Vilnius, spalio 2 d.Telšių rajono apylinkės teismas atmetė Investuotojų asociacijos ieškinį dėl 750 tūkst. eurų  „Žemaitijos pieno“ tantjemų, išmokėtų ne už visus finansinius metus, o už pusmetį.

„Sprendimą skųsime – Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai pasakyta, kad tantjemos gali būti skirstomos tik eiliniame metiniame akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamos bendrovės ataskaitos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Telšių rajono apylinkės teismas kovo 21 dieną buvo priėmęs analogišką sprendimą, tačiau vėliau Šiaulių apygardos teismas šį sprendimą panaikino ir nurodė ieškinį nagrinėti iš naujo.

Sprendimą išmokėti pusmetines tantjemas „Žemaitijos pieno“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas priėmė 2016 metų rugsėjo 16 dieną. „Tai padaryta, nors „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybai tuo metu vadovavo A. Pažemecko sūnus Robertas, kuris tuo pačiu buvo ir „Žemaitijos pieno“ generaliniu direktoriumi ir pagal įstatymą negalėjo užimti šių pareigų“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, pusmetines tantjemas, kurių nėra mokėjusi nei viena NASDAQ Vilnius biržoje listinguojama įmonė, paskirti buvo skubama dėl mokestinių pokyčių. Nuo 2017 metų tantjemos apmokestintos „Sodros“ mokesčiais, todėl paskatos jas mokėti sumažėjo.

Investuotojų asociacija kartu su kitais akcininkais, iš viso valdančiais apie 11 proc. “Žemaitijos pieno“, yra susibūrusi į grupę, kuri siekia įmonės veiklos skaidrėjimo.

Galima Naujosios Zelandijos pieno perdirbimo įmonės „Fonterra“ investicija į „Rokiškio sūrį“ nuvertina Lietuvos bendrovę, teigia Investuotojų asociacija.

„Rokiškio sūris“ paskelbė, kad bendrovės vadovybė pasiekė preliminarų susitarimą, pagal kurį „Fonterra“ už 7,1 mln. eurų įsigis 10 proc. “Rokiškio sūrio“. Akcijas ketinama parduoti po 1,98 euro, visą „Rokiškio sūrį“ vertinant 63,9 mln. eurų. Biržoje prieš naujienos paskelbimą „Rokiškio sūrio“ akcijos kainavo brangiau – po 2,35 euro.

„2017 metų birželio pabaigoje „Rokiškio sūrio“ nuosavas kapitalas siekė beveik 120 mln. eurų, o nauja investicija „Rokiškio sūrį“ vertina labai pigiai, todėl jeigu į Investuotojų asociaciją kreipsis pakankamai smulkiųjų akcininkų, neatmetame galimybės sprendimą skųsti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Naujos emisijos kaina „Rokiškio sūrio“ akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) siekia apie 5, o įmonės vertės (kartu su skolomis) ir pelno prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) santykis siekia vos 2,8.

“Pasaulyje tokios įmonės kainuoja keletą kartų brangiau. Ir nors galima džiaugtis, kad Lietuvos pieno perdirbimo rinkoje pasirodo naujas investuotojas, tačiau jo pasiūlyta kaina itin nuvertina “Rokiškio sūrį”, – sake V. Plunksnis.

Pasak jo, “Rokiškio sūriui” lėšų veiklos plėtrai nereikia – tai rodo ir 2017 metų birželio pabaigos pranešimas, kad „Rokiškio sūris“ už 7,76 mln. eurų įsigijo Vyriausybės vertybinių popierių.

Naujos akcijų emisijos kaina nepatenkinti investuotojai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją elektroniniu paštu info@investuotoju.ltir nurodyti turimą akcijų kiekį.

Vilnius, rugpjūčio 21 d. Investuotojų asociacija sveikina „Žemaitijos pieno“ vadovybės sprendimą pasirinkti „didžiojo ketverto“ auditorių.
„Žemaitijos pienas“ penktadienį pranešė, kad 2017-2018 metų finansinių ataskaitų auditui siūlo rinkti audito bendrovę „Ernst&Young Baltic”. Dėl to bus sprendžiama rugsėjo 8 dieną vyksiančiame „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime.
“Anksčiau “Žemaitijos pieno” ataskaitose buvo netikslumų, kurie ženkliai sumažino skelbiamą pelną, todėl nebuvome patenkinti ankstesnio auditoriaus – “Grant Thornton Baltic” – darbu, ir esame jį apskundę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
„Grant Thornton Baltic“ auditorė Laimė Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“. Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno“ investicijos.
„Žemaitijos pienas“ vertino, kad skolos iš A. Pažemecko įmonių negrįš, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas – nė žodžio“, – sakė V. Plunksnis.
2016 metais “Žemaitijos pienas“ gavo 150 mln. eurų pajamų ir uždirbo 15,4 mln. eurų grynojo pelno.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismas nutarė anuliuoti „Žemaitijos pieno“ turimas nuosavas akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą.

Teismas trečiadienį nutarė tenkinti Investuotojų asociacijos ieškinį ir pripažino negaliojančiomis 2,071 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ turimų nuosavų akcijų bei nutarė sumažinti „Žemaitijos pieno“ įstatinį kapitalą nuo 14,029 mln. eurų iki 13,428 mln. eurų.
„Prašėme anuliuoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas, nes jos buvo įsigytos pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Buvo iškilusi grėsmė, kad nuosavos akcijos būtų perleistos pigiau nei jų tikroji vertė, taip nuvertinant smulkiųjų akcininkų turtą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Šiuo metu teismuose dar nagrinėjamas Investuotojų acociacijos ieškinys dėl neteisėtai išmokėtų 749 tūkst. eurų tantjemų didžiasiam „Žemaitijos pieno“ akcininkui Algirdui Pažemeckui bei kitiems įmonės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
„Smulkieji akcininkai, kartu valdantys apie 11 proc. įmonės, taip pat turi klausimų dėl „Žemaitijos pieno“ paskolų susijusiems asmenims bei kitų vadovybės sprendimų. Sieksime, kad į šiuos klausimus atsakytų nepriklausomas „Žemaitijos pieno“ veiklos tyrimas“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, liepos 25 d.Kauno „verslininkas“, buvęs žlugusio koncerno EBSW tarybos narys Ramūnas Lenčiauskas dar kartą pademonstravo, kad smulkiųjų akcininkų mulkinimas atsiperka. Kauno apygardos teismas atmetė Panevėžio „Lino“ akcininkų ieškinį, kuriuo buvo prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl vengimo paskelbti oficialų pasiūlymą „Lino“ akcijoms supirkti po to, kai buvo perimta įmonės kontrolė.

„Ieškinys buvo nagrinėjamas beveik trejus metus – nuo 2014 metų spalio įvyko aštuoni teismo posėdžiai, o pirmasis bylą nagrinėjęs teisėjas net išėjo į pensiją. Ieškinys atmestas tik dėl senaties – esą dėl „Lino“ akcijų nesuperkančios Lenčiauskų šeimos veiksmų į teismą reikėjo kreiptis anksčiau. Sprendimą skųsime“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys bei advokatų kontoros „Vanhara Law Services“ advokatas Dominykas Vanhara.

„Lino“ kontrolę Lenčiauskų šeima perėmė 2006 metais, tačiau ilgus metus vengė supirkti smulkiųjų akcijas, už jas siūlydami net 2,8 karto mažiau nei įpareigoja teisės aktai. 2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 159,29 tūkst. eurų baudą.

„Vėliau akcijos buvo perleistos „nesusijusioms“ ofšorinėms Kipro ir Belizo įmonėms, taip siekiant paslėpti galus į vandenį. Keisti dalykai dėjosi ir su „Lino“ nekilnojamuoju turtu, kuris buvo naudojamas garantuoti už Lenčiauskų įmonių prievoles“, – sakė D. Vanhara.

Pasak jo, „Lino“ istorija svarbi visai kapitalo rinkai, tačiau didžioji dalis smulkiųjų akcininkų, matydami kad oficialus pasiūlymas neskelbiamas nei po Lietuvos banko įpareigojimų, nei po teismų sprendimų, nuleido rankas.

Teisme atsakovai tvirtino, kad „Lino“ akcijų nesuperka, nes tam neturi lėšų. R. Lenčiauską bei jo motiną Lionę Lenčiauskienę teisme gynė vienos pirmaujančių advokatų kontorų „Sorainen“ advokatas Ignas Dargužas, o Eimantą Lenčiauską – advokatas Linas Meškys.

Vilnius, birželio 19 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas tęsia manipuliacijas tarp šeimos narių dovanojamomis „Žemaitijos pieno“ akcijomis, taip bandydamas išvengti milijoninių mokesčių, praneša Investuotojų asociacija.

65-erių A. Pažemeckas birželio 12 dieną savo 40-mečiui sūnui Robertui Pažemeckui birželio 12 dieną „padovanojo“ beveik 11 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios tos dienos biržos kaina vertos apie 17 mln. eurų.

Tačiau „Žemaitijos pieno“ generalinis direktorius R. Pažemeckas multimilijonieriumi buvo neilgai – 23,7 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų paketą birželio 14 dieną perdovanojo savo mamai Danutei Pažemeckienei. Tai penktadienį pasibaigus darbo laikui „Žemaitijos pienas“ pranešė per NASDAQ Vilnius biržą.

„Akivaizdu, kad toks akcijų sukimas ratu neturi jokios ekonominės logikos. Įtariame, kad pagrindinis tokių „dovanų“ tikslas – pasididinti akcijų mokestinę savikainą ir taip išvengti milijoninių mokesčių, jeigu akcijos vėliau būtų perleistos. Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokesčių tikslais tokių sandorių nepripažinti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Akcijos tarp artimų giminaičių dovanojamos be mokesčių, tačiau pas dovanų gavėją užfiksuojama tos dienos rinkos vertę atitinkanti savikaina. Panašių dovanojimo sandorių „Žemaitijos piene“ buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2005 metais A. Pažemecko giminaitė Ona Šunokienė buvo gavusi dovanų 14,24 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios vėliau palaipsniui atsidūrė Pažemeckų rankose.

„Anksčiau smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai kėlė klausimus, kokiu būdu iš „Žemaitijos pieno“ „dingsta“ pinigai, kurie vėliau „atsiranda“ A. Pažemecko įmonėse. Nauji sandoriai rodo, kad siekiama pasipelnyti ne tik nuvertinant 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ akcininkų akcijas, bet ir vengiant mokesčių į visos Lietuvos biudžetą. Esame subūrę 11 proc. “Žemaitijos pieno“ akcininkų grupę, kuri reikalaus išsamaus „Žemaitijos pieno“ veiklos tyrimo“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, birželio 15 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas, pernai sulaukęs 65-erių, atsisakė ne tik visų pareigų bendrovėje, tačiau pradeda dalinti ir sukauptą turtą.

Per NASDAQ Vilnius biržą pranešta, kad birželio 12 d. A. Pažemeckas savo 40-mečiui sūnui Robertui padovanojo beveik 11 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios biržos kaina vertos 16,938 mln. eurų. Tuo tarpu 34-erių „Klaipėdos pieno“ direktorė Rita Pažemeckaitė-Digrienė dovanų negavo.

„Akcijų dovanojimo kaina viešai neskelbiama. Mes esame įsitikinę, kad parduodant visą „Žemaitijos pieną“ šis 23,7 proc.paketas būtų vertas apie 30 mln. eurų. Manome, kad sandoriu turėtų domėtis Valstybinė mokesčių inspekcija, nes taip gali būti išvengta maždaug milijoninių mokesčių“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Akcijos tarp artimų giminaičių dovanojamos be mokesčių, o R. Pažemeckas jas vėliau parduodamas jau bus užsifiksavęs naują, gerokai didesnę nei A. Pažemecko savikainą.

„Rinka turi būti skaidri, tačiau pranešime biržai dovanos kaina neskelbiama, nors pas notarą ji paprastai būna nurodoma“, – sakė V. Plunksnis.

Panašių dovanojimo sandorių buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2005 metais A. Pažemecko giminaitė Ona Šunokienė buvo gavusi dovanų 14,24 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios vėliau palaipsniui atsidūrė Pažemeckų rankose.

Padovanojęs dalį „Žemaitijos pieno“ akcijų, A. Pažemeckas pranešė valdantis 44,5 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų ir nebeveikiantis kartu su Romusu Jarulaičiu, Regina Jarulaitiene ir Dalia Geciene. Investuotojų asociacijos nuomone, apie veikimą atskirai turėjo būti pranešta tuomet, kai A. Pažemeckas atsistatydino iš „Žemaitijos pieno“ valdybos – 2016 metų pabaigoje.

Ieškodama papildomų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų, Investuotojų asociacija kviečia visus galinčius prisidėti prie sėkmingos veiklos plėtros, skiriant 2 proc. paramą nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
2016 metais toliau buvome aktyvūs – organizavome renginius ir gilinome supratimą apie finansų rinkas. Taip pat aktyviais veiksmais pasipriešinome „Žemaitijos pieno” delistingavimui – įmonės akcijų kaina biržoje dabar didesnė, nei stambus investicijų fondas gavo iš pagrindinio akcininko. Kovą, kad įmonė skaidrėtų, tęsiame ir toliau.
Taip pat tęsėme bylas dėl „Snoro” neužregistruotos akcijų emisijos (pradėjome naują bylą dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo), bylas dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų.
Investuotojų asociacija yra išlaikoma iš narių įnašų, todėl jeigu palaikote mūsų idėjas, kviečiame skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramą.
Prikabiname pusiau užpildytas formas (reikia įsirašyti tik savo asmens duomenis) ir kviečiame remti asociaciją. Kodas paramos skyrimui – 302351517

Vilnius, kovo 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti 212 investuotojų ieškinį dėl „Snoro“, ir jį išskaidyti į atskiras bylas.

Kovo 2 d. nutartimi klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotas nagrinėjimui iš naujo pirmos instancijos teisme.

„Investuotojų asociacijos suburta grupė į teismą kreipėsi 2016 metų lapkritį, tačiau teismui pasiūlius vieną ieškinį išskaidyti į 212 atskirų bylų, su tuo sutikti negalėjome. Teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, visi 212 investuotojų pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. “Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Vilnius, vasario 13 d. Finansų rinkas prižiūrintis Lietuvos bankas pareiškė, kad iš biržos ketinusio trauktis „Žemaitijos pienas“ ataskaitose buvo netikslumų, kurie ženkliai sumažino skelbiamą pelną. Investuotojų asociacija reikalauja ir auditorių „Grant Thornton Baltic“ atsakomybės.

„Lietuvos banko Priežiūros tarnybos išvada patvirtino ką ne vieną kartą sakėme – „Žemaitijos pieno“ vadovybė dirbtinai mažino pelną ir siekė, ir taip siekė nuvertinti daugiau kaip 3 tūkst. akcininkų turtą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacija vasario 10 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kurios paprašė įvertinti, ar „Žemaitijos pieno“ finansinių ataskaitų auditas atliktas tinkamai.

„Ta pati „Grant Thornton Baltic“ auditorė Laimė Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“. Keista, kad „Žemaitijos pienas“ vertina, kad skolos iš A. Pažemecko įmonių negrįš, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas – nė žodžio“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno“ investicijos. Taip pat nustatyta, kad “Žemaitijos pienas“ nepagrindė 4,676 mln. eurų fermentinių sūrių vertės sumažinimo.

Tikimės, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė nedelsiant ištaisys finansines ataskaitas.

2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.