Kategorija: NAUJIENOS

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ginčai dėl mūsų šalies įmonių akcijų išpirkimo turi būti nagrinėjami Lietuvoje

Ginčai dėl Lietuvos bendrovių privalomojo akcijų išpirkimo kainos turi būti nagrinėjami
mūsų šalyje, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs smulkiųjų akcininkų ieškinio dėl
„DFDS Seaways“ akcijų priėmimo klausimą, praneša Investuotojų asociacija.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai
aiškino ir taikė teisės normas, nuspręsdami, kad ieškovų ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos
teismams, ir šiuo pagrindu atsisakydami jį priimti, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini
ir ieškovų pateikto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo“, –
skelbiama vasario 29 dieną priimtoje LAT nutartyje.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti advokatų kontoros „Noor” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė
teigė, jog LAT nutartis logiška, nes kitu atveju Lietuvos įstatymų taikymą turėtų nagrinėti užsienio teismai,
kas itin apribotų galimybę smulkiesiems gintis.
„Tikimės, jog išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, bus pradėtas ginčo nagrinėjimas iš esmės ir pavyks
įrodyti, jog „DFDS Seaways“ pagrindinės akcininkės – Danijos DFDS grupės pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina
yra neteisinga“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog
daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji
investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamoms bendrovėms galioja jau
daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje.
Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą galėjo iki
2023 metų lapkričio 30 dienos.
Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą.
Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas
siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos
teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis
taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Daugiau
informacijos – www.investuotoju.lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės ginčą, kur turi būti nagrinėjami ieškiniai dėl akcijų išpirkimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti smulkiųjų akcininkų skundą dėl to, ar ginčai dėl Lietuvos bendrovių privalomojo akcijų išpirkimo kainos turi būti nagrinėjami mūsų šalyse ar ten, kur įsikūręs pagrindinis akcininkas.
„Ši byla svarbi visų Lietuvos bendrovių smulkiesiems akcininkams, nes ginčai užsienyje yra brangūs, todėl gynyba taptų iš esmės neįmanoma“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo viduryje paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo smulkiesiems keltų bendrovės „DFDS Seaways” akcininkams, nesutinkantiems su Danijos bendrovės DFDS pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina, pasiūlyta į teismą kreiptis pagal atsakovo buveinę – Danijoje.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti advokatų kontoros „Noor” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teigė, jog ginčų, kai šalys yra skirtingose Europos Sąjungos narėse, teismingumo klausimas jau buvo nagrinėtas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. „Šis teismas, kurio išaiškinimai privalomi ir Lietuvai, yra nusprendęs, kad ginčus turi spręsti tos šalies, kurioje registruota bendrovė, dėl kurios akcijų išpirkimo kilo nesutarimų, teismas. DFDS atveju tokia šalis yra Lietuva“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamoms bendrovėms galioja jau daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje. Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą gali iki 2023 metų lapkričio 30 dienos. Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą. Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt.

Išrinkta nauja Investuotojų asociacijos valdyba

Didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje – Investuotojų asociacija turi naują valdybą, kurioje – du nauji nariai.

Be anksčiau valdyboje buvusių Investuotojų asociacijos direktoriaus Tomo Pilipavičiaus, valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio bei narės Virginijos Žygienės, joje dirbs kredito unijos „Magnus“ valdybos pirmininkas Mantas Janavičius bei individualus investuotojas Andrius Puzas.

„Dėkojame ankstesnės kadencijos valdybai ir sveikiname naujai prisijungusius narius, kurių energija ir asociacijai skiriamas laikas padės sustiprinti Lietuvos investuotojų bendruomenę“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų Asociacijos visuotinis narių susirinkimas

Pranešame, kad 2022 m. balandžio 28 d. 18.00 val. restorane „9 Drakonai“ (Konstitucijos pr. 23 (priešais „Forum Palace“)), įvyks eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos (toliau – Asociacija) narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Vadovaujantis Asociacijos įstatų 8 straipsnio 4 dalimi, Susirinkimas šaukiamas Asociacijos valdybos iniciatyva ir sprendimu.

Susirinkimo darbotvarkė:
1) Asociacijos metinės finansinės atskaitomybės už 2020 finansinius metus tvirtinimas

Kauno grūdai slepia informaciją nuo smulkiųjų akcininkų

Už šimtamilijoninę sumą parduodamas „Kauno grūdų“ verslas, tačiau įmonės smulkieji akcininkai nerimauja, jog liks be nieko, o apie vykstantį sandorį įmonė neteikia jokios reikšmingos informacijos.

„Į Investuotojų asociaciją kreipėsi smulkieji „Kauno grūdų“ akcininkai, kuriems įmonė neteikia jokios reikšmingos informacijos, prisidengdama tuo, kad visa informacija, išskyrus metines ataskaitas, yra komercinė paslaptis“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnis, reglamentuojantis akcininkų teisę į informaciją, per daugelį metų buvo keičiamas taip, kad jokios realios informacijos smulkieji akcininkai gauti negali.

Biržoje listinguojama žemės ūkio verslo bendrovė „Linas Agro Group“ yra pasirašiusi sutartį dėl „Kauno grūdų“ bei jų valdomų Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų įsigijimo. Perkamo verslo pajamos 2019 metais siekė 563 mln. eurų, žiniasklaidoje vertinta, kad „Kauno grūdai“ gali būti įvertinti daugiau kaip 100 mln. eurų.

„Pamirštama, kad „Kauno grūdai“ turi keletą šimtų smulkiųjų akcininkų, kurie kartu valdo daugiau kaip 10 proc. akcijų. „Kauno grūdų“ pagrindinis akcininkas Tautvydas Barštys įmonėse tvarkėsi kaip vienvaldis šeimininkas, ir nepanašu, kad kas nors keisis ir atėjus „Linas Agro Group“, nes už smulkiųjų akcijas ši bendrovė siūlo simbolinę kainą“, – sakė T. Pilipavičius.

Smulkieji akcininkai baiminasi, kad po sandorio „Kauno grūdai“  smulkiųjų akcininkų teisės gali būti pažeistos. Kalbas apie galimą Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų uždarymą neseniai paskleidė ir „Kauno grūdų“ vadovybė, paramos prašanti iš valstybės.

Politikai atnaujino diskusijas dėl investicinės sąskaitos

Informuojame, kad politikai atnaujino diskusijas dėl investicinės sąskaitos, kuri leistų mokėti pajamų mokestį tik tuomet, kai pinigai išsiimami vartojimui, taip pat būtų išspręsta nuostolių perkėlimo problema.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis trečiadienį dalyvavo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje, kuriame palaikė šią idėją. Pridedame rodytą prezentaciją

Investuotojų asociacija prašo „Snaigės“ paaiškinti, kur išgaravo pagrindiniam akcininkui paskolinti 11 mln. eurų

Vilnius, sausio 19 d. Rusijos verslininko valdoma Alytaus šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ paskelbė apie ketinimus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos. Investuotojų asociacija prašo paaiškinti, kur dingo pagrindiniam akcininkui paskolinti 11 mln. eurų ir atitinkamai padidinti delistingavimo kainą.

„Snaigės“ valdyba pirmadienio vakare paskelbė, jog šaukia akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys išbraukti akcijas iš NASDAQ Vilnius biržos sąrašų, nes „bendrovė neturi tikslo pritraukti papildomo kapitalo“. Kaina, kuri gali būti pasiūlyta už „Snaigės“ akcijas (0,183 euro) visa įmonė vertinama vos 7,25 mln. eurų.

Su Aleksejaus Kovalčuko vadovaujamos Rusijos bendrovės „Polair“ susijusios struktūros kontrolinį „Snaigės“ akcijų paketą įsigijo 2011 metais, tuomet „Snaigė“ buvo įvertinta 21,4 mln. eurų (0,54 euro už akciją).

„Per šį laikotarpį „Snaigė“ nemokėjo dividendų, tačiau iš įmonės balanso paslaptingai dingo 10 mln. eurų viršijanti suma, prasmegusi ofšorinių bendrovių voratinklyje“, –  sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, „Snaigė“ nesulaukė investicijų, o pati skolino lėšas „Polair“ grupės Rusijos įmonėms. 2015 metais pareigą grąžinti 9,447 mln. eurų paskolas perėmė „Snaigę“ per tarpines įmones kontroliavusi ofšorinė įmonė „Hymana Holdings“, tačiau ji paskolų negrąžino. 2019 metų pabaigoje skola su palūkanomis buvo išaugusi iki 11,379 mln. eurų, tačiau „Snaigė“ apskaitė jos nuvertėjimą iki vos 190 tūkst. eurų.

„Akivaizdu, kad „Snaigės“ vadovybė nesiekė išsiieškoti paskolos, kuri buvo suteikta kontroliuojančiam akcininkui ir taip padarė didelę žalą įmonei. Todėl raginame pagrindinį akcininką elgtis sąžiningai ir šių paskolų suma padidinti „Snaigės“ akcijų supirkimo kainą“, –  sakė V. Plunksnis.

„Snaigė“ buvo sudariusi su Konstantinu Kovalčuku reikalavimo teisės į „Hymana Holdings“ perleidimo sutartį, kurios skelbiama vertė – 10,68 mln. eurų. Įmokos pagal sutartį turėjo būti sumokėtos iki 2020 metų spalio 1 dienos, tačiau jokios informacijos apie šio sandorio baigtį „Snaigė“ nepateikė.

“Snoro” akcijų emisijos byloje investuotojai gaus dar 345 tūkst. eurų palūkanų

Vilnius, lapkričio 6 d. Delsimas išmokėti draudimo išmokas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos byloje valstybei kainuos 345 tūkst. eurų – šią sumą pasidalins 180 investuotojai.

Tokią sumą priteisė Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs ieškovų skundą ir pakeitęs 2019 metais priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, praneša Investuotojų asociacija.

“Dėl šios akcijų emisijos lėšų teko nueiti kryžiaus kelius ir byla dėl draudimo išmokų truko net šešerius metus ir Lietuvoje pozityviai buvo išspręsta tik įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Nenorime bylinėtis su valstybe, tačiau delsimas išmokėti draudimo išmokas turi savo kainą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas byloje bandė įrodyti, jog ieškovai praleido 5 metų senaties terminą kreiptis dėl palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas, tačiau teismas nusprendė kitaip.

Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatai Aistė Samuilytė ir Andrius Mamontovas, besispecializuojantys su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.

„Dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo investuotojai beveik septynerius metus negalėjo disponuoti jiems priklausančiais pinigais, sumokėtais už neišleistas „Snoro“ akcijas ir obligacijas. Priteistomis palūkanomis kompensuojami ieškovų bent minimalūs nuostoliai už VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ delsimą išmokėti draudimo išmokas ir užtikrinamas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas“, ― komentavo ieškovus atstovavusi advokatė Aistė Samuilytė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metais nusprendė, trečiadienį nusprendė, kad už neišleistą „Snoro” akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Po tokio sprendimo išmokėtos iki 100 tūkst. eurų siekiančios draudimo išmokos. Investuotojų asociacijos suburta grupė naujos emisijos akcijų buvo įsigijusi už 1,6 mln. eurų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. Eur akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 dieną. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. Eur.

2011 m. lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla.

“Ignitis grupės” debiutas biržoje – istorinis įvykis Lietuvos kapitalo rinkoje

Vilnius, spalio 2 d. Lietuvos energetikos bendrovės “Ignitis grupė” debiutas biržoje tapo istoriniu įvykiu Lietuvos kapitalo rinkoje, teigia Investuotojų asociacija.

“Nepaisant to, kad akcijų platinimas įvyko ties žemutine anksčiau indikuota kainos riba, galime pasidžiaugti, kad “Ignitis grupė” tapo vertingiausia Baltijos šalyse listinguojama bendrove, o jos akcijos neabejotinai bus likvidžiausios biržoje”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, “Ignitis grupės” akcininkais tapo nemažai investuotojų, kurie anksčiau nesidairė Baltijos šalyse, todėl ilgesniu laikotarpiu tai padidins dėmesį ir kitiems emitentams.

“Ignitis grupė” paskelbė, kad per pirminį viešąjį akcijų siūlymą (IPO) pritraukė 450 mln. eurų, naujiems akcininkams parduodama 20 mln. akcijų.

“Tai – didžiausias IPO Baltijos šalyse ir tikiuosi, kad tai paskatins kitų valstybės valdomų ir privačių bendrovių listingavimą”, – sakė S. Pranckėnaitė.

2018 metais į Estijos biržą atėjusi uosto bendrovė “Tallinna Sadam” pritraukė beveik 150 mln. eurų. 

“Reikia pasidžiaugti, jog “Ignitis grupės” siūlymas į rinką pritraukė naujų mažmeninių investuotojų iš Lietuvos, nors tai ir neprilygo 13 tūkst. investuotojų į Talino uostą”, – sakė S. Pranckėnaitė.

Investuotojų asociacija susitarė su „Ignitis grupe“ dėl sąžiningos kainos už ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas

„Ignitis grupės“ sprendimas už iš biržos besitraukiančių ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas pasiūlyti didesnę kainą, negu buvo planuojama 2019 m. lapkričio mėnesį, siūlyti dividendus ir atitinkamai suteikti akcininkams teisę įsigyti „Ignitis grupės“ akcijų norima apimtimi, kai grupė šį rudenį darys viešąjį akcijų siūlymą (IPO) – akcininkams vertingas Investuotojų asociacijos, atstovaujančios smulkiųjų akcininkų interesus, ir „Ignitis grupės“ bendro darbo rezultatas.

„Tai reikšminga premija smulkiesiems investuotojams nuo pirminio „Ignitis grupės“ pasiūlymo. Ypač vertiname susitarimą, kuris smulkiesiems investuotojams užtikrins galimybę „Ignitis grupės“ pirminio viešojo siūlymo metu pirmumo teise įsigyti akcijų“, – teigė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė. Pasak jos, Investuotojų asociacija palaiko „Ignitis grupės“ siekį listinguoti visą grupę ir tiki, kad toks energetikos milžinės žingsnis turės teigiamą poveikį Baltijos biržai.

Šiuo metu paskelbtos cirkuliarų kainos: 0,880 eurų už ESO ir 0,640 eurų už „Ignitis gamybos“ akcijas. Dividendams „ESO“ skirs 0,076 eurų akcijai, o „Ignitis gamyba“ – 0,056 eurų. Planuojama  Ignitis grupės“ akcijų, kurias akcininkai galės įsigyti, suma bus lygi  akcininko turėtam akcijų kiekiui, padaugintam iš šių metų sausį paskelbtos už ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas siūlomos mokėti kainos, prie jos pridedant 2020 metais už 2019 metus išmokėtų dividendų sumą, proporcingą akcininko turėtam akcijų skaičiui. Šias „Ignitis grupės“ akcijas smulkieji ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai galės įsigyti už tokią pačią kainą, kaip ir visi kiti bendrovės IPO dalyviai.

Investuotojų asociacijos skaičiavimais, visiems smulkiesiems ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams tai atneš papildomus 5,5 mln. eurų už akcijas, dar apie 4,6 mln. eurų akcininkai gali tikėtis iš dividendų. 2019 m. spalio 31 d. duomenimis, ESO reguliuojamo turto vertė siekė 1,6 mlrd. eurų, todėl atėmus skolas akcijų kaina Investuotojų asociacijos skaičiavimais turėjo siekti 997 mln. eurų, arba 1,114 eurų už akciją. Tuo tarpu „Ignitis grupė“ už ESO akcijas preliminariai siūlė 0,788 eurų už akciją. Tuo tarpu už „Ignitis gamybos“ akcijas preliminariai siūlė 0,595 eurų už akciją.