už akciją. Tuo tarpu už „Ignitis gamybos“ akcijas preliminariai siūlė 0,595 eurų už akciją.

Vilnius, lapkričio 26 d. Iš biržos delistinguojamos Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) akcijos turėtų būti superkamos už turto kainą, pagal kurią nustatomos elektros ir dujų skirstymo kainos, teigia Investuotojų asociacija.

Tai reiškia, kad valstybės valdoma „Ignitis grupė“, siekianti iš biržos sąrašų išbraukti ESO akcijas, jas nuvertina maždaug 30 procentų.

„Reguliuojamo turto vertė (RAB) yra plačiai naudojamas dydis vertinant infrastruktūros bendroves. Mūsų atlikta analizė rodo, kad rinkoje vyraujant itin mažoms palūkanų normoms akcijų kainos dažnai net viršija šį dydį“,  – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, jeigu ESO reguliuojamą turto vertę laiko sąžininga tarifams nustatyti, ji turėtų būti teisinga ir akcijų supirkimui. „Todėl lieka du sprendimai – arba akcijų kainos, mokamos smulkiesiems, padidinimas, arba elektros ir dujų skirstymo kainos sumažinimas visiems Lietuvos vartotojams“, – teigė S. Pranckėnaitė.

2019 m. spalio 31 d. duomenimis, ESO reguliuojamo turto vertė siekia 1,6 mlrd. eurų, todėl atėmus skolas akcijų kaina turėtų siekti 997 mln. eurų, arba 1,114 eurų už akciją. Tuo tarpu „Ignitis grupė“ už ESO akcijas preliminariai siūlo 0,788 eurų už akciją.

„Akivaizdu, kad tai – siekis pasipelnyti smulkiųjų sąskaita. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad ESO akcininkai nuo listingavimo pradžios 2016 metais „uždirbo“ 5 proc., tačiau pamiršta paminėti, kad ši grąža pasiekta per ketverius metus, o vos 1 proc. metinė grąža yra mažesnė nei ESO kapitalo kaštai“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Ji taip pat teigia, kad „Ignitis grupė“ pradėjo ESO delistingavimo procesą tuomet, kai jokių konkrečių sprendimų dėl pačios „Ignitis grupės“ kotiravimo biržoje nepriimta. „Todėl užuot sudavus smūgį kapitalo rinkai, logiškiau būtų iškeisti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas į „Ignitis grupės“, o ne versti smulkiuosius akcininkus trauktis iš dalyvavimo kapitale“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Pasak jos, šiuo metu ESO ir „Ignitis gamybos“ ilgalaikis turtas sudaro net 80 proc. „Ignitis grupės“ ilgalaikio turto vertės. „Todėl kalbėti, kad bus listinguojama fundamentaliai kita bendrovė – nesąžininga. Jeigu likę 20 proc. verslo ir bus listinguojami brangiau, tai galima atspindėti skaičiuojant keitimo santykį“, – tvirtino S. Pranckėnaitė.

Šiuo metu Investuotojų asociacija buria ESO ir „Ignitis grupės“ akcininkus, kurie nepritaria delistingavimui.

ESO akcijų delistingavimo analizė

Vilnius, lapkričio 19 d. Valstybei priklausanti „Lietuvos energija“ (dabar – „Ignitis grupė“) įvedė valdymo mokestį biržoje listinguojamai bendrovei Energijos skirstymo operatorius (ESO). Beveik 6 mln. eurų vertės valdymo paslaugų sutartis pasirašyta 2019 metų birželio 13 dieną.

„Nors „Ignitis grupė“ yra paskelbusi siekį būti „skaidrumo etalonu“, apie ESO įvestą valdymo mokestį nebuvo paskelbta nei per NASDAQ Vilnius biržą, apie tai nerašoma nei pačios „Ignitis grupės“, nei ESO ketvirtinėse ataskaitose. Apie tai nežinojo ir Investuotojų asociacijos apklausti fondų valdytojai bei finansų analitikai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

ESO tinklalapyje pateiktame pranešime nenurodoma, kokias konkrečiai valdymo paslaugas teikia „Ignitis grupė“.

„Esame nustebę, kad tokia sutartis iš viso atsirado, nes ESO turi savo vadovybę, įmonėje dirba 2,4 tūkst. žmonių, arba beveik du trečdaliai visų „Ignitis grupės“ darbuotojų. Panašu, kad ji reikalinga tik tam, kad „Ignitis grupė“ pasidengtų vis augančias veiklos sąnaudas“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Tuometinė „Lietuvos energija“ darbuotojų algoms per visus 2018 metus išleido 3,3 mn. eurų, o vien per 2019 metų pirmąjį pusmetį – net 2,7 mln. eurų.

„Valdymo mokesčių įvedimas listinguojamoms bendrovėms, nedavus galimybės apie tai pasisakyti smulkiesiems akcininkams yra gerųjų korporatyvinio valdymo praktikų pažeidimas. Tokio mokesčio įvedimas mažina ESO akcijų patrauklumą ir jų kainą“, – sakė S. Pranckėnaitė.

„Ignitis grupė“ yra pasiūliusi ESO akcijas išbraukti iš biržos sąrašų. Už ESO akcijas ketinama siūlyti 10 proc. mažiau, nei jos kainavo 2016 metais, kai ESO akcijomis pradėta prekiauti po „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimo.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria grupę, kuri sieks, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams būtų pasiūlyta turimas akcijas konvertuoti į viešą akcijų pasiūlymą (IPO) planuojančios „Ignitis grupės“ akcijas ir taip išlaikyti dalyvavimą energetikos įmonių kapitale.