Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gana aiškiai buvo pasakęs, kad Snoro indėlio sertifikatų turėtojams turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga. Dėl obligacijų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip aiškiai nepasisakė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2015-11-17 nutartimi greičiausiai nusprendė, kad, kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” neturi tiek pinigų, jog išmokėtų indėlio draudimo išmokas tiek Snoro indėlio sertifikatų turėtojams, tiek ir Snoro obligacijų turėtojams, todėl priėmė sprendimą išmokėti indėlio draudimo išmokas tik Snoro indėlio sertifikatų turėtojams, o Snoro obligacijų turėtojams neišmokėti nieko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas po 2015-11-17, kuomet buvo atnaujintas visų iki tol sustabdytų Snoro bylų nagrinėjimas, nagrinėdamas kitų Snoro obligacijų turėtojų bylas, visus obligacininkų ieškinius atmetinėja vieną po kito, visiškai ignoruodamas tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kad Lietuvos Respublika netinkamai į savo teisinę bazę perkėlė Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias obligacijų turėtojų draudiminę apsaugą, t.y. kad Lietuvoje Snoro obligacijų turėtojams buvo netinkamai pritaikyta draudiminė apsauga (arba tiksliau – jos nebuvimas), tiek ir ignoruodamas kiekvienos bylos individualias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į turimus įrodymus (t.y. tiek Lietuvos banko išvadas, tiek ir paties banko Snoras bankroto administratoriaus ataskaitas), kurie nurodo, labai supaprastintai, kad bankas Snoras buvo išvogtas, Investuotojų asociacija ir jos suburti obligacijų turėtojai Vilniaus apygardos teismui pateikė naują grupės ieškinį, kuriuo prašome priteisti įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas už ieškovų grupės narių turėtas banko Snoras obligacijas. Toks reikalavimas grindžiamas ES direktyvomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri nurodo, kad įsipareigojimų investuotojams draudimas yra skirtas apsaugoti investuotojus būtent nuo vagystės, sukčiavimo ar grobstymo.

Šiuo metu mūsų pareikštas naujas ieškinys yra Vilniaus apygardos teisme priimtas, nuo dabartinio procesinio statuso į šį procesą turėtų įsijunkti ir abu atsakovai (Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“).

Vilnius, kovo 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti 212 investuotojų ieškinį dėl „Snoro“, ir jį išskaidyti į atskiras bylas.

Kovo 2 d. nutartimi klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotas nagrinėjimui iš naujo pirmos instancijos teisme.

„Investuotojų asociacijos suburta grupė į teismą kreipėsi 2016 metų lapkritį, tačiau teismui pasiūlius vieną ieškinį išskaidyti į 212 atskirų bylų, su tuo sutikti negalėjome. Teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, visi 212 investuotojų pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. “Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacija sveikina indėlio sertifikatų turėtojus, sulaukusius palankaus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo. VĮ “Indėlių ir investicijų draudimas” turėtų pinigus už turėtus indėlio sertifikatus grąžinti iki gruodžio vidurio, automatiškai pervedant pinigus į SEB banką. Papildomai niekur kreiptis nereikės.

IA nuomone, už indėlio sertifikatus išmokėtos pinigų sumos bus lygios už indėlio sertifikatus sumokėtoms pinigų sumoms ar, geriausiu atveju, bus priskaičiuotos palūkanos už sertifikatus, kurios buvo susikaupusios iki draudiminio įvykio dienos, t.y. iki banko SNORAS licencijos atėmimo (2011-11-24). „Jei nutiktų būtent taip, Investuotojų asociacija ketina toliau tęsti civilines bylas ir reikalauti palūkanų už visą laikotarpį iki šios dienos, kadangi, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, indėlio sertifikatai buvo draudžiami indėlių draudimu, todėl VĮ „Indėlių draudimas“ privalėjo draudimo išmokas išmokėti dar 2011 m. gruodį. To nepadarę, jie privalėtų sumokėti palūkanas už šį laikotarpį“- situaciją po 2015 m. lapkričio 17 d. LAT sprendimo aiškina IA valdybos narys, advokatas D. Vanhara.

Primename, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) paskelbė savo sprendimą, kuriuo buvo pasisakyta dėl AB bankas SNORAS platintų indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybės gauti draudimo išmoką. ESTT pasisakė, kad SNORO indėlio sertifikatų turėtojams, jei būtų nustatyta, kad Snoro indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės, turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga. SNORO išleistų obligacijų klausimu, ESTT pasisakė, kad Lietuvos Respublika į savo nacionalinę teisę yra netinkamai perkėlusi direktyvos dėl investuotojų draudiminės apsaugos nuostatas, todėl ši direktyva turėtų Lietuvos teismuose tapti tiesioginio taikymo teisės aktu, kuriuo gali remtis SNORO obligacijų turėtojai ir reikalauti įsipareigojimų investuotojams apsaugos išmokos už turimas banko SNORAS obligacijas.

Todėl Investuotojų asociacija, laikydama, kad po ESTT sprendimo bankrutavusio banko AB bankas SNORAS obligacijų turėtojų interesams atsiveria naujos ir sustiprėjusios galimybės atgauti pinigus už turėtas SNORO obligacijas, inicijavo grupės ieškinį, kuriuo siekia priteisti draudimo išmokas obligacijų turėtojams.

Šiuo metu grupės ieškinys jau pateiktas, tačiau laukiamas ir kitų SNORO obligacijų savininkų prisijungimas. Norėdami prisijungti, galite rašyti el. p. info@investuotoju.lt.

Bankrutavus AB Ūkio bankas, Investuotojų asociacija (IA) gavo nemažai užklausų dėl galimų minėto banko pažeidimų. Todėl IA subūrė grupę nukentėjusių investuotojų, kurieturėjo akcijų ir jų nepardavė iki banko veiklos sustabdymo dienos.

IA nuomone, emitentas Ūkio bankas parengė klaidingas finansinesataskaitas, kurias tuo pačiu tikėtina aplaidžiai auditavo audito kompanija. IA parengė grupės ieškinį, kurį su pretenzija privaloma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jau yra išsiuntusi atsakovams ir jau pradėjo pirmą bylą pagal grupės ieškinio taisykles. „Šiuo metu yra laukiama atsakovų atsakymų į jiems pateiktą pretenziją. Jei atsakymo laiku nesulauksime ar šis atsakymas bus Investuotojų asociacijai ar grupės ieškovams nepriimtinas, IA pateiks grupės ieškinį Kauno apygardos teismui“- informacija apie proceso eigą dalinasi Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Astovaudama investuotojų interesus, IA tikisi apginti smulkiųjų Ūkio banko akcininkų teises ir teisėtus interesus. „Šie akcininkai buvo suklaidinti neteisingų Ūkio banko finansinių ataskaitų, už kurių neteisingumą turi prisiimti atsakomybę ir jas netinkamai auditavusi audito kompanija“ – teigia D. Vanhara. Investuotojų asociacija siekia, kad būtų priteista ir atlyginta akcininkų patirta žala.

„Lifosos“ akcijų išpirkimo kaina padidinta 15 proc. Iki 53,85 lito

Rusijos koncernas “Eurochem” bei smulkieji “Lifosos” akcininkai sudarė taikos sutartį, pagal kurią privalomai išperkamų „Lifosos“ akcijų kaina padidinta 15 proc. – iki 53,85 lito. Priemoką (6,85 lito už akciją) gaus visi investuotojai, pardavę „Lifosos“ akcijas per privalomojo akcijų išpirkimo procedūrą.

„Lifosos“ smulkiesiems akcininkams, kurių prieš prasidedant privalomojo akcijų išpirkimo procedūrai buvo apie 2 tūkst., iš viso papildomai atiteko 5,663 mln. litų.

„Lifosos“ akcijų išpirkimo istorija – pirmasis atvejis Lietuvoje, kai dėl bendro tikslo susivienijo tiek smulkiųjų akcininkų. Prie 2010 metais sudarytos jungtinės veiklos sutarties prisijungė 164 “Lifosos” smulkieji akcininkai, kartu turėję 249 tūkst., arba 1,2 proc. “Lifosos” akcininkų.

Pažymėtina, kad akcijų turėję instituciniai investuotojai buvo pasyvūs – finansuoti bylinėjimosi išlaidas atsisakė „Trigon“ valdomi „Ergo“ pensijų fondai, valdymo įmonės „Prudentis“ bei „Orion Asset Management“ (anksčiau – “Investicijų portfelių valdymas”). Investuotojų asociacijos nuomone, toks neveikimas parodo, kad svetimas lėšas valdančios įmonės ne visuomet yra linkusios tinkamai rūpintis joms patikėtu turtu.

Taikos sutartį nuspręsta sudaryti po to, kai smulkiųjų akcininkų pasiūlyta bendrovė „Deloitte Lietuva“ išperkamas „Lifosos“ akcijas įvertino daugiau nei 1 litu mažiau, nei vėliau suderėta kaina. Vertinimas buvo atliekamas retrospektyviai – 2010 metų balandžio 1 dienos datai, todėl vėlesni faktiniai „Lifosos“ rezultatai jam įtakos neturėjo.

Naujai nustatyta kaina visa „Lifosa“ vertinama 1,132 mlrd. litų, arba 144 mln. litų daugiau, nei „Eurochem“ siūlė 2010 metų balandį. Tuo tarpu „Eurochem“ užsakymu dirbusi bendrovė „Colliers International Advisors“ buvo pateikusi vertinimą, kad 2010 metų balandžio 1 dieną „Lifosa“ verta 895,9 mln. litų, arba vos po 42,62 lito akcijai.

Nauja kaina yra 26 proc. didesnė nei įvertino „Colliers“, keletą kartų Vertybinių popierių komisijos nurodymu taisiusi savo darbo trūkumus. VPK taip pat savo nuožiūra ištaisė „Colliers“ klaidas ir suderino didesnę – 47 litų privalomojo išpirkimo kainą. Investuotojų asociacija tikisi, kad vertintojų veiklą prižiūrintis Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas atsakingai pasvers, ar „Colliers“ tinkamai atliko savo darbą ir gali toliau vertinti verslus.

„Eurochem“ privalomojo „Lifosos“ akcijų išpirkimo procedūrą pradėjo 2010 metų pradžioje, po įmonei ypač nesėkmingų 2009 metų, kai vien per ketvirtąjį ketvirtį patirta 212 mln. litų nuostolių (per visus metus nuostolis siekė 26 mln. litų). 2007 metais „Lifosa“ uždirbo 221 mln. litų grynojo pelno, 2008-aisiais – 237 mln. litų

Patvirtinus „Lifosos“ akcijų supirkimo kainą, pelnas mušė visus rekordus – 2010 metais uždirbta 240,6 mln. litų grynojo pelno, o metų pabaigoje „Lifosos“ grynieji pinigai bei „Eurochem“ suteiktos paskolos siekė beveik 500 mln. litų.

Byloje dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos teisines paslaugas teikė bendrovė „AAA Baltic Service Company“, turėjusi patirties analogiškoje pergale pasibaigusioje byloje dėl SEB banko akcijų išpirkimo.Rusijos koncernas “Eurochem” bei smulkieji “Lifosos” akcininkai sudarė taikos sutartį, pagal kurią privalomai išperkamų „Lifosos“ akcijų kaina padidinta 15 proc. – iki 53,85 lito.

Investuotojų asociacija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad „Kauno grūdų“ kontrolę perėmęs Tautvydas Barštys bei kiti įmonės valdybos nariai privalo supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų.

Ieškinys Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui pateiktas 2012 metų pabaigoje.

„Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų“ šeimininkas. Tačiau perėmęs „Kauno grūdų“ kontrolę šis verslininkas nepasiūlė parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams, ilgus metus negaunantiems dividendų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius, kuris taip pat yra ieškovas byloje.

„Kauno grūdų“ kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. „Kauno grūdų“ akcijų. Tuo metu galiojęs Vertybinių popierių įstatymas numatė, kad kartu veikiantys asmenys, įsigiję daugiau kaip 40 proc. įmonės kapitalo, privalo pateikti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

„Tai, kad T. Barštys ir su juo kartu veikiantys asmenys turėjo „Kauno grūdų“ kontrolę, raštu yra patvirtinusi ir Vertybinių popierių komisija, kurios teises yra perėmęs Lietuvos bankas“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, pasiūlymo supirkti akcijas laukia šimtai smulkiųjų „Kauno grūdų“ akcininkų.

2011 metų pabaigoje „Kauno grūdų“ grupės konsoliduotas nuosavas kapitalas siekė 276 mln. litų. „Kauno grūdų“ grupės apyvarta siekė 1,2 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 28,6 mln. litų.

„Smulkieji akcininkai, stebėdami Lietuvos verslo sėkmės istoriją, apie dividendus kol kas gali tik svajoti“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija kviečia kreiptis visus „Kauno grūdų“ akcininkus, nepatenkintus susiklosčiusia padėtimi. Tai reikėtų padaryti atsiunčiant elektroninį laišką adresu info@investuotoju.lt.

Anksčiau bylas dėl privalomojo akcijų supirkimo yra pralaimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“, jau pateikusi pasiūlymus supirkti Panevėžio statybos tresto, „Ukmergės kelių“ ir „Aukštaitijos trakto“ akcijas. Pagrindinis „Lino“ akcininkas Ramūnas Lenčiauskas, pralaimėjęs ginčus su Lietuvos banku dėl akcijų supirkimo, oficialųjį pasiūlymą akcijoms supirkti pateikti vis dar delsia.

Kaip yra žinoma, DnB bankas (tuometinis pavadinimas – AB DnB NORD bankas) aktyviai investuotojams siūlė ir platino SASO obligacijas skolintomis lėšomis. Paskolas SASO obligacijų įsigijimui teikė pats DnB bankas investuotojams įkeitus kokį nors nekilnojamąjį turtą ar pateikus kitą užstatą.

Asociacijos nuomone, šios SASO obligacijos buvo platinamos investuotojams tinkamai neatskleidus visos investavimo rizikos, dėl ko investuotojai, turintys nepakankamai žinių ar kompetencijos finansų rinkose, manė, kad tai yra visiškai saugus produktas. Deja, bet beveik visi investuotojai, susigundę pasiūlymais investuoti į SASO obligacijas skolintomis lėšomis, ne tik kad nieko iš šios investicijos neuždirbo, tačiau taip pat ir patyrė itin ženklius nuostolius. Asociacijos žiniomis, tokių investuotojų galėjo iš viso būti 640, o jie visi bendrai galėjo patirti apie 100 mln. litų nuostolių.

2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas priėmė investuotojams, įsigijusiems DnB banko platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, iš esmės palankų sprendimą, kuris nukentėjusiems investuotojams ženkliai padidina galimybes siekti nuostolių atlyginimo teismuose. Investuotojų asociacija, gindama į DnB banko platintas SASO obligacijas skolintomis lėšomis investavusių investuotojų teises, šiuo metu buria ieškovų grupę, kuri dėl pažeistų teisių gynimo kreipsis į teismą. Nukentėjusius investuotojus kviečiame jungtis ir dėl savo pažeistų teisių gynybos kovoti kartu. Norinčius prisijungti prie grupės prašome parašyti el. paštu info@investuotoju.lt.