Vilnius, spalio 4 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas tęsia manipuliacijas  – Švedijos investicijų bendrovei „East Capital“ už akciją sumokėjęs po 1,15 euro, bando apsimesti, kad mokėjo tik po 0,763 euro, o 1,321 mln. eurų skirtumas yra „premija už akcijų paketą“.

„Daugiausiai Rusijoje investuojantys „East Capital“ yra matę nemažai panašių schemų ir piktinęsi bandymais apvogti smulkiuosius akcininkus. Deja, deklaracijos apie kovą už vakarietiškus įmonių valdymo standartus liko tik kalbomis – „East Capital“ tapo Lietuvos kapitalo rinką griaunančio Žemaitijos „karaliuko“ sąjungininkais“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak, jo „East Capital“ už akcijas gauta kaina „Žemaitijos pienas“ vertinamas 53,25 mln. eurų,  arba mažiau nei 4 metiniais pelnais, eliminavus grynuosius pinigus ir “Žemaitijos pieno” paskolų susijusiems asmenims nurašymus 2015 metais.

“Tikimės, kad Lietuvos bankas vertins ne sudarytų sandorių formą, o turinį ir neleis „Žemaitijos pienui” delistinguotis už akciją siūlant 0,763 euro, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų, arba 2 metiniais pelnais. Taip pat įtariame, kad A. Pažemeckas ir kiti „Žemaitijos pieno“ vadovai manipuliavo bendrovės rezultatais specialiai juos blogindami nurašant iš A. Pažemecko įmonių gautinas sumas. Baudos galėtų būti skiriamos tiek už šiuos, tiek už kitus ilgą laiką besitęsusius įstatymų pažeidimus“, -sakė V. Plunksnis.

Švedijos investicijų valdytojas „East Capital“ yra didžiausias investuotojas į mažumos akcijų paketus Baltijos šalyse, tačiau pastaruoju metu nuosekliai mažino savo investicijas Lietuvoje.

A. Pažemeckas pranešė, kad pagal rugsėjo 23 dienos sutartį įsigijo 7,4 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, už kurias sumokėjo 3,926 mln. eurų. Po šio sandorio A. Pažemeckas su susijusiais asmenimis padidino valdomą „Žemaitijos pieno“ akcijų paketą iki 74,2 proc.

Vilnius, spalio 4 d. Viena didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ pradėjo naują versliuką ir ketina uždirbti iš informacijos akcininkams teikimo.

Spalio 28 dieną vyksiančiame akcininkų susirinkime siūloma patvirtinti „Žemaitijos pieno“ įstatus, kuriuose kaip ir anksčiau numatyta, kad akcininkams pateikiamos dokumentų kopijos apmokestinamos ne mažiau kaip po 3 eurus už lapą, vieną užklausą apmokestinant minimalia 500 eurų suma.

„Akcinių bendrovių įstatymas sako, kad įstatuose numatytas atlyginimas negali viršyti informacijos pateikimo išlaidų. Panašu, kad „Žemaitijos piene“ kopijas daro generalinis direktorius, arba atsakymams į kiekvieną užklausą samdomi brangiausi Lietuvos advokatai“, – sakė Investuotojų asociacijos  valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacijos nariai, įmonei pareiškus apie ketinimus delistinguotis iš NASDAQ Vilnius biržos, aktyviai teikė prašymus pateikti su tuo susijusią informaciją, tačiau visi gavo prašymus susimokėti po 500 eurų, nors ši suma neatitinka realių sąnaudų. „Tikrasis tokių atsakymų tikslas – kad informacija apie „Žemaitijos pieno“ priimtų sprendimų logiką liktų tik itin siaurame vadovų rate“, – teigė V. Plunksnis.

2015 metais vidutinis “Žemaitijos pieno“ vadovų atlyginimas prieš mokesčius siekė 2755 eurus, specialistų – 1184 eurus, o darbininkų – 755 eurus per mėnesį. “Žemaitijos pieno” pajamos pernai siekė 149 mln. eurų.

Vilnius, rugsėjo 29 d. Didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas, siekiantis pigiai supirkti daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų valdomas akcijas, spalio 28 dieną rengia dar vieną akcininkų susirinkimą dėl pasitraukimo iš NASDAQ Vilnius biržos.

Rugpjūčio 26 dienos “Žemaitijos pieno“ akcininko A. Pažemecko bei su juo susijusių asmenų balsais priimtus sprendimus Investuotojų asociacija yra apskundusi teismui, nes A. Pažemeckas balsavo tinkamai nepranešęs apie daugiau kaip 50 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų paketo įgijimą, todėl neturėjo balsų.

„Ilgus metus įstatymus pažeidinėjęs A. Pažemeckas bando suktis iš padėties, tačiau susirinkimo darbovarkėje yra ir naujų klausimų – siūloma keisti „Žemaitijos pieno“ akcijų nominalią vertę iš 0,29 euro į 1 eurą. Kitais atvejais toks sprendimas būtų neutralus, tačiau dabar panašu, kad siekiama sukurti optinę apgaulę, kad supirkimo kaina yra didelė, nors įmonės vertė nesikeičia“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pakeitus akcijų nominalią vertę, kiekvienas akcininkas turėtų 3,45 karto mažiau akcijų, todėl jų kaina išaugtų tiek pat kartų ir vizualiai būtų „patrauklesnė“.

„Vienvaldžiu įmonės savininku besijaučiantis A. Pažemeckas bando priversti smulkiuosius parduoti „Žemaitijos pieno“ akcijas vos už du metinius pelnus, todėl raginame smulkiuosius vienytis ir balsuoti „prieš“ tokius ketinimus“, – teigė V. Plunksnis.

Pasak jo, leidus „Žemaitijos pienui“ delistinguotis už itin mažą kainą, tai sukeltų nepasitikėjimą Lietuvos kapitalo rinka bei paskatintų grandininę reakciją – delistingavimąsi paminant smulkiųjų interesus, o kartu ir akcijų kainų kritimą.

„Todėl tikimės, kad Lietuvos bankas naudosis visomis įstatymų jam suteikiamomis teisėmis ir netvirtins akcijų kainos, kuri 3 tūkst. akcininkų turimą vertę perduoda A. Pažemeckui“, – sakė V. Plunksnis.

Akcininkų susirinkime taip pat ketinama A. Pažemecko sūnų Robertą atšaukti iš „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybos.

„Taip bandoma taisyti abejotinus A. Pažemecko sprendimus, kuriais R. Pažemeckas vienu metu buvo ir generaliniu direktoriumi, ir stebėtojų tarybos nariu – tai draudžia Akcinių bendrovių įstatymas. Panašu, kad nuolatinis įstatymų pažeidinėjimas yra „Žemaitijos pieno“ vadovų kasdienybė“, – sakė V. Plunksnis.

A. Pamežeckas taip pat siūlo, kad darbuotojų skatinimui būtų galima už nominalią vertę parduoti „Žemaitijos pieno“ nuosavas akcijas.

„Normaliose bendrovėse tokios programos kuriamos, kad suderinti akcininkų ir dirbančiųjų interesus, tačiau „Žemaitijos pieno“ atveju galima laukti, kad keletą kartų pigesnių akcijų gaus tik A. Pažemecko nurodymus klusniai vykdantys parankiniai. Be to, iš dešimtmečių istorijos akivaizdu, kad A. Pažemeckas siekė pasididinti tik savo, o ne visų akcininkų vertę“, – teigė V. Plunksnis.

Prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės, siekiančios teisingos „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 40 asmenų, turinčių daugiau kaip 1 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų.

Vilnius, rugpjūčio 21 d. Didžiausias pieno perdirbimo įmonės „Žemaitijos pienas“ akcininkas Algirdas Pažemeckas toliau tęsia katės ir pelės žaidimą su 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų.

Nors A. Pažemecko ir su juo susijusių asmenų balsais rugpjūčio 26 dieną buvo priimtas sprendimas, kad „Žemaitijos pieno“ akcijomis nebebus prekiaujama biržoje, rugsėjo 21 dieną A. Pažemeckas pranešė, kad tuo pačiu klausimu inicijuos naują akcininkų susirinkimą ir dėl to dabar nebeteiks oficialaus siūlymo „Žemaitijos pieno“ akcijoms supirkti.

„Manome, kad tokiais veiksmais A. Pažemeckas netiesiogiai pripažįsta, kad ilgus metus pažeidinėjo įstatymą nepranešdamas apie įgytą „Žemaitijos pieno“ kontrolę. Sankcija už tokius pažeidimus – balsų netekimas, todėl akivaizdu, kad rugpjūčio 26 dienos akcininkų susirinkimas nebuvo teisėtas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

A. Pažemeckas praleido įstatyme numatytą 20 dienų terminą oficialaus siūlymo cirkuliarui pateikti. „Deja, bet baudos už tokį pažeidimą nenumatytos, bėgant laikui pareigos didinti akcijų supirkimo kainą taip pat nėra, todėl visa rinka yra tapusi A. Pažemecko veiksmų įkaitais“, – teigė V. Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacija yra atkreipusi Lietuvos banko dėmesį, kad „Žemaitijos pieno“  ir jo vadovų veiksmai neužtikrina tinkamos investuotojų apsaugos bei ardo vertybinių popierių rinkos skaidrumą ir vientisumą.

„Paskolos A. Pažemecko įmonėms ir jų nurašymas taip padarant „Žemaitijos pienui“ beveik 4 mln. eurų nuostolių, pavėluoti pranešimai apie veiklos rezultatus, akcijų paketų įsigijimą, vadovų sandorius, bandymas išgąsdinti smulkiuosius akcininkus paskelbiant, kad akcijos bus perkamos tik iš tų, kurie jų turėjo rugpjūčio 26 dieną tarsi jau būtų prekiaujama de facto delistinguotomis akcijomis – tai tik paviršiuje glūdinčios problemos. Kiek jų iškiltų, inicijavus detalų „Žemaitijos pieno“ veiklos auditą?“, – klausė V. Plunksnis.

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų. Investuotojų asociacijos skaičiavimais, teisinga “Žemaitijos pieno” akcijų kaina yra keletą kartų didesnė. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.

Prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės, siekiančios teisingos „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, šiuo metu yra prisijungę daugiau kaip 40 asmenų, turinčių daugiau kaip 1 mln. vienetų „Žemaitijos pieno“ akcijų.

Vilnius, rugsėjo 15 d. Aiškėja, kad didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas sprendimą su trauktis iš biržos priėmė, neturėdamas teisės balsuoti „Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkime, praneša Investuotojų asociacija.

Trečiadienį A. Pažemeckas pranešė, kad kartu su susijusiais asmenimis valdo 66,74 proc. “Žemaitijos pieno“ balsų, taip pat kad įstatyme numatytos ribos kirstos 2008-2010 metais.

„Kartu pateikti ir išvedžiojimai, kad „rinkai visuomet buvo žinoma“ apie A. Pažemecko turimą „Žemaitijos pieno“ kontrolę, tačiau Vertybinių popierių įstatyme numatytos sankcijos yra aiškios – tinkamai pranešimų nepateikę asmenys netenka teisės balsuoti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Jis ironizavo, kad „rinkai visuomet buvo žinoma“ ir tai, kad 2014-2015 metais iš „Žemaitijos pieno“ „dingo“ 4,3 mln. eurų, kurie „atsirado“ A. Pažemecko kontroliuojamose įmonėse, tačiau tai nereiškia, kad šių pinigų nereikės grąžinti.

Tam, kad būtų panaikinti akcininkų sprendimai, priimti naudojantis balsais, apie kuriuos tinkamai nepranešta, akcininkai turi kreiptis į teismą.

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų. Investuotojų asociacijos skaičiavimais, teisinga “Žemaitijos pieno” akcijų kaina yra keletą kartų didesnė.

Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri siekia sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Vilnius, rugsėjo 5 d. Smulkieji „Žemaitijos pieno“ investuotojai įtaria, kad pagrindinis įmonės akcininkas Algirdas Pažemeckas bendrovės akcijas supirkinės iš pačios įmonės „dingusiais“ pinigais, praneša Investuotojų asociacija.

„2015 metais iš „Žemaitijos pieno” balanso paslaptingai „dingo” 3,8 mln. eurų, kurie „atsirado“ A. Pažemecko kontroliuojamose įmonėse. Kas gali paneigti, kad šios lėšos bus tiesiogiai ar netiesiogiai naudojamos iš „Žemaitijos pieno“ akcijoms pirkti?“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

„Dingusios“ sumos dydis šokiruoja žinant, kad per dešimtmetį (nuo 2006 iki 2015 metų) „Žemaitijos pienas“ dividendais išmokėjo tik 2,2 mln. eurų, iš kurių daugiau nei pusė atiteko A. Pažemeckui ir su juo susijusiems asmenims.

Pasak V. Plunksnio, įstatymai draudžia įmonėms teikti paramą jų pačių akcijų įsigijimui, tačiau A. Pažemeckas daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų turinčioje įmonėje tvarkosi kaip savo kieme. „2016 metų birželio pabaigoje „Žemaitijos pienas“ savo balanse turėjo 15 mln. eurų, todėl baiminamės, kad šie pinigai nenukeliautų A. Pažemeckui, kuris ketina supirkti likusias „Žemaitijos pieno“ akcijas“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, oficialaus siūlymo cirkuliarą „Žemaitijos pieno“ akcijoms supirkti tvirtinsiantis Lietuvos bankas turėtų ne formaliai, o iš esmės pasižiūrėti į įsigijimo finansavimo šaltinius. „Net jeigu ir bus pateikta vieno iš didžiausių Lietuvos komercinių bankų garantija, užtikrinanti atsiskaitymą, tai nereiškia, kad už jos neslypi įsipareigojimai atsiskaityti „Žemaitijos pieno“ lėšomis“, – sakė V. Plunksnis

Smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai bei A. Pažemeckas nesutaria dėl „Žemaitijos pieno“ akcijų supirkimo kainos, įmonei traukiantis iš biržos. Manoma, kad A. Pažemeckas už akcijas bandys siūlyti kainą, artima šešių mėnesių akcijų kainai biržoje, visą įmonę vertinant 35,3 mln. eurų.

„Jeigu iš „Žemaitijos pieno“ būtų „nedingę“ tie beveik 4 mln. eurų, įmonės pelnas siektų 10 mln. eurų, todėl atėmus grynuosius pinigus įmonė būtų vertinama vos dviem metiniais pelnais. Tokių akcijų kainų nėra niekur pasaulyje – akivaizdu, kad teisinga „Žemaitijos pieno“ akcijų kaina yra keletą kartų didesnė“, – sakė V. Plunksnis.

2015 metų „Žemaitijos pieno“ ataskaitose atskleista, kad bendrovė apskaitė 3,8 mln. eurų vertės sumažėjimą abejotinoms skoloms, susijusiomis su sumomis, kurios priklauso susijusioms šalims. A. Pažemeckas kontroliuoja įmonę „Žemaitijos pieno investicija“, sandoriai su kuria stipriai veikia „Žemaitijos pieno“ pelną ir pardavimus.

„Jei „Žemaitijos pienas“ mano, kad iš A. Pažemecko įmonių nebeatgaus skolų, tai turėtų atsispindėti ir „Žemaitijos pieno investicijos“ ataskaitose, tačiau jose apie patiriamus sunkumus – nė žodžio. Todėl akivaizdu, kad visos manipuliacijos skaičiais vykdomos tam, kad sumažinti „Žemaitijos pieno“ pelną ir akcijų kainą bei pigiai supirkti smulkiųjų akcijas“, – sakė V. Plunksnis.

Vilnius, rugpjūčio 29 d. Vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ pagrindinis akcininkas Algirdas Pažemeckas kartu su susijusiais asmenimis nutarė, kad bendrovės akcijomis nebebus prekiaujama biržoje. Tai reiškia, kad daugiau kaip 3 tūkst. „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų akcijos nuvertės.

„Iki sprendimų užblokavimo pritrūko nedaug – sprendimui trauktis iš biržos reikia 75 proc. balsų, o „už“ balsavo 79 proc. Jei “Žemaitijos pieno” valdyba būtų vykdžiusi savo pareigas ir informavusi visus akcininkus ne per biržą, o asmeniškai – rezultatatas greičiausiai būtų kitas. „Žemaitijos pienas“ pažeisdamas įstatymus atsisako pateikti akcininkų sąrašus, todėl didžioji dalis smulkiųjų akcininkų apie delistingavimą net nežinojo”, – sake Investuotojų asociacijos valdybos piirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, smulkieji akcininkai sutinka, kad pagrindinis akcininkas turi teisę balsuoti už pasitraukimą iš biržos, tačiau tą darant, už akcijas turėtų būti pasiūlyta sąžininga kaina. “Pralaimėtas mūšis, bet ne karas. Artimiausiu metu Lietuvos bankui pateiksime argumentus, kodėl “Žemaitijos pieno” akcijų supirkimo kainą skaičiuoti pagal šešių mėnesių vidurkį nėra teisinga ir tikimės, kad Lietuvos bankas netvirtins oficialaus siūlymo cirkuliaro tol, kol A. Pažemeckas nepasiūlys teisingos kainos”, – sakė V. Plunksnis.

„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.

„Įmonės akcijas bandoma supirkti vos už keletą metinių pelnų – taip visiems akcininkams priklausanti vertė pereitų A. Pažemeckui“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt.

Pieno perdirbimo bendrovei „Žemaitijos pienas“ ruošiantis trauktis iš biržos, bendrovės vadovybė toliau šiurkščiai pažeidinėja vertybinių popierių rinką reglamentuojančius įstatymus, praneša Investuotojų asociacija. Tuo tarpu pagrindinis „Žemaitijos pieno“ akcininkas Algirdas Pažemeckas ruošiasi save ir kitus vadovus pamaloninti 455 tūkst. tantjemų, kurios neapmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.

„Žemaitijos pienas“ per biržą pranešė rugsėjo 16 dieną rengiantis akcininkų susirinkimą, kuriame bus balsuojama dėl tarpinių dividendų akcininkams skyrimo. Prie susirinkimo medžiagos pridėtos liepos 20 dieną Roberto Pažemecko bei Dalios Gecienės pasirašytos finansinės ataskaitos bei rugpjūčio 8 dienos “Grant Thorton Baltic” audito išvados.
„Įstatymai įpareigoja veiklos rezultatus paskelbti nedelsiant, bet ne vėliau nei 24 valandas nuo to, kai jie tampa žinomi, tačiau panašu, kad „Žemaitijos pieno“ vadovams nusprendus trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, įstatymai neberūpi. Manyčiau, kad investuotojų negerbiančios įmonės vadovus turėtų bausti Lietuvos bankas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ pusmečio rezultatai parodo, kad įmonei sekasi puikiai, o ketinimas traukti iš biržos – tik A. Pažemecko bandymas priversti smulkiuosius pigiai parduoti akcijas.
„Žemaitijos pieno“ grupė per pirmąjį pusmetį uždirbo 3,563 mln. eurų grynojo pelno, arba 2,5 karto daugiau nei tuo pačiu 2015-ųjų laikotarpiu (1,42 mln. eurų).
„Gali būti, kad rezultatus buvo bandoma sąmoningai nuslėpti nuo rinkos ir taip manipuliuoti akcijos kaina, nes rugpjūčio 4 dieną „Žemaitijos pieno“ valdyba paskelbė apie ketinimus trauktis iš biržos, už smulkiųjų akcijas siūlant 6 mėnesių vidutinę kainą, kuri yra keletą kartų mažesnė nei tikroji įmonės vertė“, – sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ valdyba akcininkams siūlo patvirtinti 1,389 mln. eurų, arba 0,03 euro akcijai dividendus. „Tai būtų gera žinia, bet siūloma kartu išmokėti ir 455 tūkst. eurų tantjemų, kurios atitektų su A. Pažemecku susijusiems valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, nes smulkiųjų akcininkų atstovų įmonės valdymo organuose nėra. Bendrovės akcijų grąža per pastarąjį dešimtmetį buvo mažesnė nei indėlių palūkanos, todėl nėra iki galo aišku, už kokius nuopelnus siūloma atsidėkoti tik vienam akcininkui dirbantiems vadovams“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, tantjemas išsimokėti skubama, nes nuo 2017 metų jos bus apmokestinamos „Sodros“ mokesčiais.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. Finansinių skolų neturintis „Žemaitijos pienas“ birželio pabaigoje turėjo 15,1 mln. eurų grynųjų pinigų, įmonės nuosavas kapitalas sudarė 60,3 mln. eurų, arba po 1,3 euro akcijai.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.