Vilnius, liepos 12 d. Lietuvos verslininkų Gedimino Žiemelio ir Vaido Barakausko skrydis Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigiasi, o nuostolius skaičiuoja smulkieji aviacijos sektoriaus bendrovių akcininkai.

Trečiadienį paskelbta, kad ilgamečio G. Žiemelio bendražygio Vlado Bagavičiaus Kipro įmonė „Haifo“ sudarė sutartį su kitais Varšuvoje listinguojamos bendrovės „Avia Solutions Group“ (ASG) akcininkais ir ketina išbraukti ASG iš biržos sąrašų. Pranešama, kad 83 proc. ASG akcininkų valdanti grupė už akciją ketina siūlyti 15,18 Lenkijos zloto, visą įmonę vertinant 118 mln. zlotų (27 mln. eurų).

„Tai – akivaizdžiai per maža kaina už akcijas, nes ASG nuosavas kapitalas 2017 metų pabaigoje siekė 62,6 mln. eurų, o 348,5 mln. eurų pajamų gavusi bendrovė uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno. ASG akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) vos viršija 5, o kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia vos 0,4 – pasaulyje tokių vertinimų rasti sunku net ir besivystančiose rinkose“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, ASG į biržą atėjo iškart po pasaulinės finansų krizės 2011 metais, ir po 52 zlotus už akciją pritraukė 76 mln. zlotų. „Tai reiškia, kad G. Žiemelio bendrovės akcijų per viešą siūlymą pirkę ir jas 7 metus išlaikę investuotojai skaičiuoja 70 proc. nuostolius, nors ASG reikšmingai išaugo”, – sakė T. Pilipavičius.

2011 metais ASG gavo 84,4 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2,5 mln. eurų grynojo pelno, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 27,9 mln. eurų.

Pagrindinė ASG veiklos sritis yra orlaivių remontas ir techninis aptarnavimas. „Tai, kiek iš tiesų kainuoja tokios įmonės, parodo neseniai įvykęs sandoris, kai privataus kapitalo fondas „Baltcap“ už 43 mln. eurų Kinijos investuotojams pardavė keletą kartų už ASG mažesnę Estijos orlaivių remonto bendrovę „Magnetic MRO“, kurios pajamos pernai siekė 90,9 mln. eurų“, – sakė T. Pilipavičius.

ASG delistingavimas – jau antras panašus V. Bagavičiaus ir G. Žiemelio bei kitų akcininkų projektas. Šiemet jau nuspręsta delistinguoti orlaivių nuomos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas, už jas siūlant po 5,62 zloto, o visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų). Už akcijas pasiūlyta tik jos trumpalaikio turto vertė, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų.

„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai, todėl investuotojai patyrė 30 proc. nuostolius.

„Akcijų turintys Lenkijos fondai yra priversti jas parduoti, nes negali turėti nelistinguojamų įmonių, o kainos niekas neginčija, nes šios investicijos sudaro itin mažą dalį fondų portfeliuose. Mes manome, kad Lietuvos bankas jau turi pakankamai medžiagos konstatuoti, kad smulkieji akcininkai negali efektyviai apginti savo teisių, todėl siūlome nustatyti, jog delistinguojant įmones, būtų privaloma pateikti nepriklausomą vertinimą, patvirtinantį, kad kaina yra sąžininga“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, iš Varšuvos biržos besitraukiantys Lietuvos verslininkai kritikuoja Lenkijos kapitalo rinką, kad ši esą nepateisino jų lūkesčių. „Mano nuomone, reiktų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ką be pasakojimų apie milijardines ambicijas padarė patys įmonių vadovai, suskaičiuoti kiek dividendų išmokėta, ir tuomet bus aiškiau. Kai virš akcijų kabo delistingavimo grėsmė, jų pirkėjų ratas automatiškai susitraukia“, – sakė T. Pilipavičius.

V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“. Kas finansuoja V. Bagavičiaus įsigijimus, nepranešama.

Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.

Šiuo metus sulaukiame daug klausimų apie Snoro obligacijas, todėl atsakome į pagrindinius klausimus.

1. Kokie veiksmai atliekami neįsigaliojusių obligacijų savininkų atžvilgiu?

Tie asmenys, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų ir kurie dalyvavo byloje, kurią praeitą penktadienį išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – Jums daryti nereikia nieko, reikia laukti, kol VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokės Jums draudimo pinigus. Tie asmenys, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų, bet kurie dalyvauja kitose bylose – reikia laukti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicijos, ar jie mokės draudimo išmokas tiems, kurie kitose bylose dalyvauja iš karto, ar lauks teismų sprendimų. Tiems asmenims, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų, bet iki šiol niekur nesikreipė – reikia laukti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicijos, ar jie mokės draudimo išmokas visies neįsigaliojusių obligacijų turėtojams, ar tik tiems, kurie bylinėjosi.

2. Kam galioja 2018.06.22 priimtas LAT sprendimas?

Praeitą penktadienį priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas galioja tik tiems AB bankas SNORAS obligacijų turėtojams, kurie obligacijų įsigijo 2011 m. lapkritį. Bet kokiems kitiems AB bankas SNORAS obligacijų turėtojams praeitą penktadienį priimtas LAT sprendimas jokios įtakos neturės.

Vilnius, gegužės 14 d. Viena didžiausių Lietuvos baldų gamybos bendrovių „Vilniaus baldai“ turėtų paskelbti tikrąją iš savo akcininkės įsigyto naujos gamyklos statybai skirto 18,5 hektaro sklypų kainą, teigia Investuotojų asociacija.

„Vilniaus baldai” penktadienį paskelbė, kad iš didžiausios savo akcininkės „Invalda privatus kapitalas“ už 2,5 tūkst. eurų įsigijo bendrovę „Trenduva”, kuri valdo du naujos gamyklos statybai skirtus sklypus Trakų rajone, Guopstų kaime.

„Akivaizdu, kad tokio dydžio sklypai turėtų kainuoti gerokai daugiau, todėl investuotojai turėtų žinoti, kokio dydžio skolas ir kokiomis sąlygomis „Trenduva” turi bankui ar buvusiai savo akcininkei, nes sandoris reikšmingai padidins „Vilniaus baldų” konsoliduotą skolą”, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, „Vilniaus baldai” yra viena skaidriausių biržos bendrovių, nuolat mokančių dividendus ir gerbianti smulkiuosius akcininkus. „Tikimės, kad pranešimas bus patikslintas atskleidžiant daugiau informacijos”, – sakė T. Pilipavičius.

„Vilniaus baldai” yra paskelbę, kad statys naują 50 mln. eurų vertės gamyklą.

Vilnius, gegužės 7 d. Nuo 2020 metų planuojamas įmokų į pensijų fondus sumažinimas nuo 7,5 proc. iki 6 proc. žadama kompensuoti galimybe į pensijų fondus mokėti savo lėšomis, taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Tai numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktame pensijų reformos įstatymų projektų pakete.

„Manome, kad galimybę taupyti senatvei savarankiškai gyventojai turi ir dabar tiek investuodami patys, tiek per trečios pakopos pensijų fondus, tačiau tik maža dalis visuomenės tą daro. Todėl pasirinktas įmokų mažinimo kompensavimo būdas kelia abejonių”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, žadama, kad papildomoms įmokoms į antros pakopos pensijų fondus bus taikomos gyventojų pajamų mokesčių lengvatos, taip pat suteikiama galimybė prie papildomo kaupimo prisidėti darbdaviams. „Tačiau tai – tik aiškinamojo rašto pažadas, o atitinkami įstatymų projektai nepateikti, todėl galima tik spėlioti, kaip veiks būsimos lengvatos ir tokioms įmokoms bus taikomi „Sodros” mokesčiai. Taip pat neaišku, kaip ši sistema derės su trečia pakopa”, – sakė S. Pranckėnaitė.

SADM taip pat žada, kad nuo 2019 metų dėl dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime nebebus mažinamos socialinio draudimo pensijos.

Šiuo metu didžioji dalis dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime yra pasirinkę vadinamąją 2+2+2 sistemą, kai į pensijų fondą pervedama 2 proc. „Sodros” įmokų, 2 proc. dalyvio atlyginimo bei 2 proc. skatinamoji valstybės įmoka nuo vidutinio atlyginimo. Nuo 2020 metų „Sodros“ įmokų dalis turėjo didėti iki 3,5 proc., taip paverčiant sistemą 3,5+2+2.

Tuo tarpu nuo 2018 metų siūloma nustatyti, kad veiks vadinamoji 4+2 sistema, kai pensijų kaupimui gyventojas skirs 4 proc. nuo savo atlyginimo, taikant 2 proc. skatinamąją įmoką nuo vidutinio Lietuvos gyventojų atlyginimo. Tam, kad gyventojai turėtų daugiau lėšų kaupimui, siūloma 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas.

„Tačiau galima spėti, kad didžioji dalis gyventojų pasirinks šias lėšas išleisti, o ne taupyti“, – prognozavo S. Pranckėnaitė.

Tai, kad mažinant socialines garantijas, praradimai turi būti kompensuojami, 2007 ir 2009 metais yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.

Vilnius, gegužės 4 d. „Žemaitijos pieno“ generalinio direktoriaus Roberto Pažemecko valdoma įmonė „Baltic Holding“ už perkamas 11 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų sumokės po 2,20 euro už akciją.

„Akcijas parduoda tie „Žemaitijos pieno“ akcininkai, kurie buvo prisijungę prie Investuotojų asociacijos sutelktos grupės. Manome, didžiąją dalį keltų tikslų įgyvendinome, o sutarta kaina yra sąžininga ir tenkina abi puses. Tikimės, kad akcijų pirkėjui pavyks ir toliau didinti „Žemaitijos pieno“ vertę“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Balandžio 30 dieną vykusiame „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime pritarta Investuotojų asociacijos pasiūlymui išmokėti 0,15 euro dividendų akcijai, iš viso tam skiriant 6,946 mln. eurų.

Sandorį, dėl kurio sutarta balandžio pabaigoje, ketinama užbaigti birželį.

Vilnius, balandžio 30 d. Investuotojų asociacijos atstovaujami smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai susitarė baigti ginčus.

„Žemaitijos pieno“ generalinio direktoriaus Roberto Pažemecko valdoma įmonė „Baltic Holding“ susitarė dėl 11 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų paketo įsigijimo, už akciją sumokant didesnę kainą, nei uždarymo kaina NASDAQ Vilnius biržoje.

„Akcijas parduoda tie „Žemaitijos pieno“ akcininkai, kurie buvo prisijungę prie Investuotojų asociacijos sutelktos grupės. Manome, didžiąją dalį keltų tikslų įgyvendinome, o sutarta kaina yra sąžininga ir tenkina abi puses. Tikimės, kad akcijų pirkėjui pavyks ir toliau didinti „Žemaitijos pieno“ vertę“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Sandorį ketinama užbaigti ir jo kainą paskelbti birželį.

Vilnius, balandžio 25 d. Investuotojų asociacijos valdyba pasipildė naujomis narėmis – antradienį vykusiame visuotiniame narių susirinkime į ją išrinktos Sigita Pranckėnaitė ir Ernesta Každailytė, kurios pakeis Vaidotą Rūką bei Lauryną Didžiulį.

„Tikimės, kad naujų valdybos narių energija leis siekti asociacijos tikslų ir stiprinti veiklą investuotojų švietimo srityje“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Investuotojų asociacijos valdyboje taip pat dirba Tomas Pilipavičius, Virginija Žygienė, Karolis Kybartas, Dominykas Vanhara bei Vytautas Plunksnis.

Pasak T. Pilipavičiaus, pagrindine Investuotojų asociacijos veikla ir toliau išliks renginių apie finansų rinkas organizavimas, tačiau asociacija išliks aktyvi ir atkreipdama investuotojų dėmesį į smulkiesiems akcininkams nepalankius emitentų sprendimus.

„Praėjusiais metais didžiausias mūsų laimėjimas buvo Europos Sąjungos Teisingumo Teisme laimėta byla dėl neišleistos „Snoro“ akcijų emisijos lėšų, taip pat buvome aktyvūs siekdami „Žemaitijos pieno“ veiklos skaidrėjimo. Veiklą burdami investuotojų grupes tęsime ir toliau“, – sakė T. Pilipavičius.

Vilnius, balandžio 16 d. Viena didžiausių šalies pieno perdirbimo bendrovių “Žemaitijos pienas“ 2016 metais buvo klaidingai apskaičiusi 7 mln. eurų „papildomų priedų“ tiekėjams. Investuotojų asociacija įtaria, kad tai padaryta siekiant dirbtinai sumenkinti įspūdį apie „Žemaitijos pieno“ finansinę būklę ir vykstant akcininkų konfliktui numušti akcijų kainą.

Po „Ernst&Young Baltic” atlikto audito paaiškėjo, kad jokie „papildomi priedai“ tiekėjams neturi būti mokami, todėl skelbiant 2017-ųjų ataskaitas 2016 metų pabaigos prekybos skolos buvo sumažintos 7 mln. eurų, o nuosavas kapitalas – padidintas 6,258 mln. eurų.

„Sunku patikėti, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė nežinojo, kad tokio dydžio suma tiekėjams neturėtų būti mokama. Todėl įtariame, kad tokių manipuliacijų apskaita tikslas – pabloginti bendrovės įvaizdį investuotojų akyse, kas lemia, kad „Žemaitijos pieno“ akcijų kaina biržoje yra gerokai mažesnė, nei turėtų būti“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Jis pabrėžė, kad „Žemaitijos pienas“ audituotas ataskaitas paskelbė pavėluotai, o auditoriai pareiškė sąlyginę nuomonę, nes „Žemaitijos pieno“ vadovai neperžiūrėjo ilgalaikio materialaus turto tarnavimo normatyvų. Lietuvos bankas už šį bei kitus pažeidimus „Žemaitijos pienui“ yra skyręs 158 tūkst. eurų baudą.

2015 metų „Žemaitijos pieno“ ataskaitas auditavo „Grant Thornton Baltic“, tačiau Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba dėl šio audito pareiškė bendrovei įspėjimą, o jos auditorei Laimei Jablonskienei – panaikino licencijos galiojimą.

„Manome, kad į nuolatines „klaidas“ ir įstatymų pažeidimus turėtų atkreipti dėmesį ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos institucijos, o abejotinos kokybės ataskaitas pasirašanti „Žemaitijos pieno“ vadovybė turėtų pagalvoti apie gresiančią atsakomybę“, – sakė  T. Pilipavičius.

„Žemaitijos pienui“ šiuo metu vadovauja pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko sūnus Robertas, o vyr. buhalterės pareigas užima Dalia Gecienė.

Pažemecko balsais „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybos ir valdybos nariams buvo neteisėtai paskirta beveik 750 tūkst. eurų pusmetinių tantjemų, tačiau jas neteisėtomis pripažino teismas.

Vilnius, balandžio 13 d. Investuotojų asociacija ragina vieną didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ nedelsiant paskelbti audituotas 2017 metų ataskaitas ir įspėja, kad vadovybei pažeidinėjant įstatymus, akcininkų susirinkimas gali būti neteisėtas.

„Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad biržoje listinguojamos bendrovės visą su akcininkų susirinkimu susijusią medžiagą turi paskelbti ne vėliau kaip likus 21 dienai iki akcininkų susirinkimo. Balandžio 30 dieną akcininkų susirinkimą rengiantis „Žemaitijos pienas“ balandžio 9 dieną paskelbė miglotą esminį įvykį apie neaudituotus veiklos rezultatus, tačiau nepaaiškino, kodėl neskelbia detalių ataskaitų“, – sakė Investuotojų asociacijai atstovaujantis advokatas Darius Matulevičius.

Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ uždarumas investuotojams ir nuolatiniai įstatymų pažeidimai lemia, kad „Žemaitijos pieno“ akcijos biržoje yra ženkliai pigesnės, nei galėtų būti. „Investuotojai yra „laikomi tamsoje“ ir negali tinkamai pasiruošti akcininkų susirinkimui, todėl manome, kad jis yra neteisėtas“, – sakė  D. Matulevičius.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2018 metų vasarį „Žemaitijos pienui“ skyrė 158 tūkst. eurų baudą už privalomo Lietuvos banko nurodymo nevykdymą ir Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus.

Nustatyta, kad „Žemaitijos pieno“ vadovai neveikė vienodai visų akcininkų interesais, nes nepagrįstai sumažino iš pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko įmonių gautinų sumų vertę.

Taip pat nustatyta, kad „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, tarp kurių buvo A. Pažemeckas ir su juo susiję asmenys, nesilaikant įstatymų reikalavimų buvo išmokėtos 0,75 mln. eurų pusmetinės tantjemos. Tai, kad pusmetinės tantjemos buvo neteisėtos, yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas.

„Dedame ir dėsime visas pastangas, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė dirbtų skaidriai ir visiems akcininkams, o anksčiau įmonei padaryta žala būtų atlyginta“, – sakė D. Matulevičius.

„Žemaitijos pieno“ grupės apyvarta 2017 metais išaugo 15 proc. iki 172,28 mln. eurų.