Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos reikia užpildyti FR0512 formą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Parsisiųsti formą.

Pildant prašymo formą, be asmeninių duomenų, reikia užpildyti šiuos laukelius (parsisiųstoje formoje yra užpildyti laukeliai, todėl Jums belieka įrašyti tik savo asmeninius duomenis):

1. E2 laukelyje nurodykite Investuotojų asociacijos identifikacinį numerį (kodą) 302351517;

2. E1 laukelyje nurodykite paramos gavėjo tipą „2“;

3. E4 laukelyje nurodykite kokį procentą nuo sumokėto GPM norite skirti Investuotojų asociacijai paremti (primename, kad maksimaliai galima prašyti pervesti 2 proc. nuo sumokėto GPM);

4. E5 laukelyje nurodykite, iki kurių metų skiriate paramą Investuotojų asociacijai (pvz. „2021“);

5. 1-4 laukeliuose reikia nurodyti savo asmens duomenis (asmens kodas, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys);

6. 5 laukelyje rašome įrašyti 2017 metus, t.y. laikotarpį, per kurį sumokėjote GPM ir prašote pervesti dalį sumokėto mokesčio paramai;

Jeigu turite sunkumų pildant prašymo formą, maloniai prašome kreiptis el. paštu info@investuotoju.lt ir mes padėsime Jums.

Vilnius, vasario 27 d. Vieną didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ auditavusiai „Grant Thornton Baltic“ pareikštas įspėjimas, o auditorei Laimei Jablonskienei nuo kovo 16 dienos stabdomas auditoriaus pažymėjimo galiojimas.

Tokius sprendimus priėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, į kurią dar 2017 metų vasario 10 dieną kreipėsi Investuotojų asociacija.

„Grant Thornton Baltic“ auditorė L. Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“.

„Žemaitijos pienas“ vertino, kad A. Pažemecko įmonių skolos negrįš ir jas nurašė, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas nebuvo užsimenama. Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno investicijos“. Taip pat nustatyta, kad “Žemaitijos pienas“ nepagrindė 4,676 mln. eurų fermentinių sūrių vertės sumažinimo.

Investuotojų asociacijos nuomone, tokių manipuliacijų tikslas buvo dirbtinai sumažinti „Žemaitijos pieno“ akcijų kainą prieš vėliau sekusį bandymą trauktis iš NASDAQ Vilniaus biržos. 2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.

Sulaukęs investuotojų kritikos, A. Pažemeckas „Žemaitijos pieno“ ataskaitų už 2017 metus auditui jau pasirinko “didžiojo ketverto“ audito bendrovę.

Vilnius, vasario 19 d. Ilgamečio Gedimino Žiemelio bendražygio Vlado Bagavičiaus bendrovės pasiūlymas iš Varšuvos biržos delistinguoti Lietuvos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas itin nuvertina smulkiųjų akcininkų paketą, praneša Investuotojų asociacija.

Vasario 15 dieną pranešta, kad V. Bagavičiaus netiesiogiai kontroliuojama Kipro bendrovė “Haifo”, kartu su kitais akcininkais, valdančiais 78,27 proc. “AviaAM Leasing” kapitalo, pasiūlė nutraukti “AviaAM Leasing” listingavimą Varšuvos biržoje. Likusias “AviaAM Leasing” akcijas “Haifo” siūlo supirkti po 5,62 Lenkijos zlotus už akciją, visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų).

„Tai – itin maža kaina, nes 2017 metų pabaigoje „AviaAM Leasing“ nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų, o 2017 metų grynasis pelnas buvo 26,2 mln. eurų. Nors iš esmės visas „AviaAM Leasing“ turtas yra likvidus, įmonę bandoma perimti už jos trumpalaikio turto vertę. Manome, kad „AviaAM Leasing“ akcijos turėtų būti mažiausiai 100 proc. brangesnės“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, pagrindinių akcininkų pasiūlymui nedelsiant pritarusi „AviaAM Leasing“ valdyba, kuriai vadovauja Tadas Goberis, turėjo dėti pastangas, kad smulkiųjų akcininkų akcijos būtų superkamos už sąžiningą kainą, tačiau to nepadarė.

„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai.

“Galima konstatuoti, kad tarptautinių ambicijų turintys Lietuvos verslininkai nesukūrė vertės lėšas jiems patikėjusiems investuotojams, nes nuo „AviAM Leasing“ listingavimo pradžios Lenkijos indeksas WIG pakilo maždaug 37 proc., o “AviaAM Leasing” akcijos nukrito beveik 30 proc.”, – sakė T. Pilipavičius.

Tai, kad „AviaAM“ akcijos superkamos pigiai, piktinasi ir užsienio smulkieji investuotojai. „Manau, kad mus apmovė ir mažai ką galime dėl to padaryti..“, – tinklalapyje „Alphavulture.com“ rašo „AviaAM Leasing“ akcininkas.

Didžiausia „AviaAM Leasing“ akcininkė, valdanti 30 proc. akcijų paketą, per Kipro „ALH Aircraft Leasing Holdings“ yra verslininko G. Žiemelio kontroliuojama investicijų bendrovė „ŽIA Valda“. Tuo tarpu V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“.

Jeigu visi „AviaAM Leasing“ smulkieji akcininkai pasinaudotų „Haifo“ pasiūlymu, V. Bagavičiaus bendrovei už akcijas reiktų sumokėti 12,7 mln. eurų. Kas finansuoja sandorį, nepranešama.

Varšuvos biržoje kotiruojama ir kita su G. Žiemeliu siejama bendrovė „Avia Solutions Group“. 2011 metais ši įmonė pritraukė 76 mln. zlotų, akcijas išplatinusi po 52 zlotus. Šiuo metu „Avia Solutions Group“ akcijų kaina yra beveik 70 proc. mažesnė.

Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.

Vilnius, sausio 15 d. Pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko balsais priimtas sprendimas išmokėti 749,4 tūkst. eurų pusmetinių tantjemų, buvo neteisėtas, nusprendė Šiaulių apygardos teismas.

Investuotojų asociacijos ieškinį patenkinęs teismas panaikino 2017 metų spalio 2 dienos Telšių apylinkės teismo sprendimą ir pripažino negaliojančia 2016 metų rugsėjo 16 dienos “Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl tantjemų skyrimo.

„Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad tantjemos gali būti skirstomos tik eiliniame metiniame akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamos bendrovės ataskaitos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Teismo sprendimas reiškia, kad A. Pažemeckas bei kiti to meto „Žemaitijos pieno“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariai – Robertas Pažemeckas, Romas Jarulaitis, Gražina Norkevičienė, Ramūnas Dargis, Dalia Gecienė ir Marius Dromantas turės grąžinti gautus pinigus.

„Mes iš esmės neprieštaraujame tantjemų mokėjimui, jeigu tai daroma pagal įstatymus ir taip atlyginama už visiems akcininkams sukurtą vertę. Tačiau tuo metu „Žemaitijos pieno“ valdyba buvo priėmusi tik A. Pažemeckui naudingą pasiūlymą trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, taip pat kitų smulkiesiems nenaudingų sprendimų, o akcijų grąža per 10 metų buvo mažesnė nei indėlių palūkanos“, – sakė V. Plunksnis.

2016 metų rugpjūtį „Žemaitijos pienas“ pareiškė apie ketinimus trauktis iš biržos, visą įmonę vertinant vos 35,3 mln. eurų. Smulkieji akcininkai, kartu valdantys daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, susivienijo ir sutarė neparduoti savo turimų akcijų bei siekti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo.

Investuotojų asociacijos inicijuoti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo veiksmai davė rezultatų – 2017 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ pagal akcijų kainą biržoje buvo vertas 80,6 mln. eurų, akcininkams per daugiau nei metus taip pat išmokėta 10,2 mln. eurų dividendų.

Vilnius, sausio 4 d. Pirmą bendros veiklos etapą baigę Investuotojų asociacijos suvienyti „Žemaitijos pieno“ smulkieji akcininkai planuoja ir toliau tęsti bendrovės skaidrinimo veiklą.

Per biržą pranešta, kad kartu veikusios daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ balsų valdžiusios grupės jungtinės veiklos bei balsų perleidimo sutartys yra nutrauktos, ir šalys laikomos veikiančiomis atskirai.

2016 metų rugpjūtį „Žemaitijos pienas“ pareiškė apie ketinimus trauktis iš biržos, visą įmonę vertinant vos 35,3 mln. eurų. Smulkieji akcininkai, kartu valdantys daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, susivienijo ir sutarė neparduoti savo turimų akcijų bei siekti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo.

„Pirmas bendros veiklos etapas baigtas, todėl galime pamatuoti tarpinius bendros veiklos rezultatus – 2017 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ pagal akcijų kainą biržoje buvo vertas 80,6 mln. eurų, akcininkams per daugiau nei metus taip pat išmokėta 10,2 mln. eurų dividendų. Tai rodo, kad įmonės vertinimas buvo neadekvatus, o smulkiųjų akcijas buvo ketinama supirkti per pigiai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, yra ir „Žemaitijos pieno“ veiklos skaidrėjimo požymių – finansinių ataskaitų auditui pasamdyta „didžiojo ketverto“ audito įmonė, taip pat sumažintos pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko įmonių skolos „Žemaitijos pienui“. Taip pat A. Pažemeckas pasitraukė iš postų „Žemaitijos pieno“ valdymo organuose ir šiuo metu dirba „brendo vadovu“.

„Tačiau erdvės tobulėti dar yra – „Žemaitijos pieno“ paskolos susijusiems asmenims turėtų būti grąžintos, pertekliniai pinigai išmokėti akcininkams, o įmonės valdyba turi pradėti atvirai bendrauti su investuotojais“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, dėl „Žemaitijos pieno“ uždarumo įmonės akcijos išlieka vienos pigiausių Baltijos šalių biržose. „Nepaisant to, kad per 2017 metus „Žemaitijos pieno“ akcijos pabrango 63 proc., įmonė įvertinta vos 3 prognozuojamais pelnais prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) – tokios įmonės pasaulyje kainuoja keletą kartų daugiau“, – sakė V. Plunksnis.

Atsižvelgdami į tai, smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai sutarė tęsti bendrą veiklą ir 2017 metų pabaigoje pasirašė naują jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią jų valdomų akcijų balsai vėliau bus perleisti Investuotojų asociacijai. „Prie „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo ir vertės didinimo kviečiame prisijungti ir kitus investuotojus“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, gruodžio 20 d. Pensijų sistemos analizę atlikusi Investuotojų asociacija siūlo nustatyti, kad ilgalaikiams tikslams savarankiškai investuojantys žmonės turėtų geresnes sąlygas kaupti lėšas senatvei.

“Pastaruoju metu kalbama apie pensijų sistemos reformą, skatinant žmones pensijai kaupti papildomai. Manome, kad tą darant reiktų užtikrinti daugiau alternatyvų, nes dabar rinkoje veikia tik trys trečios pakopos pensijų fondus siūlančios bendrovės, o gyvybės draudimo bendrovių produktai dėl didelių administracinių mokesčių yra brangūs”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, tą galėtų užtikrinti investicinė sąskaita, į kurią pervedamoms lėšoms ir būtų suteikiama galimybė susigrąžinti iki 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kaip tai yra investuojant į trečios pakopos pensijų fondus ar gyvybės draudimo produktus. Mokesčius žmogus mokėtų tik išsiėmęs pinigus vartojimui, o sulaukus pensinio amžiaus jie būtų neapmokestinami.

„Panaši sistema veikia Estijoje, taip pat žmonės skatinami kaupti pensijai Didžiojoje Britanijoje ar JAV. Manome, kad žmonės yra pribrendę savo investicijas pasirinkti savarankiškai“, – sakė D. Vanhara.

Pasak jo, dabartinė riba, iki kurios skatinamas privatus kaupimas, yra 2 tūkst. eurų. „Tai – maža suma, tačiau geriau negu nieko“, – sakė D. Vanhara.

Investuotojų asociacijos pasiūlymai keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą išsiųsti Finansų ministerijai, Lietuvos bankui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Seimo Biudžeto ir finansų komitetui.

Siūloma nustatyti, kad investicinėje sąskaitoje gyventojai galėtų pirkti Baltijos bei užsienio šalių biržose kotiruojamas akcijas, obligacijas, investicinius fondus bei kitas finansines priemones, išskyrus itin rizikingas išvestines finansines priemones.

„Tikimės, kad svarstant pensijų sistemos reformą, šie pasiūlymai bus išgirsti“, – sakė D. Vanhara.

Lietuvos banko duomenimis, į trečios pakopos pensijų fondus 2017 m. birželio pabaigoje buvo investavę 55 tūkst. žmonių. Pasak D. Vanharos, atsižvelgiant į demografines prognozes, bei vis ilgėjant pensiniam amžiui, savarankiškai taupyti turėtų kiekvienas dirbantysis.

Vilnius, gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismas panaikino pirmos instancijos teismo sprendimą anuliuoti „Žemaitijos pieno“ turimas nuosavas akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą.

Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo nutaręs tenkinti Investuotojų asociacijos ieškinį ir pripažinti negaliojančiomis 2,071 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ turimų nuosavų akcijų bei sumažinti „Žemaitijos pieno“ įstatinį kapitalą nuo 14,029 mln. iki 13,428 mln. eurų.

„Prašėme anuliuoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas, nes jos buvo įsigytos akcininkų susirinkimuose nenustatant jų pardavimo tvarkos. Teismas nusprendė, kad pardavimo tvarka gali būti nustatyta ir vėliau po akcijų įsigijimo“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas bei su juo susiję asmenys yra priėmę sprendimą kuriuo numatoma, kad nuosavos „Žemaitijos pieno“ akcijos ne mažiau kaip už jų nominalią vertę gali būti perleidžiamos darbuotojams, arba panaudojamos mainų sandoriuose.

„Smulkieji akcininkai baiminasi, kad pigiai perleidus akcijas, jų turimi vertybiniai popieriai nuvertės“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, spalio 12 d. Žemės ūkio paskirties žemės turinčių įmonių akcininkai ir toliau negalės laisvai parduoti daugiau kaip 25 proc. akcijų kitam investuotojui. Tai numato Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas, kurio naują redakciją ketvirtadienį turėjo priimti Seimas.

„Įstatymo projekte numatyta, kad daugiau kaip 25 proc. akcijų įsigijimas įmonėje prilyginamas žemės įsigijimui. Tai liečia ne tik žemės ūkio veikla užsiimančias įmones – jeigu gamybinė įmonė turi daugiau kaip 10 hektarų žemės, tokie apribojimai taikomi ir jai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, tai prieštarauja Europos Sąjungos laisvo kapitalo judėjimo principams ir sukuria itin keistų situacijų, apie kurias didžioji dalis Lietuvos verslų savininkų nežino, nes užsiima ne žemės ūkio verslu. „Atrodo, kad perleisti daugiau kaip 10 hektarų žemės turinčio verslo kontrolę galima tik prieš tai pardavus žemę“, – teigė V. Plunksnis.

Dabartinis Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas keičiamas, sulaukus pretenzijų iš Europos Komisijos.