“Snoro” akcijų emisijos byloje investuotojai gaus dar 345 tūkst. eurų palūkanų

Vilnius, lapkričio 6 d. Delsimas išmokėti draudimo išmokas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos byloje valstybei kainuos 345 tūkst. eurų – šią sumą pasidalins 180 investuotojai.

Tokią sumą priteisė Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs ieškovų skundą ir pakeitęs 2019 metais priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, praneša Investuotojų asociacija.

“Dėl šios akcijų emisijos lėšų teko nueiti kryžiaus kelius ir byla dėl draudimo išmokų truko net šešerius metus ir Lietuvoje pozityviai buvo išspręsta tik įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Nenorime bylinėtis su valstybe, tačiau delsimas išmokėti draudimo išmokas turi savo kainą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas byloje bandė įrodyti, jog ieškovai praleido 5 metų senaties terminą kreiptis dėl palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas, tačiau teismas nusprendė kitaip.

Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatai Aistė Samuilytė ir Andrius Mamontovas, besispecializuojantys su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.

„Dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo investuotojai beveik septynerius metus negalėjo disponuoti jiems priklausančiais pinigais, sumokėtais už neišleistas „Snoro“ akcijas ir obligacijas. Priteistomis palūkanomis kompensuojami ieškovų bent minimalūs nuostoliai už VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ delsimą išmokėti draudimo išmokas ir užtikrinamas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas“, ― komentavo ieškovus atstovavusi advokatė Aistė Samuilytė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metais nusprendė, trečiadienį nusprendė, kad už neišleistą „Snoro” akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Po tokio sprendimo išmokėtos iki 100 tūkst. eurų siekiančios draudimo išmokos. Investuotojų asociacijos suburta grupė naujos emisijos akcijų buvo įsigijusi už 1,6 mln. eurų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. Eur akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 dieną. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. Eur.

2011 m. lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla.

  1. Stanislovas rašo:

    Šiuos pinigus reikėtų išieškoti iš tų asmenų kurie 2011 m. palaimino „Snoro“ bankrotą

  2. Tatjana rašo:

    Хотелось бы узнать как обстоят дела с облигациями ? Этот вопрос будет решаться ?

  3. Antonas rašo:

    Tiek daug prirašyta bet kas aktualu nukentėjusiems neparašyta. Visiems įdomu kada galima tikėtis pinigu

  4. Juozas Kartavičius rašo:

    Laba diena. Ar yra galimybė išieškoti palūkanas ir kitus patirtus nuostolius už SNORO banko neįsigaliojusias obligacijas

  5. Antonas rašo:

    Dar gal kas pamenate atstovavimo sutartį, ar iškritus pinigams esu skolingas fort advokatų bendrovei dar kažką ar čia buvo nuskaiciuotas sėkmės mokestis ir tai kas įkrito galiu disponuoti

  6. Gedas rašo:

    O kaip dėl atgautų palūkanų apmokęstinimo VMI, jei AT nusprendė, kad tai indėlis ? ar reikės sumoėti nuo jų 15 proc. ?

    Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metais nusprendė, kad už neišleistą „Snoro” akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu.

    VMI:
    Palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius ir už kredito įstaigose laikomus indėlius pajamų mokesčiu neapmokestinamos, kai jos gautos už:
    – Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomus indėlius, dėl kurių sutartys buvo sudarytos iki 2013 m. gruodžio 31 d.;
    – iki 2013 gruodžio 31 d. įsigytus Lietuvos ar užsienio valstybių vertybinius popierius (išskyrus, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai išleisti darbdavio ir jis darbuotojams moka didesnes palūkanas negu kitiems šių vertybinių popierių turėtojams), jeigu jie pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo jų išleidimo dienos;
    – iki 2013 m. gruodžio 31 d. įsigytus EEE valstybių vyriausybių, taip pat EEE valstybių politinių ar teritorijos administracinių padalinių vertybinius popierius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *