Vilnius, kovo 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti 212 investuotojų ieškinį dėl „Snoro“, ir jį išskaidyti į atskiras bylas.

Kovo 2 d. nutartimi klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotas nagrinėjimui iš naujo pirmos instancijos teisme.

„Investuotojų asociacijos suburta grupė į teismą kreipėsi 2016 metų lapkritį, tačiau teismui pasiūlius vieną ieškinį išskaidyti į 212 atskirų bylų, su tuo sutikti negalėjome. Teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, visi 212 investuotojų pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. “Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.