Kategorija: TEISMINIAI PROCESAI

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: ginčai dėl mūsų šalies įmonių akcijų išpirkimo turi būti nagrinėjami Lietuvoje

Ginčai dėl Lietuvos bendrovių privalomojo akcijų išpirkimo kainos turi būti nagrinėjami
mūsų šalyje, konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėjęs smulkiųjų akcininkų ieškinio dėl
„DFDS Seaways“ akcijų priėmimo klausimą, praneša Investuotojų asociacija.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai
aiškino ir taikė teisės normas, nuspręsdami, kad ieškovų ieškinys neteismingas Lietuvos Respublikos
teismams, ir šiuo pagrindu atsisakydami jį priimti, todėl skundžiami teismų procesiniai sprendimai naikintini
ir ieškovų pateikto ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas Klaipėdos apygardos teismui spręsti iš naujo“, –
skelbiama vasario 29 dieną priimtoje LAT nutartyje.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti advokatų kontoros „Noor” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė
teigė, jog LAT nutartis logiška, nes kitu atveju Lietuvos įstatymų taikymą turėtų nagrinėti užsienio teismai,
kas itin apribotų galimybę smulkiesiems gintis.
„Tikimės, jog išsprendus ieškinio priėmimo klausimą, bus pradėtas ginčo nagrinėjimas iš esmės ir pavyks
įrodyti, jog „DFDS Seaways“ pagrindinės akcininkės – Danijos DFDS grupės pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina
yra neteisinga“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog
daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji
investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamoms bendrovėms galioja jau
daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje.
Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą galėjo iki
2023 metų lapkričio 30 dienos.
Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą.
Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas
siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos
teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis
taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Daugiau
informacijos – www.investuotoju.lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinės ginčą, kur turi būti nagrinėjami ieškiniai dėl akcijų išpirkimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nagrinėti smulkiųjų akcininkų skundą dėl to, ar ginčai dėl Lietuvos bendrovių privalomojo akcijų išpirkimo kainos turi būti nagrinėjami mūsų šalyse ar ten, kur įsikūręs pagrindinis akcininkas.
„Ši byla svarbi visų Lietuvos bendrovių smulkiesiems akcininkams, nes ginčai užsienyje yra brangūs, todėl gynyba taptų iš esmės neįmanoma“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo viduryje paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo smulkiesiems keltų bendrovės „DFDS Seaways” akcininkams, nesutinkantiems su Danijos bendrovės DFDS pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina, pasiūlyta į teismą kreiptis pagal atsakovo buveinę – Danijoje.
Smulkiesiems akcininkams atstovaujanti advokatų kontoros „Noor” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė teigė, jog ginčų, kai šalys yra skirtingose Europos Sąjungos narėse, teismingumo klausimas jau buvo nagrinėtas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. „Šis teismas, kurio išaiškinimai privalomi ir Lietuvai, yra nusprendęs, kad ginčus turi spręsti tos šalies, kurioje registruota bendrovė, dėl kurios akcijų išpirkimo kilo nesutarimų, teismas. DFDS atveju tokia šalis yra Lietuva“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamoms bendrovėms galioja jau daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje. Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą gali iki 2023 metų lapkričio 30 dienos. Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą. Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt.

„DFDS Seaways” smulkiųjų akcininkų žiniai dėl privalomojo akcijų išpirkimo teisminio proceso

Smulkieji investuotojai, nesutinkantys su stambiojo akcininko pasiūlyta privalomojo akcijų išpirkimo kaina, į teismą turėtų kreiptis toje šalyje, kurioje yra įsikūręs pagrindinis akcininkas, mano Lietuvos teismai.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjo viduryje paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, kuriuo smulkiesiems keltų bendrovės “DFDS Seaways” akcininkams, nesutinkantiems su Danijos bendrovės DFDS pasiūlyta akcijų išpirkimo kaina, pasiūlyta į teismą kreiptis pagal atsakovo buveinę – Danijoje.
„Prieš beveik 10 metų esame laimėję ginčą su Rusijos „Eurochem“ dėl „Lifosos“ akcijų išpirkimo kainos – koks būtų tokio proceso rezultatas, jeigu ginčas vyktų Rusijoje?“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius. Pasak jo, nelabai suprantama, kodėl ginčai dėl Lietuvos bendrovių akcijų išpirkimo pagal mūsų šalies įstatymus turėtų rūpėti užsienio teismams. „Jeigu toks požiūris nebus pakeistas, kontrolinį akcijų paketą turintys akcininkai, prieš pradėdami privalomą akcijų išpirkimą, galėtų perleisti akcijas, pavyzdžiui, Zimbabvėje įsikūrusiai bendrovei, ir taip padaryti gynybą neįmanoma. Kitaip sakant, ieškoti teisybės smulkieji „siunčiami į Peru“, – sakė T. Pilipavičius.
2022 metų lapkritį Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė Akcinių bendrovių įstatymą, kuriuo nustatė, jog daugiau kaip 95 proc. nelistinguojamos įmonės akcijų įsigijęs investuotojas, gali reikalauti, jog smulkieji investuotojai privalomai parduotų turimas akcijas. Tokia tvarka listinguojamose bendrovėse galioja jau daugelį metų ir visi ginčai iki šiol vyko Lietuvoje. Akcininkai, jau turėję 95 proc. akcijų iki šio įstatymo įsigaliojimo, inicijuoti privalomą išpirkimą gali iki 2023 metų lapkričio 30 dienos. Danijos bendrovė DFDS privalomą „DFDS Seaways“ išpirkimo pasiūlymą baigė įgyvendinti 2023 metų liepą. Už akcijas pasiūlyta po 0,63 euro, visą įmonę vertinant 207 mln. eurų, kai vien įmonės nuosavas kapitalas siekia 262,6 mln. eurų.
Su per maža akcijų supirkimo kainą nesutinkantys 5 smulkieji akcininkai pateikė ieškinį Klaipėdos apygardos teismui. Šiam atsisakius priimti ieškinį, sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šis taip pat palaikė poziciją, jog ginčas turi vykti Danijoje.
Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje.

“Snoro” akcijų emisijos byloje investuotojai gaus dar 345 tūkst. eurų palūkanų

Vilnius, lapkričio 6 d. Delsimas išmokėti draudimo išmokas neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos byloje valstybei kainuos 345 tūkst. eurų – šią sumą pasidalins 180 investuotojai.

Tokią sumą priteisė Vilniaus apygardos teismas, tenkinęs ieškovų skundą ir pakeitęs 2019 metais priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, praneša Investuotojų asociacija.

“Dėl šios akcijų emisijos lėšų teko nueiti kryžiaus kelius ir byla dėl draudimo išmokų truko net šešerius metus ir Lietuvoje pozityviai buvo išspręsta tik įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui. Nenorime bylinėtis su valstybe, tačiau delsimas išmokėti draudimo išmokas turi savo kainą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas byloje bandė įrodyti, jog ieškovai praleido 5 metų senaties terminą kreiptis dėl palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas, tačiau teismas nusprendė kitaip.

Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatai Aistė Samuilytė ir Andrius Mamontovas, besispecializuojantys su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.

„Dėl netinkamo Europos Sąjungos teisės įgyvendinimo ir taikymo investuotojai beveik septynerius metus negalėjo disponuoti jiems priklausančiais pinigais, sumokėtais už neišleistas „Snoro“ akcijas ir obligacijas. Priteistomis palūkanomis kompensuojami ieškovų bent minimalūs nuostoliai už VĮ „Indėlių ir investicijų draudimo“ delsimą išmokėti draudimo išmokas ir užtikrinamas Europos Sąjungos teisės veiksmingumas“, ― komentavo ieškovus atstovavusi advokatė Aistė Samuilytė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 metais nusprendė, trečiadienį nusprendė, kad už neišleistą „Snoro” akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Po tokio sprendimo išmokėtos iki 100 tūkst. eurų siekiančios draudimo išmokos. Investuotojų asociacijos suburta grupė naujos emisijos akcijų buvo įsigijusi už 1,6 mln. eurų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. Eur akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 dieną. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. Eur.

2011 m. lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 d. „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacija kviečia burtis ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkus

Vilnius, lapkričio 18 d. Investuotojų asociacija kviečia burtis valstybės valdomos „Ignitis grupės“ iniciatyva iš biržos delistinguojamų energetikos bendrovių Energijos skirstymo operatorius (ESO) bei „Ignitis gamyba“ akcininkus.

„Esame įsitikinę, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ pasitraukimas iš biržos sumažins jų veiklos skaidrumą. Suburta grupė sieks, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkams būtų pasiūlyta turimas akcijas konvertuoti į viešą akcijų pasiūlymą (IPO) planuojančios „Ignitis grupės“ akcijas ir taip išlaikyti dalyvavimą energetikos įmonių kapitale“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Sigita Pranckėnaitė.

Pasak jos, jeigu tai nebus padaryta, o pasiūlytos ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijos bus išpirktos pasinaudojant jų akcijų kainos nuosmukiu biržoje, bus akivaizdu, kad tikrasis IPO tikslas – daugiklių arbitražas, kai vienas akcijas išpirkus pigiau, visą grupę būtų siekiama listinguoti brangiau.

„2019 metų pirmojo pusmečio pabaigoje iš 2,4 mlrd. eurų konsoliduoto „Ignitis grupės“ ilgalaikio turto net 2,1 mlrd. eurų sudarė ESO ir „Ignitis gamybos“ turtas, taip pat beveik visa EBITDA uždirbama tik šiose dviejose bendrovėse“, – sakė S. Pranckėnaitė.

Investuotojų asociacijos direktoriaus bei valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, praeityje vykę procesai parodė, kad galybė – vienybėje. „Todėl tikimės, kad ESO ir „Ignitis gamybos“ akcininkai aktyviai jungsis prie kovos už sąžiningą elgesį su jais“, – sakė T. Pilipavičius.

Siūloma ESO ir „Ignitis gamybos“ akcijų išpirkimo kaina nepatenkinti akcininkai turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt bei nurodyti savo kontaktinius duomenis bei valdomą akcijų kiekį.

AB banko SNORAS įsigaliojusių obligacijų grupės narių papildymas

Informuojame, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. 2-2723-614/2019 buvo priimtas grupės atstovo Investuotojų asociacijos, pareikštas grupės ieškinys dėl AB bankas SNORAS obligacijų sutarčių pripažinimo draustomis įsipareigojimų investuotojams draudimu, dėl šių obligacijų neišpirkimo dėl AB bankas SNORAS bankroto pripažinimo draudiminiu įvykiu ir dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokų priteisimo.

Grupę sudaro bankrutavusio AB bankas SNORAS obligacijų turėtojai, kurie buvo jų įsigiję iki 2011-11-16. Šiuo metu prie ieškovų grupės yra prisijungę 1154 ieškovai.

Grupės nariais norintys tapti asmenys ne vėliau kaip iki 2019 m. gegužės 13d. turi kreiptis į grupės atstovą ir jam pateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 4413 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pareiškimą dėl sutikimo būti grupės nariu ir pareikšti teismui grupės ieškinį. Šis pareiškimas turi būti pateiktas grupės atstovui – Investuotojų asociacijai el. paštu info@investuotoju.lt.

Visa aktuali informacija apie grupės ieškinio bylos nagrinėjimo eigą ir šioje byloje atliekamus procesinius veiksmus grupės nariams teikiama grupės narių nurodytais elektroninio pašto adresais, o taip pat viešai skelbiama grupės atstovo Investuotojų asociacijos tinklapyje www.investuotoju.lt.

 

Lietuvos aukščiausiasis teismas: teismai turi priimti grupės ieškinius

Vilnius, vasario 15 d. Teismai iki šiol netinkamai sprendė grupės ieškinio priėmimo klausimus, konstatavo Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT), nagrinėjęs Investuotojų asociacijos suburtos grupės dėl „Snoro“ obligacijų grupės ieškinio priėmimo klausimą.

2019 m. vasario 14 dieną LAT galutine ir neskundžiama nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 23 d. nutartį ir grąžino ieškovų grupės atstovės Investuotojų asociacijos ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

„Galimybė teikti grupės ieškinius atsirado nuo 2015 metų įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimams, tačiau Lietuvos teismai iki šiol vengė tokius ieškinius priimti ir ieškojo formalių priežasčių, kad grupės ieškiniai būtų išskaidyti į atskiras bylas. Mes pirmieji Lietuvoje pradėjome taikyti grupės ieškinio institutą, tačiau prireikė kelerių metų įtikinėjimo, kad tokie ieškiniai turi būti nagrinėjami“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys ir advokatų kontoros „Vanhara Law Firm“ advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak jo, grupės ieškinys leidžia sumažinti bylinėjimosi kaštus ir skatina į grupes jungtis asmenis, kuriems dėl santykinai nedidelės ieškinio sumos savarankiškas bylinėjimasis būtų per brangus. „Be to, taip taupomas ir teismų laikas“, – sakė D. Vanhara.

Byloje dėl „Snoro“ obligacijų į grupę susibūrė apie 1,5 tūkst. ieškovų, todėl pasiūlymai skaidyti grupės ieškinį į atskiras bylas stipriai apsunkintų teismų darbą ir sulėtintų kitų bylų nagrinėjimą.

Ieškovų grupę turi sudaryti ne mažiau kaip 20 asmenų, o grupė byloje privalo turėti savo atstovą. Byloje dėl „Snoro“ obligacijų juo yra paskirta Investuotojų asociacija.

Byloje prašoma pripažinti, kad bankrutavusio banko „Snoras“ obligacijų neišpirkimas yra įsipareigojimų investuotojams draudžiamasis įvykis ir įpareigoti valstybės įmonę Indėlių ir investicijų draudimas išmokėti investuotojų draudimo išmokas, kurios būtų ne didesnės kaip 22 tūkst. eurų.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos. Atnaujinta 2018.08.29

Kaip skelbėme anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad už 2011 metais neišleistą „Snoro“ akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po 2018 metų kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Investuotojų asociacija yra subūrusi grupę, kuri vienija 257 asmenis. Jie iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų. LAT sprendimas galioja tik tų asmenų, kurie kreipėsi į teismus, atžvilgiu. Didžioji dalis šios grupės narių jau atgavo draudimo išmokas.

Po šio sprendimo Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis

Atsižvelgdami į tai, kad pastaruoju metu sulaukiame itin daug klausimų dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kaip sužinoti, ar aš esu tarp 257 asmenų, kuriems priklauso išmokos?

Jeigu nekeitėte savo kontaktinių duomenų, gavote Investuotojų asociacijos pranešimą. Taip pat galite pasitikrinti, kokiose bylose dalyvavote, per e-teismų sistemą.

Esu sąraše, bet draudimo išmokos dar negavau. Ką daryti?

Tikėtina, kad nuo bylos pradžios keitėte savo banko sąskaitą, todėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas neturi jūsų duomenų ir negali pervesti išmokos. Turėtais elektroninio pašto adresais išsiuntėme prašymus patikslinti sąskaitų duomenis – jeigu to nepadarėte, turėtumėte info@investuotoju.lt atsiųsti pasirašytą laisvos formos prašymą su dabartiniais savo banko sąskaitos duomenimis.

Dalyvavau byloje, tačiau manęs sąraše nėra. Ką daryti?

Byloje dėl indėlių draudimo antrosios grupės vardu ieškinys buvo pateiktas kiek vėliau, todėl ieškinys dar neišnagrinėtas. LAT sprendimo laukiama 2018 metų rugpjūtį. Pasitikrinti, ar tikrai dalyvaujate byloje, galite per e-teismų sistemą.

Dalyvavau ir byloje dėl investuotojų draudimo išmokos. Kas toliau?

Byla dėl investuotojų draudimo išmokos, siekiančios iki 22 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teisme buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta „indėlio“ byla. Bylos nagrinėjimas šiuo metu atnaujintas. Artimiausiu metu dalyvavusiems tiek „indėlio“, tiek „investuotojų bylas“ pateiksime informaciją, kaip atsiimti ieškinį ir atgauti žyminį mokestį.

Ar už rezultatą reikia mokėti advokatams ar Investuotojų asociacijai?

Byla dėl lėšų pripažinimo indėlių buvo vedama už fiksuotą 2 proc. mokestį nuo ieškinio sumos. Nepaisant to, kad viskas užtruko ilgiau nei planuota ir pareikalavo daugiau resursų, papildomai mokėti nereikia. Tačiau visuomet galite savanoriškai suteikti paramą Investuotojų asociacijai.

Dalyvavau tik investuotojų draudimo išmokos byloje, kas toliau?

Reikia laukti teigiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, po kurio bus išmokėtos draudimo išmokos.

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Ar inicijuojama byla dėl palūkanų už per vėlai išmokėtą draudimo išmoką?

Taip, šiuo metu buriama grupė, kuri bylinėsis dėl 25 proc. draudimo išmokos sudarančių palūkanų. Informaciją tiems, kurie dalyvavo bylose, pateikėme tiesiogiai. Jeigu jos negavote, parašykite info@investuotoju.lt

Aš nesibylinėjau, ar gausiu draudimo išmokas?

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Gautos išmokos už neužregistruotą Snoro akcijų emisiją ir pradedama byla dėl palūkanų priteisimo

Vilnius, liepos 31 d. Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai po šešerius metus trukusių ginčų atgavo savo įmokėtas lėšas.  Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IIDF) jau išmokėjo indėlių draudimo išmokas.

Investuotojų Asociacija siekia Snoro akcijų emisijos byloje dalyvavusiems ir bylą Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims sudaryti galimybę atgauti palūkanas už jiems priklausančią indėlių draudimo išmoką. Šia byla būtų siekiama byloje dalyvavusiems asmenims priteisti 5% palūkanas už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį (senaties terminas) nuo visos jiems laiku neišmokėtos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios 100 tūkst. eurų.

Byla būtų siekiama įrodyti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas praleido terminą draudiminei išmokai išmokėti ir todėl privalo sumokėti palūkanas nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Byla būtų siekiama priteisti 25% dydžio sumą nuo Jums išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Pvz. jei draudiminė išmoka Jums siekė 10,000 eurų, būtų siekiama papildomai Jums priteisti 2,500 eurų.

Kodėl inicijuojama dabar? Tik Lietuvos aukščiausiam teismui nusprendus, kad neįsigaliojusios Snoro akcijų emisijos pirkėjai laikytini indėlininkais, galima teigti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas neišmokėjęs draudimo išmokų teisės aktų nustatytu laiku praleido terminą šiai piniginei prievolei įvykdyti. Todėl byla inicijuojama tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui pripažinus teisę į indėlininko draudimo išmoką.

Kainodara. Bylą dėl asmenų pripažinimo indėlininkais Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims, siūloma prisijungti prie naujai inicijuojamos bylos tokiomis sąlygomis:

  • Iki prisijungimo prie bylos sumokant 50 eurų registracijos mokestį ir žyminį mokestį, skaičiuojamą nuo 25% Jums po Aukščiausio teismo sprendimo išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Tikslų žyminio mokesčio dydį galite suskaičiuoti pasinaudodami žyminio mokesčio skaičiuokle, laukelyje „ieškinio suma“ nurodydami draudiminės išmokos dydį;

Pastaba: Jei jums išmokėtą 10,000 eurų, žyminio mokesčio skaičiuoklėje įveskite 2,500 eurų (5 % x 5 metai).

  • Jei bylą pavyktų laimėti, reiktų sumokėti 15% sėkmės mokestį nuo Jūsų naudai priteistų palūkanų.

Kaip prisijungti? Norėdami prisijungti atsiųskite el. p. info@investuotoju.lt, užpildytą ir pasirašytą prisijungimo pareiškimą bei sumokėkite registracijos ir žyminį mokestį.

Kilus klausimų, kreipkitės į info@investuotoju.lt

Neužregistruotos “Snoro” akcijų pirkėjai sulaukė galutinio palankaus teismo sprendimo

Vilnius, liepos 5 d. Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai gaus iki 100 tūkst. eurų indėlių draudimo išmokas – po šešerius metus trukusių ginčų tašką byloje padėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT).

LAT trečiadienį nusprendė, kad už neišleistą “Snoro” akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

“Džiaugiamės, kad po teismų epopėjos teisingumas triumfuoja ir tikimės, kad Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IIDF) nedelsiant išmokės draudimo išmokas, nes žmonės jau nuo 2011 metų negali disponuoti savo pinigais”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Jo teigimu, IIDF ilgą laiką nepagrįstai vengus išmokėti draudimo išmokas, teismuose galimos naujos bylos dėl procesinių palūkanų, kurios jau siekia maždaug trečdalį pradinės sumos.

Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatų kontora „Fort“, besispecializuojanti su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.

“Tai – svarbiausia iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėta byla, susijusi su ES teise, pareikalavusi milžiniško ieškovų atkaklumo ir užsispyrimo grumiantis su valstybe”, – sakė advokatų bendrijos “Fort” partneris Andrius Mamontovas.

Investuotojų asociacijos suburta grupė, kuri vienija 257 asmenis, iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų.

LAT sprendimas galioja tik tų asmenų, kurie kreipėsi į teismus, atžvilgiu.

Pagal įstatymus draudimo išmokos negali gauti didžiausi „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai – Rusijoje besislapstantys Vladimiras Antonovas (pasirašė akcijų už 58 mln. eurų), Raimondas Baranauskas (21,6 mln. eurų) bei su jais siejamas „Jubilee Financial Products“ fondas (23,2 mln. eurų).

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.