Autorius: admin

Investuotojų asociacija ir jos suburti Snoro obligacijų turėtojai pateikė naują grupės ieškinį

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gana aiškiai buvo pasakęs, kad Snoro indėlio sertifikatų turėtojams turi būti taikoma indėlių draudimo apsauga. Dėl obligacijų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip aiškiai nepasisakė, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2015-11-17 nutartimi greičiausiai nusprendė, kad, kadangi VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas” neturi tiek pinigų, jog išmokėtų indėlio draudimo išmokas tiek Snoro indėlio sertifikatų turėtojams, tiek ir Snoro obligacijų turėtojams, todėl priėmė sprendimą išmokėti indėlio draudimo išmokas tik Snoro indėlio sertifikatų turėtojams, o Snoro obligacijų turėtojams neišmokėti nieko.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas po 2015-11-17, kuomet buvo atnaujintas visų iki tol sustabdytų Snoro bylų nagrinėjimas, nagrinėdamas kitų Snoro obligacijų turėtojų bylas, visus obligacininkų ieškinius atmetinėja vieną po kito, visiškai ignoruodamas tiek Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, kad Lietuvos Respublika netinkamai į savo teisinę bazę perkėlė Europos Sąjungos direktyvas, reglamentuojančias obligacijų turėtojų draudiminę apsaugą, t.y. kad Lietuvoje Snoro obligacijų turėtojams buvo netinkamai pritaikyta draudiminė apsauga (arba tiksliau – jos nebuvimas), tiek ir ignoruodamas kiekvienos bylos individualias faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į turimus įrodymus (t.y. tiek Lietuvos banko išvadas, tiek ir paties banko Snoras bankroto administratoriaus ataskaitas), kurie nurodo, labai supaprastintai, kad bankas Snoras buvo išvogtas, Investuotojų asociacija ir jos suburti obligacijų turėtojai Vilniaus apygardos teismui pateikė naują grupės ieškinį, kuriuo prašome priteisti įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas už ieškovų grupės narių turėtas banko Snoras obligacijas. Toks reikalavimas grindžiamas ES direktyvomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kuri nurodo, kad įsipareigojimų investuotojams draudimas yra skirtas apsaugoti investuotojus būtent nuo vagystės, sukčiavimo ar grobstymo.

Šiuo metu mūsų pareikštas naujas ieškinys yra Vilniaus apygardos teisme priimtas, nuo dabartinio procesinio statuso į šį procesą turėtų įsijunkti ir abu atsakovai (Snoras ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“).

Apeliacinis teismas: ieškinys dėl “Snoro” neturėtų būti skaidomas į 200 atskirų bylų

Vilnius, kovo 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti 212 investuotojų ieškinį dėl „Snoro“, ir jį išskaidyti į atskiras bylas.

Kovo 2 d. nutartimi klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotas nagrinėjimui iš naujo pirmos instancijos teisme.

„Investuotojų asociacijos suburta grupė į teismą kreipėsi 2016 metų lapkritį, tačiau teismui pasiūlius vieną ieškinį išskaidyti į 212 atskirų bylų, su tuo sutikti negalėjome. Teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, visi 212 investuotojų pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. “Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Apeliacinis teismas: ieškinys dėl “Snoro” neturėtų būti skaidomas į 200 atskirų bylų

Vilnius, kovo 6 d. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti 212 investuotojų ieškinį dėl „Snoro“, ir jį išskaidyti į atskiras bylas.

Kovo 2 d. nutartimi klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotas nagrinėjimui iš naujo pirmos instancijos teisme.

„Investuotojų asociacijos suburta grupė į teismą kreipėsi 2016 metų lapkritį, tačiau teismui pasiūlius vieną ieškinį išskaidyti į 212 atskirų bylų, su tuo sutikti negalėjome. Teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, visi 212 investuotojų pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. “Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Renginys apie investiciją į meno kūrinius ir miškų fondą

Investuotojų asociacija kviečia narius į susitikimą su meno konsultantu, kolekcininku ir investuotoju dr. Laurynu Jonušausku bei „INVL Asset Management“ miškų fondo valdytoja Sigita Bizuliene.

L. Jonušauskas Vilniaus universitete apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, Aukštojoje Grenoblio (Prancūzija) verslo mokykloje įgijo verslo magistro diplomą (MBA) bei baigė meno finansus Sothebys meno institute.  Renginio svečias daugiau nei 14 metų dirbo Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, užsiėmė mokslininko ir verslininko karjera.

Dr. L. Jonušauskas paskaitos tema „Menas – vertė”.  Renginio svečias pasidalins įžvalgomis apie meno rinkos situaciją, tendencijomis Lietuvoje ir pasaulyje, investavimo į meno kūrinius niuansus ir galimą investicijų grąžą.

„INVL Asset Management“ miškų fondo valdytoja Sigita Bizulienė pristatys investavimą į miškus ir naujai įsteigtą „INVL Baltijos miškų fondą“.

Susitikimas vyks kovo 1 d., (trečiadienį), 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A), I aukšte.

Susitikimas su „Panevėžio statybos tresto“ generaliniu direktoriumi Daliumi Gesevičiumi

Investuotojų asociacija organizuoja susitikimą su „Panevėžio statybos tresto“ generaliniu direktoriumi Daliumi Gesevičiumi.

Susitikime bendrovės vadovas apžvelgs įmonės veiklos rezultatus ir pasidalins įžvalgomis apie situaciją statybų bei nekilnojamojo turto sektoriuje.

Renginys įvyks vasario 21 d., 18 val., „Swedbank” patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius), I aukšte.

Dalyvauti kviečiami tik Investuotojų asociacijos nariai.

Lietuvos bankas patvirtino: „Žemaitijos pienas“ iš biržos bandė pasitraukti dirbtinai sumažinęs pelną

Vilnius, vasario 13 d. Finansų rinkas prižiūrintis Lietuvos bankas pareiškė, kad iš biržos ketinusio trauktis „Žemaitijos pienas“ ataskaitose buvo netikslumų, kurie ženkliai sumažino skelbiamą pelną. Investuotojų asociacija reikalauja ir auditorių „Grant Thornton Baltic“ atsakomybės.

„Lietuvos banko Priežiūros tarnybos išvada patvirtino ką ne vieną kartą sakėme – „Žemaitijos pieno“ vadovybė dirbtinai mažino pelną ir siekė, ir taip siekė nuvertinti daugiau kaip 3 tūkst. akcininkų turtą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacija vasario 10 d. kreipėsi į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, kurios paprašė įvertinti, ar „Žemaitijos pieno“ finansinių ataskaitų auditas atliktas tinkamai.

„Ta pati „Grant Thornton Baltic“ auditorė Laimė Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“. Keista, kad „Žemaitijos pienas“ vertina, kad skolos iš A. Pažemecko įmonių negrįš, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas – nė žodžio“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno“ investicijos. Taip pat nustatyta, kad “Žemaitijos pienas“ nepagrindė 4,676 mln. eurų fermentinių sūrių vertės sumažinimo.

Tikimės, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė nedelsiant ištaisys finansines ataskaitas.

2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai vienijasi

Vilnius, vasario 9 d. Vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ smulkieji akcininkai vienijasi – 11,3 proc. įmonės valdantys investuotojai sutarė siekti „Žemaitijos pieno“ veiklos skaidrėjimo.

„Norime aiškiai pasakyti, kad mums netinka, kad pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko įmonėse nusėda iš įmonės „dingę“ pinigai. Ketiname stebėti ir ginčyti kiekvieną „Žemaitijos pieno“ akcininkų interesus pažeidžiantį žingsnį“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, dėl A. Pažemecko bandymo „Žemaitijos pieno“ akcijas išbraukti iš biržos sąrašų ir taip praturtėti daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų sąskaita, investuotojai nusprendė savo teises ginti kartu.

Investuotojų asociacijos, „Orion Asset Management“ bei INVL grupės atstovaujami investuotojai vasario 8 dieną pasirašė sutartį dėl bendro balsavimo „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkimuose.“Tai – bene pirmasis atvejis Lietuvos kapitalo rinkos istorijoje, kai kartu sutarė veikti tiek investiciniai fondai, tiek smulkūs investuotojai“, – sakė V. Plunksnis.

Bendrai ši grupė valdo daugiau kaip 5,2 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų, kurios dabartine kaina biržoje vertos maždaug 6 mln. eurų.

2015 metų „Žemaitijos pienas“ ataskaitose atskleista, kad bendrovė apskaitė 3,8 mln. eurų vertės sumažėjimą abejotinoms skoloms, susijusiomis su sumomis, kurios priklauso A. Pažemecko įmonėms. „Inicijuosime auditą ir sieksime kad „dingę“ beveik 4 mln. eurų vėl grįžtų į „Žemaitijos pieną“, o atsakingi asmenys atlygintų žalą. Laisvos lėšos turi būti išmokamos akcininkams dividendų forma“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, investuotojai turi pagrindo manyti, kad įmonėje yra daromi ir kiti pažeidimai. „Savo darbu ir atliekamais tyrimais ketiname pasiekti, kad įmonė laikytųsi Lietuvos įstatymų ir gerų verslo praktikų bei kurtų naudą visiems akcininkams“, – sakė V. Plunksnis.

2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.

Pasaulio finansų rinkų perspektyvos

Investuotojų asociacija organizuoja renginį „Pasaulio finansų rinkų perspektyvos”.

Renginyje investuotojams dalyvauja SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas, „DNB investicijų valdymas“ fondų valdytojas Regimantas Valentonis ir „Mandatum Life“ investicijų plėtros vadovas Lietuvai Marius Dubnikovas.

Renginys įvyks vasario 1 d., 18 val., „Swedbank” patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius), I aukšte.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Šventinis renginys „2017-uosius metus pasitinkant!“

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį „2017-uosius metus pasitinkant!“.

Kokie bus ateinantys 2017 metai? Pagal kiniečių kalendorių – tai Ugninio Gaidžio metai. Metų gyvūnas (totemas) yra labai atkaklus ir ryžtingas, todėl 2017-aisiais ypač seksis tiems, kas savo gyvenime siekia. Sėkmė lydės tuos, kurie yra atkaklūs, nestinga aistros ir greičio ir, žinoma, sugeba atverti širdį naujiems potyriams. Gaidys – ypač emocingas gyvūnas, todėl linkęs impulsyviai elgtis su savo pinigais. Tad investuokime protingai!

Renginio dalyviams privaloma: gera nuotaika, aprangos kodas – raudonos, oranžinės spalvos sportiški apdarai.

Šventinio renginio startas – sausio 12 d., 18.30 val., Žirmūnų boulingo klubas, Žirmūnų g. 68A, Vilnius.

Būtume dėkingi, jei iš anksto (vėliausiai iki sausio 5 d. imtinai) praneštumėte apie dalyvavimą renginyje Virginijai el. paštu virginijaz@gmail.com.

Likdamas biržoje „Žemaitijos pienas“ turėtų pradėti laikytis taisyklių ir dirbti visiems akcininkams

Vilnius, gruodžio 7 d. Investuotojų asociacija sveikina pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pieno“ vadovybės siūlymą likti NASDAQ Vilnius biržoje, tačiau primena, kad listingavimo tikslas turi būti visų akcininkų vertės didinimas.

„Žemaitijos pienas“ antradienį paskelbė gruodžio 29 d. rengiantis akcininkų susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl rugpjūčio 26 d. akcininkų sprendimų dėl delistingavimo nebevykdymo, “nebent dėl šių klausimų būtų priimti nauji bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai”.

“Ir toliau atidžiai stebėsime “Žemaitijos pieno” vadovybės veiksmus ir reikalausime atsakomybės. Kol kas žinių, kaip sekasi ieškoti “Žemaitijos pieno” akcininko Algirdo Pažemecko įmonėse “dingusių” 4 mln. eurų,, neturime, bet tikimės, kad nurašytos paskolos bus sugrąžintos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, listingavimas NASDAQ Vilnius biržoje suteikia daug pareigų, kurių „Žemaitijos pienas“ ne visuomet laikėsi. „Stebint veiksmų visumą panašu, kad iki šiol „Žemaitijos pieno“ vadovybės tikslas buvo padėti A. Pažemeckui kuo pigiau supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas, o ne didinti visų akcininkų nuosavybės vertę“, – sakė V. Plunksnis.

„Žemaitijos pieno“ akcijų kaina, smulkiesiems akcininkams pradėjus priešintis bendrovės delistingavimui, įskaitant išmokėtus dividendus, yra išaugusi daugiau kaip 50 proc.