Įmokų į pensijų fondus mažinimas bus kompensuojamas galimybe mokėti patiems?

Vilnius, gegužės 7 d. Nuo 2020 metų planuojamas įmokų į pensijų fondus sumažinimas nuo 7,5 proc. iki 6 proc. žadama kompensuoti galimybe į pensijų fondus mokėti savo lėšomis, taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Tai numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktame pensijų reformos įstatymų projektų pakete.

„Manome, kad galimybę taupyti senatvei savarankiškai gyventojai turi ir dabar tiek investuodami patys, tiek per trečios pakopos pensijų fondus, tačiau tik maža dalis visuomenės tą daro. Todėl pasirinktas įmokų mažinimo kompensavimo būdas kelia abejonių”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, žadama, kad papildomoms įmokoms į antros pakopos pensijų fondus bus taikomos gyventojų pajamų mokesčių lengvatos, taip pat suteikiama galimybė prie papildomo kaupimo prisidėti darbdaviams. „Tačiau tai – tik aiškinamojo rašto pažadas, o atitinkami įstatymų projektai nepateikti, todėl galima tik spėlioti, kaip veiks būsimos lengvatos ir tokioms įmokoms bus taikomi „Sodros” mokesčiai. Taip pat neaišku, kaip ši sistema derės su trečia pakopa”, – sakė S. Pranckėnaitė.

SADM taip pat žada, kad nuo 2019 metų dėl dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime nebebus mažinamos socialinio draudimo pensijos.

Šiuo metu didžioji dalis dalyvaujančių antros pakopos pensijų kaupime yra pasirinkę vadinamąją 2+2+2 sistemą, kai į pensijų fondą pervedama 2 proc. „Sodros” įmokų, 2 proc. dalyvio atlyginimo bei 2 proc. skatinamoji valstybės įmoka nuo vidutinio atlyginimo. Nuo 2020 metų „Sodros“ įmokų dalis turėjo didėti iki 3,5 proc., taip paverčiant sistemą 3,5+2+2.

Tuo tarpu nuo 2018 metų siūloma nustatyti, kad veiks vadinamoji 4+2 sistema, kai pensijų kaupimui gyventojas skirs 4 proc. nuo savo atlyginimo, taikant 2 proc. skatinamąją įmoką nuo vidutinio Lietuvos gyventojų atlyginimo. Tam, kad gyventojai turėtų daugiau lėšų kaupimui, siūloma 2 proc. punktais sumažinti „Sodros“ įmokas.

„Tačiau galima spėti, kad didžioji dalis gyventojų pasirinks šias lėšas išleisti, o ne taupyti“, – prognozavo S. Pranckėnaitė.

Tai, kad mažinant socialines garantijas, praradimai turi būti kompensuojami, 2007 ir 2009 metais yra pasisakęs Konstitucinis Teismas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *