Labas, noriu prisijungti prie grupes papildymo.

Labas, noriu prisijungti prie grupes papildymo.

Esu obligacijų turėtojas. Pralaimėtoje byloje mus atstovavo advokatų kontora Metida. Ar Jūs esate susiję.

Sveiki,noriu prisijungti prie grupės papildymo.Kokios formos pareiškimą reikia užpildyti, kad tapčiau grupės nariu.

Laba diena,
nežinau, ar esu grupės narys. Gal galėtumėte informuoti. Jei ne, kokios formos pareiškimą reikia užpildyti, kad tapčiau grupės nariu.
Esu įsigaliojusių obligacijų turėtojas.

Laba diena, noriu prisijungti prie grupės narių ieskinio papildymo del Snoro obligaciju. Kokios formos pareiškimą reikia užpildyti, kad tapčiau grupės nariu. Dėkoju iš anksto.

Laba diena, aš taip pat noriu prisijungti prie grupės narių ieskinio papildymo del Snoro obligaciju. Kokios formos pareiškimą reikia užpildyti, kad tapčiau grupės nariu. Dėkoju iš anksto.

Visus klausimus rašykite info@investuotoju.lt. Parašę šiuo adresu nurodykite savo vardą, pavardę, taip galėsime lengviau Jums atsakyti į Jums rūpimus klausimus.

Nerandu prašymo formos, kurią galėčiai užpildytidėl sutikimo būti grupės nariu. Esu bankrutavusio AB bankas SNORAS obligacijų turėtoja.

Sveiki,

kur rasti pareiškimo formą?
Kiek kainuoja tapti narius ir kiek kainuoja prijungimas prie ieškinio grupės bei teisminis procesas?

Sveiki,
Kokios formos pareiškimą reikia užpildyti,kad tapčiau grupės nariu,esu įsigijusi obligacijų 2011/ 05

Ką dariti jei turime akcijų issigiti iki 1999m

Ar ką pasikeitė del akcijų kurie pirkti iki1999 metu

nesulprantu nieko kodel vel reikia kazkur jingtis jei buco ponui advokatui sumoketa tukstantis litu uz atstovavima teismo procesuose

Noriu prisijungti prie tos įsigaliojusių obligacijų turėtojų grupės

Turiu snoro obligacijų,kurios yra įsigalioję. Noriu prisijungti prie grupės.

Matau tik klausumus, atsakymu nera. Aš irgi turiu įsigaliojusių obligacijų.Pirminiai dokumentai buvo užpildyti. Vėliau buvau pateikusi klausimą apie įsigaliojusių obligacijų padengimą, bet atsakymas buvo neigiamas. Ar reikia jungtis prie grupės jeigu suma yra apie 1000 eurų ir ar dar tai įmanoma. Ką reikėtų daryti?

Sveiki,

Jeigu galima, laikykite ir mane grupės nariu, norinčiu atgauti savo lėšas už įsigalėjusias obligacijas.Ką turėčiau padaryti ?

Snoro obligacijų turėtojai, kibkime į mūšį!

Pinigai už Snoro obligacijas, ar bent suma iki 22 tūkst. eurų, neturi pražūti!

Europos Teisingumo Teismo 2018 03 22 sprendimo 69 punkte sakoma: „Kredito įstaiga su savo klientais sudaro sutartis dėl būsimų perleidžiamų vertybinių popierių, kurių emitentė yra ši įstaiga, pasirašymo, yra investicinė paslauga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos MiFID 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Todėl skoliniai reikalavimai, susiję su lėšomis, kurias šie klientai perdavė minėtai įstaigai pagal šias sutartis, GALI BŪTI PADENGTI taikant investuotojų kompensavimo sistemas pagal Direktyvos 97/9 2 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos 1 įtrauką”.

Dar svarbesnis yra 70 punktas: „Šiuo atveju šios išvados nepaneigia Lietuvos vyriausybės ir IID pateiktas argumentas, kad skoliniai reikalavimai, kaip antai tie, kuriais remiasi A. Anisimovienė ir kt. bei A. Raišelis, nėra kompensuojami remiantis Direktyva 97/9, jeigu jie kyla iš investavimo rizikos, t. y. dėl finansinių priemonių, kurias siekė įsigyti šie investuotojai, emitento bankroto, kurios atžvilgiu ši direktyva nenumato jokios apsaugos“. NEPANEIGIA!, nors Lietuvos valdžia šešerius metus tvirtino priešingai.

ESTT Sprendime taip pat cituojama Europos Parlamento Direktyva 97/9: „svarbu, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų investuotojų kompensavimo sistema, GARANTUOJANTI suderintą apsaugos minimumą, bent jau smulkiesiems investuotojams, jeigu kartais investicinė įmonė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų savo investuojantiems klientams;

dėl to turėtų būti PAREIKALAUTA, kad kiekviena valstybė narė turėtų investuotojų kompensavimo sistemą ar sistemas, kurioms priklausytų kiekviena tokia įmonė; kadangi kiekviena sistema turi apimti investicinės įmonės dėl investuotojų investicinės veiklos turimas pinigines lėšas ir vertybinius popierius, kurių tais atvejais, kai investicinė įmonė nesugeba įvykdyti savo įsipareigojimų investuojančiam klientui, įmonė negali grąžinti investuotojui“.

Vertėtų priminti ir sprendime nepaminėto, bet Lietuvai privalomos direktyvos 13 punkto: „tikslinga leisti valstybėms narėms reikalauti, kad galimų nuostolių dalį prisiimtų ir investuotojai; investuotojui turi būti kompensuota bent 90 % bet kokio nuostolio sumos, jeigu išmokama kompensacija yra mažesnė nei nustatytas Bendrijos minimumas“.

Ir dar iš 97/9 direktyvos. „2 str. 1. Kiekviena valstybė narė turi UŽTIKRINTI, kad jos teritorijoje būtų įdiegta ir oficialiai pripažinta bent viena investuotojų kompensavimo sistema. Nė viena investicinė įmonė, kuriai valstybėje narėje išduotas leidimas veiklai, neturi teisės vykdyti investicinės veiklos, jei ji nepriklauso tokiai sistemai.

2. Sistema suteikia investuotojams kompensaciją pagal 4 straipsnį, jeigu:

– kompetentingos institucijos nustato, kad, jų nuomone, investicinė įmonė dėl tiesiogiai su jos finansine padėtimi susijusių priežasčių dabar nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų, kylančių iš investuotojų reikalavimų, ir paskutiniu metu nematyti, kad šie įsipareigojimai bus įvykdyti vėliau“.

Kaip į Europos teismo sprendimą reagavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas? Jo 2018 06 22 nutarties 28 straipsnyje pažymėta, kad „Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudžiamojo įvykio dienos tik tuo atveju, jeigu investuotojo vertybinius popierius draudėjas yra panaudojęs be investuotojo valios“.

TAČIAU! „Nagrinėjamoje byloje NENUSTATYTA, kad AB bankas „Snoras“ ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis įmokėtas lėšas būtų panaudojęs be jų valios“.

Beje, ankstesnėje LAT 2015 11 17 nutartyje taip pat pažymėta, kad teismai „privalo NETAIKYTI nuostatos, kad galimybė pasinaudoti kompensavimo sistema priklauso nuo to, ar kredito įstaiga pinigus ar vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo valios“.

2018 06 22 LAT nutarties 37 straipsnyje dar pažymėta, kad „galiojančios investuotojų ir indėlininkų apsaugos sistemos NEGALI PANEIGTI skolinių reikalavimų turėtojams suteikiamų teisių ir užkirsti jiems kelio pasinaudoti Europos Sąjungos lygmeniu įtvirtintomis garantijomis“.

Dar kartą sugrįžkime į 2017 11 17 LAT nutartį, pagrindinį dokumentą, nulėmusį lėšų už įsigaliojusias obligacijas negrąžinimą. Faktas, kad „vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė (AB bankas „Snoras“) sutapo, nėra teisiškai nereikšminga ir nesudaro pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos“.

Deja, Investuotojų direktyvoje apie tai nieko nekalbama, tik pakartojama, kad „kiekvienoje valstybėje narėje būtų investuotojų kompensavimo sistema, garantuojanti suderintą apsaugos minimumą, bent jau smulkiesiems investuotojams, jeigu investicinė įmonė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų savo investuojantiems klientams”. Beje, panašiai aiškinama ir Generalinio advokato išvadoje, kad tai, kad „Snoras“ kartu yra ir vertybinių popierių emitentas, ir tarpininkas, neturi reikšmės aiškinant Investuotojų direktyvą.

„Nuostoliai atsirado dėl emitento BANKROTO ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo“, „… nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina“. Deja, tai nepagrįsta juridinė improvizacija, nes įstatymas kalba kitaip.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str.: „Bankroto bylos iškėlimas yra įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis draudimo sistemos dalyviui arba priežiūros institucijos sprendimas pripažinti tokį dalyvį nemokiu, kai jis dėl su savo finansine padėtimi susijusių priežasčių negali įvykdyti įsipareigojimų investuotojams ir yra pagrindas manyti, kad to negalės padaryti artimiausiu metu“.

Kas toliau? Tūkstančiai Lietuvos žmonių, įklimpusių obligacijų raizgalynėje, laukia, kol Lietuva paklausys Europos ir žengs jos nurodytu teisingų sprendimų įgyvendinimo keliu.

Negi Lietuva vis dar nežengs į tiesos kelią?

Gal išnaudokime Baltarusijos kortą?
Pasak agentūros BELTA, Lukašenka pažadėjo „pastatyti į vietą“ (t.y. sutramdyti) „suįžūlėjusias“ Europos šalis (dėl jų politikos Baltarusijos atžvilgiu), vienu iš būdų, pasirodo, gali tapti prekių tiekimo kanalų į Rusiją užblokavimas. „Taip mes jiems parodysime, kas tai yra sankcijos. Jeigu jie – lenkai ir lietuviai per mus į Kiniją ar Rusiją lakstydavo, dabar jie galės ten skristi per Baltiją ar Juodąją jūrą. O apie produkciją, kuriai Rusija įvedė sankcijas, tegul ir nesvajoja“.
Dar Lukašenka pridūrė, kad „vyriausybė perorientuos prekybos srautus iš Lietuvos kitur ir tvirtino, kad 30 proc. Lietuvos biudžeto formuoja Baltarusijos krovinių srautai per Lietuvą. Ko dar reikia? Užsprings, todėl ir pastatysime į vietą“. Žodžiu, Baltarusija spjaus į Europos normatyvus ir vykdys savo politiką, ypač baltarusišką valdžios bendravimo su tauta būdą.
Lietuva, kaip sakoma, visomis keturiomis pritarė Europos Sąjungos priemonėms, netgi jas inicijavo, ir drąsiai stojo į konfrontaciją su Baltarusija. Tačiau paradoksas: ne tik Lietuva Baltarusijai, bet ir Baltarusija Lietuvai šiomis karštomis dienomis, matyt, galėtų šį bei tą pasakyti, pvz., paklausti Lietuvos, ar ji pati vykdo Europos nuostatas ir direktyvas savo vidaus politikoje? Deja, čia paaiškėtų, kad Lietuva ne šventoji ir Europos reikalavimų ji pati ne visada paiso. Pavyzdžiui, žinomoje Snoro obligacijų istorijoje.
Lietuva prieš keletą metų paklausė ES Teisingumo Teismo, ar inkorporavus Europos direktyvas 94/19 ir 97/9 į vieną nacionalinį teisės aktą, Snoro obligacijų turėtojai turi būtinai būti apsaugoti pagal vieną ar kitą iš šių dviejų direktyvų? ESTT atsakė, kad Lietuvos įstatymų leidėjas pasinaudojo direktyvoje 94/19 numatyta galimybe netaikyti šioje direktyvoje numatytos apsaugos, bet ši išimtis negali lemti ir Direktyvoje 97/9 numatytos apsaugos netaikymo. Taigi, apsauga vis tiek turi būti. Lietuva to nesilaiko.
Lietuva klausė, ar 97/9 direktyvoje numatyta kompensavimo sistema taikoma priklausomai nuo to, ar atitinkama kredito įstaiga vertybinius popierius perleido ar panaudojo be investuotojo valios? ESTT atsakė tiesiai ir šviesiai – tokios nuostatos taikyti negalima. Lietuva Europos neklauso.
Pačioje Europos direktyvoje 97/9 dar primenama, kad kiekvienoje valstybėje narėje būtų investuotojų kompensavimo sistema, garantuojanti suderintą apsaugos minimumą, bent jau smulkiesiems investuotojams“. Ką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į tai atsakė?
Lietuva vėl aiškina kitaip: „Ieškovas nuostolių (t.y. Snoro obligacijų neišpirkimo) patyrė dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos… nėra pagrindo teigti, kad ši rizika priskirtina prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl direktyvoje nurodyta draudimo išmoka NEMOKĖTINA“. Lietuva vėl improvizuoja – esą tai ne bankrotas, o kartu ir draudiminis įvykis su privaloma kompensacija, bet tik kažkokia nepasiteisinusi rizika, o jai kompensacija nenumatyta…
Ir dar iš Europos direktyvos: „jei kartais investicinė įmonė negalėtų įvykdyti įsipareigojimų savo investuojantiems klientams; suderintas 20000 ekiu (dabar – eurų) kiekvienam investuotojui kompensacijos minimumas turėtų būti pakankamas smulkiųjų investuotojų interesams apsaugoti – jie GALĖS GAUTI Bendrijos mastu suderintą apsaugos minimumą“.
Panaši suma minima ir mūsų Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme – 22 000 eurų. Pvz., Europoje, Danijoje lėšos, skirtos finansinių priemonių pirkimui apdraustos pagal analogišką įstatymą. Investuotojui kompensuojami (iki 20 000 eurų) nuostoliai, patiriami, kai jam negrąžinami banko valdomi ar apskaitomi investuotojo vertybiniai popieriai.
Beje, Lietuvoje niekas nė neskaičiavo, kiek pinigų reikėtų tokio dydžio kompensacijoms už Snoro obligacijas.
Ar Lietuva taps Europa? Tikėkimės, kad Europos direktyva taps Lietuvos teisės kūnu. Snoro obligacijų bylos, kurios dar nenutrūkusios tam turėtų padėti. Tuomet nereikėtų Baltarusijai aiškintis dėl Europos nuostatų nevykdymo.

Atsakymas – G…”: Naujos informacijos nėra. Investuotoų asociacija sako, kad jei bus, tai tik kitąmet.

Senute motina isigyjo snoro obligaciju 2011.06 men.

Koks įsigaliojusių Snoro obligacijų likimas? Ar yra kas nors žinoma?

Sveiki, ar yra kokių žinių dėl įsigliojusių obligacijų likimo? Ar dar yra kokia nors galimybė prisijungti prie grupės ieškinio? Mano obligacijos pirktos 2011 09 10.