Vilnius, rugpjūčio 21 d. Investuotojų asociacija sveikina „Žemaitijos pieno“ vadovybės sprendimą pasirinkti „didžiojo ketverto“ auditorių.
„Žemaitijos pienas“ penktadienį pranešė, kad 2017-2018 metų finansinių ataskaitų auditui siūlo rinkti audito bendrovę „Ernst&Young Baltic”. Dėl to bus sprendžiama rugsėjo 8 dieną vyksiančiame „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime.
“Anksčiau “Žemaitijos pieno” ataskaitose buvo netikslumų, kurie ženkliai sumažino skelbiamą pelną, todėl nebuvome patenkinti ankstesnio auditoriaus – “Grant Thornton Baltic” – darbu, ir esame jį apskundę Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
„Grant Thornton Baltic“ auditorė Laimė Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“. Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno“ investicijos.
„Žemaitijos pienas“ vertino, kad skolos iš A. Pažemecko įmonių negrįš, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas – nė žodžio“, – sakė V. Plunksnis.
2016 metais “Žemaitijos pienas“ gavo 150 mln. eurų pajamų ir uždirbo 15,4 mln. eurų grynojo pelno.

Vilnius, rugpjūčio 17 d. Telšių rajono apylinkės teismas nutarė anuliuoti „Žemaitijos pieno“ turimas nuosavas akcijas ir sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą.

Teismas trečiadienį nutarė tenkinti Investuotojų asociacijos ieškinį ir pripažino negaliojančiomis 2,071 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ turimų nuosavų akcijų bei nutarė sumažinti „Žemaitijos pieno“ įstatinį kapitalą nuo 14,029 mln. eurų iki 13,428 mln. eurų.
„Prašėme anuliuoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas, nes jos buvo įsigytos pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus. Buvo iškilusi grėsmė, kad nuosavos akcijos būtų perleistos pigiau nei jų tikroji vertė, taip nuvertinant smulkiųjų akcininkų turtą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Šiuo metu teismuose dar nagrinėjamas Investuotojų acociacijos ieškinys dėl neteisėtai išmokėtų 749 tūkst. eurų tantjemų didžiasiam „Žemaitijos pieno“ akcininkui Algirdui Pažemeckui bei kitiems įmonės valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
„Smulkieji akcininkai, kartu valdantys apie 11 proc. įmonės, taip pat turi klausimų dėl „Žemaitijos pieno“ paskolų susijusiems asmenims bei kitų vadovybės sprendimų. Sieksime, kad į šiuos klausimus atsakytų nepriklausomas „Žemaitijos pieno“ veiklos tyrimas“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, liepos 25 d.Kauno „verslininkas“, buvęs žlugusio koncerno EBSW tarybos narys Ramūnas Lenčiauskas dar kartą pademonstravo, kad smulkiųjų akcininkų mulkinimas atsiperka. Kauno apygardos teismas atmetė Panevėžio „Lino“ akcininkų ieškinį, kuriuo buvo prašoma atlyginti žalą, atsiradusią dėl vengimo paskelbti oficialų pasiūlymą „Lino“ akcijoms supirkti po to, kai buvo perimta įmonės kontrolė.

„Ieškinys buvo nagrinėjamas beveik trejus metus – nuo 2014 metų spalio įvyko aštuoni teismo posėdžiai, o pirmasis bylą nagrinėjęs teisėjas net išėjo į pensiją. Ieškinys atmestas tik dėl senaties – esą dėl „Lino“ akcijų nesuperkančios Lenčiauskų šeimos veiksmų į teismą reikėjo kreiptis anksčiau. Sprendimą skųsime“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys bei advokatų kontoros „Vanhara Law Services“ advokatas Dominykas Vanhara.

„Lino“ kontrolę Lenčiauskų šeima perėmė 2006 metais, tačiau ilgus metus vengė supirkti smulkiųjų akcijas, už jas siūlydami net 2,8 karto mažiau nei įpareigoja teisės aktai. 2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 159,29 tūkst. eurų baudą.

„Vėliau akcijos buvo perleistos „nesusijusioms“ ofšorinėms Kipro ir Belizo įmonėms, taip siekiant paslėpti galus į vandenį. Keisti dalykai dėjosi ir su „Lino“ nekilnojamuoju turtu, kuris buvo naudojamas garantuoti už Lenčiauskų įmonių prievoles“, – sakė D. Vanhara.

Pasak jo, „Lino“ istorija svarbi visai kapitalo rinkai, tačiau didžioji dalis smulkiųjų akcininkų, matydami kad oficialus pasiūlymas neskelbiamas nei po Lietuvos banko įpareigojimų, nei po teismų sprendimų, nuleido rankas.

Teisme atsakovai tvirtino, kad „Lino“ akcijų nesuperka, nes tam neturi lėšų. R. Lenčiauską bei jo motiną Lionę Lenčiauskienę teisme gynė vienos pirmaujančių advokatų kontorų „Sorainen“ advokatas Ignas Dargužas, o Eimantą Lenčiauską – advokatas Linas Meškys.

Vilnius, birželio 19 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas tęsia manipuliacijas tarp šeimos narių dovanojamomis „Žemaitijos pieno“ akcijomis, taip bandydamas išvengti milijoninių mokesčių, praneša Investuotojų asociacija.

65-erių A. Pažemeckas birželio 12 dieną savo 40-mečiui sūnui Robertui Pažemeckui birželio 12 dieną „padovanojo“ beveik 11 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios tos dienos biržos kaina vertos apie 17 mln. eurų.

Tačiau „Žemaitijos pieno“ generalinis direktorius R. Pažemeckas multimilijonieriumi buvo neilgai – 23,7 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų paketą birželio 14 dieną perdovanojo savo mamai Danutei Pažemeckienei. Tai penktadienį pasibaigus darbo laikui „Žemaitijos pienas“ pranešė per NASDAQ Vilnius biržą.

„Akivaizdu, kad toks akcijų sukimas ratu neturi jokios ekonominės logikos. Įtariame, kad pagrindinis tokių „dovanų“ tikslas – pasididinti akcijų mokestinę savikainą ir taip išvengti milijoninių mokesčių, jeigu akcijos vėliau būtų perleistos. Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų taikyti turinio viršenybės prieš formą principą ir mokesčių tikslais tokių sandorių nepripažinti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Akcijos tarp artimų giminaičių dovanojamos be mokesčių, tačiau pas dovanų gavėją užfiksuojama tos dienos rinkos vertę atitinkanti savikaina. Panašių dovanojimo sandorių „Žemaitijos piene“ buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2005 metais A. Pažemecko giminaitė Ona Šunokienė buvo gavusi dovanų 14,24 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios vėliau palaipsniui atsidūrė Pažemeckų rankose.

„Anksčiau smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai kėlė klausimus, kokiu būdu iš „Žemaitijos pieno“ „dingsta“ pinigai, kurie vėliau „atsiranda“ A. Pažemecko įmonėse. Nauji sandoriai rodo, kad siekiama pasipelnyti ne tik nuvertinant 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ akcininkų akcijas, bet ir vengiant mokesčių į visos Lietuvos biudžetą. Esame subūrę 11 proc. “Žemaitijos pieno“ akcininkų grupę, kuri reikalaus išsamaus „Žemaitijos pieno“ veiklos tyrimo“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, birželio 15 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas, pernai sulaukęs 65-erių, atsisakė ne tik visų pareigų bendrovėje, tačiau pradeda dalinti ir sukauptą turtą.

Per NASDAQ Vilnius biržą pranešta, kad birželio 12 d. A. Pažemeckas savo 40-mečiui sūnui Robertui padovanojo beveik 11 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios biržos kaina vertos 16,938 mln. eurų. Tuo tarpu 34-erių „Klaipėdos pieno“ direktorė Rita Pažemeckaitė-Digrienė dovanų negavo.

„Akcijų dovanojimo kaina viešai neskelbiama. Mes esame įsitikinę, kad parduodant visą „Žemaitijos pieną“ šis 23,7 proc.paketas būtų vertas apie 30 mln. eurų. Manome, kad sandoriu turėtų domėtis Valstybinė mokesčių inspekcija, nes taip gali būti išvengta maždaug milijoninių mokesčių“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Akcijos tarp artimų giminaičių dovanojamos be mokesčių, o R. Pažemeckas jas vėliau parduodamas jau bus užsifiksavęs naują, gerokai didesnę nei A. Pažemecko savikainą.

„Rinka turi būti skaidri, tačiau pranešime biržai dovanos kaina neskelbiama, nors pas notarą ji paprastai būna nurodoma“, – sakė V. Plunksnis.

Panašių dovanojimo sandorių buvo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2005 metais A. Pažemecko giminaitė Ona Šunokienė buvo gavusi dovanų 14,24 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios vėliau palaipsniui atsidūrė Pažemeckų rankose.

Padovanojęs dalį „Žemaitijos pieno“ akcijų, A. Pažemeckas pranešė valdantis 44,5 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų ir nebeveikiantis kartu su Romusu Jarulaičiu, Regina Jarulaitiene ir Dalia Geciene. Investuotojų asociacijos nuomone, apie veikimą atskirai turėjo būti pranešta tuomet, kai A. Pažemeckas atsistatydino iš „Žemaitijos pieno“ valdybos – 2016 metų pabaigoje.

Ieškodama papildomų galimybių siekti užsibrėžtų tikslų, Investuotojų asociacija kviečia visus galinčius prisidėti prie sėkmingos veiklos plėtros, skiriant 2 proc. paramą nuo sumokėto Gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
2016 metais toliau buvome aktyvūs – organizavome renginius ir gilinome supratimą apie finansų rinkas. Taip pat aktyviais veiksmais pasipriešinome „Žemaitijos pieno” delistingavimui – įmonės akcijų kaina biržoje dabar didesnė, nei stambus investicijų fondas gavo iš pagrindinio akcininko. Kovą, kad įmonė skaidrėtų, tęsiame ir toliau.
Taip pat tęsėme bylas dėl „Snoro” neužregistruotos akcijų emisijos (pradėjome naują bylą dėl įsipareigojimų investuotojams draudimo), bylas dėl indėlių sertifikatų ir obligacijų.
Investuotojų asociacija yra išlaikoma iš narių įnašų, todėl jeigu palaikote mūsų idėjas, kviečiame skirti 2 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramą.
Prikabiname pusiau užpildytas formas (reikia įsirašyti tik savo asmens duomenis) ir kviečiame remti asociaciją. Kodas paramos skyrimui – 302351517