Kategorija: NAUJIENOS

„Ignitis grupė“ ESO akcijas turėtų supirkti už turto vertę, pagal kurią nustatomi elektros tarifai

Vilnius, lapkričio 26 d. Iš biržos delistinguojamos Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) akcijos turėtų būti superkamos už turto kainą, pagal kurią nustatomos elektros ir dujų skirstymo kainos, teigia Investuotojų asociacija.

Tai reiškia, kad valstybės valdoma „Ignitis grupė“, siekianti iš biržos sąrašų išbraukti ESO akcijas, jas nuvertina maždaug 30 procentų.

„Reguliuojamo turto vertė (RAB) yra plačiai naudojamas dydis vertinant infrastruktūros bendroves. Mūsų atlikta analizė rodo, kad rinkoje vyraujant itin mažoms palūkanų normoms akcijų kainos dažnai net viršija šį dydį“,  – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, jeigu ESO reguliuojamą turto vertę laiko sąžininga tarifams nustatyti, ji turėtų būti teisinga ir akcijų supirkimui. „Todėl lieka du sprendimai – arba akcijų kainos, mokamos smulkiesiems, padidinimas, arba elektros ir dujų skirstymo kainos sumažinimas visiems Lietuvos vartotojams“, – teigė S. Pranckėnaitė.

2019 m. spalio 31 d. duomenimis, ESO reguliuojamo turto vertė siekia 1,6 mlrd. eurų, todėl atėmus skolas akcijų kaina turėtų siekti 997 mln. eurų, arba 1,114 eurų už akciją. Tuo tarpu „Ignitis grupė“ už ESO akcijas preliminariai siūlo 0,788 eurų už akciją.

„Akivaizdu, kad tai – siekis pasipelnyti smulkiųjų sąskaita. „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigia, kad ESO akcininkai nuo listingavimo pradžios 2016 metais „uždirbo“ 5 proc., tačiau pamiršta paminėti, kad ši grąža pasiekta per ketverius metus, o vos 1 proc. metinė grąža yra mažesnė nei ESO kapitalo kaštai“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Ji taip pat teigia, kad „Ignitis grupė“ pradėjo ESO delistingavimo procesą tuomet, kai jokių konkrečių sprendimų dėl pačios „Ignitis grupės“ kotiravimo biržoje nepriimta. „Todėl užuot sudavus smūgį kapitalo rinkai, logiškiau būtų iškeisti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijas į „Ignitis grupės“, o ne versti smulkiuosius akcininkus trauktis iš dalyvavimo kapitale“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Pasak jos, šiuo metu ESO ir „Ignitis gamybos“ ilgalaikis turtas sudaro net 80 proc. „Ignitis grupės“ ilgalaikio turto vertės. „Todėl kalbėti, kad bus listinguojama fundamentaliai kita bendrovė – nesąžininga. Jeigu likę 20 proc. verslo ir bus listinguojami brangiau, tai galima atspindėti skaičiuojant keitimo santykį“, – tvirtino S. Pranckėnaitė.

Šiuo metu Investuotojų asociacija buria ESO ir „Ignitis grupės“ akcininkus, kurie nepritaria delistingavimui.

ESO akcijų delistingavimo analizė

„Lietuvos energija“ biržoje listinguojamai ESO įvedė valdymo mokestį

Vilnius, lapkričio 19 d. Valstybei priklausanti „Lietuvos energija“ (dabar – „Ignitis grupė“) įvedė valdymo mokestį biržoje listinguojamai bendrovei Energijos skirstymo operatorius (ESO). Beveik 6 mln. eurų vertės valdymo paslaugų sutartis pasirašyta 2019 metų birželio 13 dieną.

„Nors „Ignitis grupė“ yra paskelbusi siekį būti „skaidrumo etalonu“, apie ESO įvestą valdymo mokestį nebuvo paskelbta nei per NASDAQ Vilnius biržą, apie tai nerašoma nei pačios „Ignitis grupės“, nei ESO ketvirtinėse ataskaitose. Apie tai nežinojo ir Investuotojų asociacijos apklausti fondų valdytojai bei finansų analitikai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

ESO tinklalapyje pateiktame pranešime nenurodoma, kokias konkrečiai valdymo paslaugas teikia „Ignitis grupė“.

„Esame nustebę, kad tokia sutartis iš viso atsirado, nes ESO turi savo vadovybę, įmonėje dirba 2,4 tūkst. žmonių, arba beveik du trečdaliai visų „Ignitis grupės“ darbuotojų. Panašu, kad ji reikalinga tik tam, kad „Ignitis grupė“ pasidengtų vis augančias veiklos sąnaudas“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Tuometinė „Lietuvos energija“ darbuotojų algoms per visus 2018 metus išleido 3,3 mn. eurų, o vien per 2019 metų pirmąjį pusmetį – net 2,7 mln. eurų.

„Valdymo mokesčių įvedimas listinguojamoms bendrovėms, nedavus galimybės apie tai pasisakyti smulkiesiems akcininkams yra gerųjų korporatyvinio valdymo praktikų pažeidimas. Tokio mokesčio įvedimas mažina ESO akcijų patrauklumą ir jų kainą“, – sakė S. Pranckėnaitė.

„Ignitis grupė“ yra pasiūliusi ESO akcijas išbraukti iš biržos sąrašų. Už ESO akcijas ketinama siūlyti 10 proc. mažiau, nei jos kainavo 2016 metais, kai ESO akcijomis pradėta prekiauti po „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimo.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria grupę, kuri sieks, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams būtų pasiūlyta turimas akcijas konvertuoti į viešą akcijų pasiūlymą (IPO) planuojančios „Ignitis grupės“ akcijas ir taip išlaikyti dalyvavimą energetikos įmonių kapitale.

Investuotojų asociacija kviečia burtis ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkus

Vilnius, lapkričio 18 d. Investuotojų asociacija kviečia burtis valstybės valdomos „Ignitis grupės“ iniciatyva iš biržos delistinguojamų energetikos bendrovių Energijos skirstymo operatorius (ESO) bei „Ignitis gamyba“ akcininkus.

„Esame įsitikinę, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ pasitraukimas iš biržos sumažins jų veiklos skaidrumą. Suburta grupė sieks, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams būtų pasiūlyta turimas akcijas konvertuoti į viešą akcijų pasiūlymą (IPO) planuojančios „Ignitis grupės“ akcijas ir taip išlaikyti dalyvavimą energetikos įmonių kapitale“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, jeigu tai nebus padaryta, o pasiūlytos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijos bus išpirktos pasinaudojant jų akcijų kainos nuosmukiu biržoje, bus akivaizdu, kad tikrasis IPO tikslas – daugiklių arbitražas, kai vienas akcijas išpirkus pigiau, visą grupę būtų siekiama listinguoti brangiau.

„2019 metų pirmojo pusmečio pabaigoje iš 2,4 mlrd. eurų konsoliduoto „Ignitis grupės“ ilgalaikio turto net 2,1 mlrd. eurų sudarė ESO ir „Ignitis gamybos“ turtas, taip pat beveik visa EBITDA uždirbama tik šiose dviejose bendrovėse“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Investuotojų asociacijos direktoriaus bei valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, praeityje vykę procesai parodė, kad galybė – vienybėje. „Todėl tikimės, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai aktyviai jungsis prie kovos už sąžiningą elgesį su jais“, – sakė T. Pilipavičius.

Siūloma ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų išpirkimo kaina nepatenkinti akcininkai turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt bei nurodyti savo kontaktinius duomenis bei valdomą akcijų kiekį.

ESO ir „Ignitis gamybos“ pasitraukimas iš biržos – smūgis Lietuvos kapitalo rinkai

Vilnius, 2019 m. lapkričio 12 d. NASDAQ Vilnius kotiruojamų bendrovių Energijos skirstymo operatorius (ESO) bei „Ignitis gamybos“ išbraukimas iš biržos sąrašų – dar vienas smūgis Lietuvos kapitalo rinkai, teigia Investuotojų asociacija.

Pirmadienį vakare paskelbta, kad „Ignitis grupė“ (buvusi „Lietuvos energija“) inicijuoja akcininkų susirinkimus ir siūlys nebeprekiauti ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijomis biržoje. 2019 m. gruodžio 4 d. vyksiantis akcininkų susirinkimas bus tik formalumas, nes „Ignitis grupė“ valdo 94,79 proc. ESO ir 96,82 proc. „Ignitis gamybos” akcijų.

„Rudenį pakeistas pavadinimas simbolizuoja naujas „Ignitis grupės“ vertybes – pradedama nuo skaidrumo mažinimo, nes akivaizdu, kad iš biržos pasitraukusios bendrovės visuomenei ir investuotojams teiks gerokai mažiau informacijos nei tai darydavo iki šiol“, -sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis

Pasak jo, „Ignitis grupė“ siekia pasipelnyti smulkiųjų akcininkų sąskaita – už ESO akcijas ketinama siūlyti 10 proc. mažiau, nei jos kainavo 2016 m., kai ESO akcijomis pradėta prekiauti po „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ susijungimo.

„Ar tai – pripažinimas, jog per šį laikotarpį nepavyko sukurti vertės, nes OMX Vilnius indeksas per tą patį laikotarpį pakilo 45 proc.? Taip pat žiūrint į smulkiesiems akcininkams siūlomą kainą, galima konstatuoti, kad „Lietuvos energijos“ garsiai skelbtas planas grupės vertę iki 2020 metų padidinti du kartus žlugo“, – sakė V. Plunksnis.

Per laikotarpį nuo ESO įsteigimo „Lietuvos energijai“ buvo perduoti pelningi nereguliuojami verslai, o trauktis iš biržos numatoma po laikino rezultatų pablogėjimo. Pasak V. Plunksnio , kitąmet ESO pelnas turėtų ženkliai augti, nes smarkiai didėja skirstymo tarifai.

Abejonių kelia ir ESO bei „Ignitis gamybos“ valdybų elgesys – patvirtinti didžiausio akcininko paraišką sušaukti susirinkimą buvo nuspręsta tą pačią dieną, nors įstatymas numato net 10 dienų terminą.

„Tai rodo, kad ESO bei „Ignitis gamybos“ valdybos dirba tik vienam akcininkui ir klusniai vykdo jo nurodymus, o jokie žingsniai padidinti akcijų kainą ir veikti smulkiųjų interesais nebuvo daromi“, – sakė V. Plunksnis.

AB banko SNORAS įsigaliojusių obligacijų grupės narių papildymas

Informuojame, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. 2-2723-614/2019 buvo priimtas grupės atstovo Investuotojų asociacijos, pareikštas grupės ieškinys dėl AB bankas SNORAS obligacijų sutarčių pripažinimo draustomis įsipareigojimų investuotojams draudimu, dėl šių obligacijų neišpirkimo dėl AB bankas SNORAS bankroto pripažinimo draudiminiu įvykiu ir dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų priteisimo.

Grupę sudaro bankrutavusio AB bankas SNORAS obligacijų turėtojai, kurie buvo jų įsigiję iki 2011-11-16. Šiuo metu prie ieškovų grupės yra prisijungę 1154 ieškovai.

Grupės nariais norintys tapti asmenys ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 13d. turi kreiptis į grupės atstovą ir jam pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti teismui grupės ieškinį. Šis pareiškimas turi būti pateiktas grupės atstovui – Investuotojų asociacijai el. paštu info@investuotoju.lt.

Visa aktuali informacija apie grupės ieškinio bylos nagrinėjimo eigą ir šioje byloje atliekamus procesinius veiksmus grupės nariams teikiama grupės narių nurodytais elektroninio pašto adresais, o taip pat viešai skelbiama grupės atstovo Investuotojų asociacijos tinklapyje www.investuotoju.lt.

 

Lietuvos aukščiausiasis teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius

Vilnius, vasario 15 d. Teismai iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus, konstatavo Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT), nagrinėjęs Investuotojų asociacijos suburtos grupės dėl „Snoro“ obligacijų grupės ieškinio priėmimo klausimą.

2019 m. vasario 14 dieną LAT galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir grąžino ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

„Galimybė teikti grupės ieškinius atsirado nuo 2015 metų įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimams, tačiau Lietuvos teismai iki šiol vengė tokius ieškinius priimti ir ieškojo formalių priežasčių, kad grupės ieškiniai būtų išskaidyti į atskiras bylas. Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti grupės ieškinio institutą, tačiau prireikė kelerių metų įtikinėjimo, kad tokie ieškiniai turi būti nagrinėjami“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys ir advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak jo, grupės ieškinys leidžia sumažinti bylinėjimosi kaštus ir skatina į grupes jungtis asmenis, kuriems dėl santykinai nedidelės ieškinio sumos savarankiškas bylinėjimasis būtų per brangus. „Be to, taip taupomas ir teismų laikas“, – sakė D. Vanhara.

Byloje dėl „Snoro“ obligacijų į grupę susibūrė apie 1,5 tūkst. ieškovų, todėl pasiūlymai skaidyti grupės ieškinį į atskiras bylas stipriai apsunkintų teismų darbą ir sulėtintų kitų bylų nagrinėjimą.

Ieškovų grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 20 asmenų, o grupė byloje privalo turėti savo atstovą. Byloje dėl „Snoro“ obligacijų juo yra paskirta Investuotojų asociacija.

Byloje prašoma pripažinti, kad bankrutavusio banko „Snoras“ obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis ir įpareigoti valstybės įmonę Indėlių ir investicijų draudimas išmokėti investuotojų draudimo išmokas, kurios būtų ne didesnės kaip 22 tūkst. eurų.

Teisme – beveik 200 asmenų ieškinys dėl pavėluotų “Snoro” draudimo išmokų

Neužregistruotų „Snoro” akcijų pirkėjai teisme reikalauja palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas.
Vilniaus apylinkės teismas priėmė nagrinėti bylą, kurioje Investuotojų asociacijos suburti 184 ieškovai reikalauja jiems išmokėti 417,2 tūkst. eurų.
„Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas šioje istorijoje ilgą laiką įrodinėjo, kad draudimo išmokų mokėti nereikia, todėl žmonėms teko bylinėtis net šešerius metus ir teisybė buvo pasiekta tik įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Manome, kad savo pinigais negalėję disponuoti žmonės turi teisę gauti palūkanas“, – sakė
Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, prašoma priteisti po 5 proc. palūkanų už 5 metus, iš viso 25 proc. nuo išmokėtų
draudimo išmokų.
2018 metų liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką ginčuose ir nusprendė, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai turi teisę gauti draudimo išmokas. Tai padaryta po kovą priimto ESTT sprendimo, kuriame konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.
Investuotojų asociacijos suburtiems investuotojams atstovauja advokatų kontora „Fort“, besispecializuojanti su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.
Naują akcijų emisiją „Snoras“ platino 2011 metais, tačiau lėšas už akcijas įmokėję investuotojai jų negavo, nes bankui buvo paskelbtas bankrotas. Po to investuotojai ne vienerius metus bylinėjosi teismuose ir draudimo išmokas gavo tik 2018 metų antrąjį pusmetį.

Buriama grupė, kuri bylinėsis dėl palūkanų už neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų draudimo išmokas

Kaip skelbėme anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad už 2011 metais neišleistą „Snoro“ akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po 2018 metų kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Investuotojų asociacija yra subūrusi grupę, kuri vienija 257 asmenis. Jie iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų.

Po šio sprendimo Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Šiuo metu buriama grupė, kuri bylinėsis dėl 25 proc. draudimo išmokos sudarančių palūkanų. Tie, kurie norėtų prisijungti prie bylos, turėtų parašyti info@investuotoju.lt.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos. Atnaujinta 2018.08.29

Kaip skelbėme anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad už 2011 metais neišleistą „Snoro“ akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po 2018 metų kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Investuotojų asociacija yra subūrusi grupę, kuri vienija 257 asmenis. Jie iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų. LAT sprendimas galioja tik tų asmenų, kurie kreipėsi į teismus, atžvilgiu. Didžioji dalis šios grupės narių jau atgavo draudimo išmokas.

Po šio sprendimo Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis

Atsižvelgdami į tai, kad pastaruoju metu sulaukiame itin daug klausimų dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kaip sužinoti, ar aš esu tarp 257 asmenų, kuriems priklauso išmokos?

Jeigu nekeitėte savo kontaktinių duomenų, gavote Investuotojų asociacijos pranešimą. Taip pat galite pasitikrinti, kokiose bylose dalyvavote, per e-teismų sistemą.

Esu sąraše, bet draudimo išmokos dar negavau. Ką daryti?

Tikėtina, kad nuo bylos pradžios keitėte savo banko sąskaitą, todėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas neturi jūsų duomenų ir negali pervesti išmokos. Turėtais elektroninio pašto adresais išsiuntėme prašymus patikslinti sąskaitų duomenis – jeigu to nepadarėte, turėtumėte info@investuotoju.lt atsiųsti pasirašytą laisvos formos prašymą su dabartiniais savo banko sąskaitos duomenimis.

Dalyvavau byloje, tačiau manęs sąraše nėra. Ką daryti?

Byloje dėl indėlių draudimo antrosios grupės vardu ieškinys buvo pateiktas kiek vėliau, todėl ieškinys dar neišnagrinėtas. LAT sprendimo laukiama 2018 metų rugpjūtį. Pasitikrinti, ar tikrai dalyvaujate byloje, galite per e-teismų sistemą.

Dalyvavau ir byloje dėl investuotojų draudimo išmokos. Kas toliau?

Byla dėl investuotojų draudimo išmokos, siekiančios iki 22 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teisme buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta „indėlio“ byla. Bylos nagrinėjimas šiuo metu atnaujintas. Artimiausiu metu dalyvavusiems tiek „indėlio“, tiek „investuotojų bylas“ pateiksime informaciją, kaip atsiimti ieškinį ir atgauti žyminį mokestį.

Ar už rezultatą reikia mokėti advokatams ar Investuotojų asociacijai?

Byla dėl lėšų pripažinimo indėlių buvo vedama už fiksuotą 2 proc. mokestį nuo ieškinio sumos. Nepaisant to, kad viskas užtruko ilgiau nei planuota ir pareikalavo daugiau resursų, papildomai mokėti nereikia. Tačiau visuomet galite savanoriškai suteikti paramą Investuotojų asociacijai.

Dalyvavau tik investuotojų draudimo išmokos byloje, kas toliau?

Reikia laukti teigiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, po kurio bus išmokėtos draudimo išmokos.

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Ar inicijuojama byla dėl palūkanų už per vėlai išmokėtą draudimo išmoką?

Taip, šiuo metu buriama grupė, kuri bylinėsis dėl 25 proc. draudimo išmokos sudarančių palūkanų. Informaciją tiems, kurie dalyvavo bylose, pateikėme tiesiogiai. Jeigu jos negavote, parašykite info@investuotoju.lt. 

Aš nesibylinėjau, ar gausiu draudimo išmokas?

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Gautos išmokos už neužregistruotą Snoro akcijų emisiją ir pradedama byla dėl palūkanų priteisimo

Vilnius, liepos 31 d. Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai po šešerius metus trukusių ginčų atgavo savo įmokėtas lėšas.  Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IIDF) jau išmokėjo indėlių draudimo išmokas.

Investuotojų Asociacija siekia Snoro akcijų emisijos byloje dalyvavusiems ir bylą Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims sudaryti galimybę atgauti palūkanas už jiems priklausančią indėlių draudimo išmoką. Šia byla būtų siekiama byloje dalyvavusiems asmenims priteisti 5% palūkanas už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį (senaties terminas) nuo visos jiems laiku neišmokėtos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios 100 tūkst. eurų.

Byla būtų siekiama įrodyti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas praleido terminą draudiminei išmokai išmokėti ir todėl privalo sumokėti palūkanas nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Byla būtų siekiama priteisti 25% dydžio sumą nuo Jums išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Pvz. jei draudiminė išmoka Jums siekė 10,000 eurų, būtų siekiama papildomai Jums priteisti 2,500 eurų.

Kodėl inicijuojama dabar? Tik Lietuvos aukščiausiam teismui nusprendus, kad neįsigaliojusios Snoro akcijų emisijos pirkėjai laikytini indėlininkais, galima teigti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas neišmokėjęs draudimo išmokų teisės aktų nustatytu laiku praleido terminą šiai piniginei prievolei įvykdyti. Todėl byla inicijuojama tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui pripažinus teisę į indėlininko draudimo išmoką.

Kainodara. Bylą dėl asmenų pripažinimo indėlininkais Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims, siūloma prisijungti prie naujai inicijuojamos bylos tokiomis sąlygomis:

  • Iki prisijungimo prie bylos sumokant 50 eurų registracijos mokestį ir žyminį mokestį, skaičiuojamą nuo 25% Jums po Aukščiausio teismo sprendimo išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Tikslų žyminio mokesčio dydį galite suskaičiuoti pasinaudodami žyminio mokesčio skaičiuokle, laukelyje „ieškinio suma“ nurodydami draudiminės išmokos dydį;

Pastaba: Jei jums išmokėtą 10,000 eurų, žyminio mokesčio skaičiuoklėje įveskite 2,500 eurų (5 % x 5 metai).

  • Jei bylą pavyktų laimėti, reiktų sumokėti 15% sėkmės mokestį nuo Jūsų naudai priteistų palūkanų.

Kaip prisijungti? Norėdami prisijungti atsiųskite el. p. info@investuotoju.lt, užpildytą ir pasirašytą prisijungimo pareiškimą bei sumokėkite registracijos ir žyminį mokestį.

Kilus klausimų, kreipkitės į info@investuotoju.lt