Vilnius, gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas atsisakė priimti grupės investuotojų, pirkusių žlugusio banko „Snoras“ akcijas, kurios taip ir nebuvo užregistruotos, ieškinį dėl draudimo išmokos. Investuotojų asociacijos suburtai grupei pasiūlytą vieną ieškinį išskaidyti į 212 bylų ir kiekvienam bylinėtis atskirai.

„Bendrą ieškinį pateikėme, nes visų investuotojų padėtis identiška. Visi pasirašė naujos „Snoro“ akcijų emisijos akcijas, už jas sumokėjo pinigus, tačiau negavo nei akcijų, nei pinigų. Manome, kad dėl netinkamo Europos Sąjungos direktyvos įgyvendinimo, visi šie asmenys turi teisę gauti 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, teismą „užvertus“ analogiškais ieškiniais, būtų švaistomi valstybės pinigai ir pradėtų strigti kitų bylų nagrinėjimas. „Kyla klausimas, ar valstybei naudingiau viską išspręsti vienu kartu, ar geriau dėl šios bylos priversti laukti 200 kitų ieškovų? Todėl skųsime šią nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija subūrė 212 asmenų, kurie iš viso pasirašė naujos akcijų emisijos akcijų už 1,166 mln. eurų. Maksimali draudimo išmoka jiems siektų 978 tūkst. eurų.

2015 m. birželio 25 d. sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

Investuotojų asociacija yra subūrusi daugiau kaip 250 žmonių grupę, kurie už neišleistas „Snoro“ akcijas yra sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Vilnius, spalio 31 d. Nors Akcinių bendrovių įstatymas aiškiai sako, kad įmonės vadovas negali būti stebėtojų tarybos nariu, „Žemaitijos pieno“ akcininkams – tai nė motais, praneša Investuotojų asociacija.

Penktadienį vykusiame akcininkų susirinkime didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas nusprendė palikti savo sūnų Robertą Pažemecką bendrovės stebėtojų taryboje, nors jis tuo pačiu metu ir vadovauja įmonei.

„Jausmas – kaip absurdo teatre. Tėvas išrenka sūnų į stebėtojų tarybą, šis tėvą- į valdybą, o tėvas sūnų skiria generaliniu direktoriumi, ir visiems viskas gerai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, turint tokią valdymo struktūrą nėra aišku, kas turėtų reikalauti, kad A. Pažemecko įmonės grąžintų 4 mln. eurų, kuriuos praėjusiais metais „Žemaitijos pienas” nurašė į nuostolius.

Šiuo metu Investuotojų asociacija buria „Žemaitijos pieno“ akcininkus, kurie sieks skaidresnės įmonės veiklos. Norintys prisijungti prie grupės, turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

A. Pažemeckas akcininkų susirinkime taip pat atsisakė savo pasiūlymo didinti akcijos nominalią vertę nuo 0,29 iki 1 euro, tačiau išlaikė pasiūlymą parduoti nuosavas akcijas darbuotojams už ne mažesnę nei nominalią vertę. „Žemaitijos pienas“ yra įsigijęs 4,3 proc. savo akcijų.

„Įtariame, kad tikrasis tokio siūlymo tikslas – ne paskatinti darbuotojus, o „atskiesti“ smulkiuosius akcininkus, taip sumažinant jų akcijų vertę. Baiminamės, kad darbuotojams perleistos akcijos po kiek laiko atsidurtų tikrojo šeimininko rankose“, – sakė V. Plunksnis.

A. Pažemeckas taip pat atmetė smulkiųjų akcininkų siūlymus sumažinti informacijos pateikimo akcininkams kainą – šiuo metu akcininkams pateikiamų dokumentų kopijos apmokestinamos 3 eurų už lapą suma, bet ne mažiau kaip 500 eurų.

Vilnius, spalio 20 d. Didžioji dalis pasaulio bendrovių kaip vieną iš pagrindinių savo veiklos tikslų įvardina akcininkų nuosavybės didinimą. Tuo tarpu biržoje listinguojama bendrovė „Žemaitijos pienas“ teigia, kad patiria nuostolių dėl akcijos kainos augimo.

Tokius argumentus „Žemaitijos pienas“ pateikė Telšių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis uždrausta vykdyti 2016 m. rugpjūčio 26 d. akcininkų sprendimus dėl pasitraukimo iš NASDAQ Vilnius biržos.

Telšių apylinkės teismas spalio 14 d. “Žemaitijos pienas“ prašymą patenkino ir laikinąsias apsaugos priemones panaikino, tačiau atmetė prašymą pareikalauti 500 tūkst. – 1 mln. eurų galimų „Žemaitijos pieno“ nuostolių užtikrinimo iš ieškinį pateikusių Investuotojų asociacijos bei jos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio.

„Panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovai ir teisininkai dar nėra supratę, kad „Žemaitijos pienas“ ir pagrindinis jo akcininkas Algirdas Pažemeckas nėra vienas ir tas pats, todėl išvedžiojimai apie galimus nuostolius glumina“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, „Žemaitijos pienas“ prašyme bando aiškinti, kad turtinių nuostolių dėl kainos didėjimo patiria ir 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ akcininkų.

„Akivaizdu, kad visi akcininkai, išskyrus A. Pažemecką, ketinusį itin pigiai supirkti „Žemaitijos pieno“ akcijas ir taip nuskurdinti 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų, džiaugiasi akcijų kainos biržoje augimu. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad „Žemaitijos pieno“ veikla skaidrėtų, o akcijų kaina – didėtų“, – sakė V. Plunksnis.

„Žemaitijos pienas“ tvirtina, kad akcininkų susirinkimo patvirtinta 0,763 euro akcijų supirkimo kaina (lygi šešių mėnesių kainos vidurkiui prieš paskelbiant apie delistingavimą) rugsėjo 29 d. jau yra padidėjusi iki 0,788 euro, todėl „Žemaitijos pienas“ (akcininkai) šiuo metu patiria realius turtinius nuostolius, lygius 1,2 mln. eurų (skaičiuojant nuo visų išleistų akcijų).

„Teismui pamiršta paminėti, kad A. Pažemeckas iš Švedijos investicijų bendrovės „East Capital“ spalio pradžioje įsigijo 3,4 mln. “Žemaitijos pieno“ akcijų, už kurias sumokėta 3,926 mln. eurų, arba po 1,15 euro už akciją. Pritaikius tą pačią metodiką „nuostoliai“ jau sudaro 18,7 mln. eurų, nors realiai tai yra visų akcininkų vertės padidėjimas“, – sakė V. Plunksnis.

Rugpjūčio 26 dienos „Žemaitijos pieno“ akcininkų sprendimai apskųsti, nes A. Pažemeckas kartu su susijusiais asmenimis nebuvo pranešęs apie 50 proc. ribos “Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime peržengimą, todėl neturėjo teisės balsuoti.

„Žemaitijos pienas“ po 0,763 euro už akciją vertinamas 35,3 mln. eurų, arba vos 2 metiniais pelnais. Biržoje „Žemaitijos pieno“ akcijos šiuo metu kainuoja apie 1 eurą.

Vilnius, spalio 18 d. Investuotojų asociacija teismui apskundė „Žemaitijos pieno“ pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko sprendimą išmokėti 749 tūkst. tantjemų valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.

Telšių rajono apylinkės teismas spalio 12 dienos nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė vykdyti rugsėjo 16 dienos akcininkų sprendimo dalį, kuria nutarta mokėti tantjemas.

„Sprendimą dėl 35 tūkst. eurų metinių kaštų trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos priėmusi priėmusi „Žemaitijos pieno“ valdyba turbūt nevertino, kad už tantjemų sumą įmonė galėtų likti listinguojama dar 20 metų. Taip pat galėtumėme pateikti daug argumentų, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė siekia sukurti vertę tik vienam akcininkui, todėl tantjemos yra padėka už A. Pažemecko nurodymų vykdymą“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, sprendimas apskųstas, nes Akcinių bendrovių įstatymas numato tik metinių tantjemų mokėjimą.

Nuo 2017 metų tantjemos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.

„Žemaitijos pieno“ stebėtojų taryboje dirba šie A. Pažemecko deleguoti žmonės – Romusas Jarulaitis, A. Pažemecko sūnus Robertas Pažemeckas bei Gražina Norkevičienė. Tuo tarpu į valdybą išrinkti A. Pažemeckas, Marius Dromantas, Dalia Gecienė bei Ramūnas Dargis.

Vilnius, spalio 17 d. Neužregistruotos žlugusio banko „Snoras“ akcijų emisijos byloje ketinama reikalauti ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokos, sudarančios iki 22 tūkst. eurų asmeniui.

„Šiuo metu Europos Sąjungos Teisingimo Teismas (ESTT) nagrinėja klausimą, ar negrąžintos lėšos gali būti pripažintos indėliu – teigiamo atsakymo tikimės 2017 metais. Tačiau 2016 metų lapkričio 24 dieną baigiasi 5 metų terminas ieškiniams dėl draudimo išmokos pareikšti, todėl siekdami išnaudoti visas investuotojų gynimo galimybes, ketiname inicijuoti dar vieną bylą“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak advokatų profesinės bendrijos “Fort“ teisininkės dr. Aistės Samuilytės-Mamontovės, 2015 m. birželio 25 d. sprendime ESTT nustatė, kad Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas netinkamai įgyvendino direktyvą dėl investuotojų kompensavimo sistemų.

„Draudžiamojo įvykio metu galiojęs įstatymas neteisėtai susiejo draudimo išmokos mokėjimą investuotojams su vertybinių popierių panaudojimu „be investuotojo valios“, tuo tarpu direktyvoje šis klausimas traktuojamas gerokai plačiau. Lietuvos teismai emisijos pirkėjus jau pripažino investuotojais, todėl galima teigti, kad Europos Sąjungos teismui konstatavus netinkamą direktyvos įgyvendinimą emisijos pirkėjai turi teisę į 22 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką kaip investuotojai“, – sakė A. Samuilytė-Mamontovė.

Investuotojai, norintys prisijungti prie naujai buriamos grupės, turėtų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt ir nurodyti pasirašytą “Snoro” akcijų kiekį bei savo kontaktinius duomenis.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas, o smulkieji investuotojai naujos akcijų emisijos galėjo įsigyti beveik už 7,3 mln. eurų.

Investuotojų asociacija yra subūrusi daugiau kaip 250 žmonių grupę, kurie už neišleistas „Snoro“ akcijas yra sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

JVS Papildymas 2016 – 10 – 19

Vilnius, spalio 5 d. Telšių rajono apylinkės teismas laikinai uždraudė vykdyti „Žemaitijos pieno“ valdybos bei akcininkų sprendimus dėl pasitraukimo iš NASDAQ Vilnius biržos.

Toks sprendimas priimtas pagal Investuotojų asociacijos bei jos valdybos pirmininko Vytauto Plunksnio ieškinį, kuriuo prašoma panaikinti rugpjūčio 3 d. “Žemaitijos pieno“ valdybos bei rugpjūčio 26 d. akcininkų sprendimus dėl delistingavimo.

„Jau anksčiau esame skelbę, kad šie sprendimai priimti padarius procedūrinių pažeidimų –„Žemaitijos pieno“ valdybos pirmininkas Algirdas Pažemeckas su susijusiais asmenimis ilgą laiką buvo nepranešęs apie 50 proc. ribos “Žemaitijos piene“ peržengimą, todėl neturėjo teisės balsuoti akcininkų susirinkime“, – sakė V. Plunksnis.