Mažai kas žino, kad vienas populiariausių mineralinio vandens prekės ženklų „Tichė“ anksčiau priklausė pieno perdirbimo įmonei „Žemaitijos pienas“, turinčiai daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų. Šiuo metu šis turtas priklauso tik Algirdui Pažemeckui – ilgamečiam „Žemaitijos pieno“ vadovui ir valdybos pirmininkui.

Investuotojų asociacija apžvelgia, koks likimas gali laukti ir „Žemaitijos pieno“ smulkiųjų akcininkų, jeigu A. Pažemeckas įgyvendintų įžūlų planą trauktis iš biržos, akcininkams sumokant gerokai mažesnę kainą, nei tikroji akcijų vertė.
2004 metais “Žemaitijos pieną”, pagrindinio akcininko A. Pažemecko balsais buvo nuspręsta suskaidyti į dvi įmones, mineralinio vandens “Tichė” gamybą, “Klaipėdos pieną” bei “Šilutės Rambyną” bei kilnojamąjį turtą perduodant naujai bendrovei “Žemaitijos pieno investicija”, kurios akcijos nebuvo įtrauktos į biržą, nors kurie investuotojai ir prisimena tokius “Žemaitijos pieno” pažadus.
Reorganizuodamas įmonę, A. Pažemeckas gynėsi nuo investicijų grupės “Hermis Capital” bei jo portfelio įmonės “Rokiškio sūris”, kurie buvo sukaupę daugiau kaip 10 proc. “Žemaitijos pieno“ akcijų ir puoselėjo mintis sujungti „Rokiškio sūrį“ ir „Žemaitijos pieną“.
Vėliau “Rokiškio sūris“ pasitraukė tiek iš „Žemaitijos pieno“, tiek iš „Žemaitijos pieno investicijos“ akcininkų. O kas atsitiko su smulkiaisiais?
„2008 metais A. Pažemecko sprendimu buvo nuspręsta padidinti „Žemaitijos pieno investicijos“ kapitalą net 3 kartus. Smulkieji, “Valstiečių laikraštyje” neperskaitę pranešimo apie už nominalią vertę didinamą kapitalą, emisijoje nesudalyvavo, todėl jų dalis drastiškai sumažėjo.
“Tai rodo, kas po delistingavimo gali atstikti su “Žemaitijos pienu”. Panašu, kad vienintelis A. Pažemecko tikslas – pačiam užvaldyti turtą, paminant 3 tūkst. smulkiųjų akcininkų interesus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, Investuotojų asociacija neseniai Ūkio ministerijos apklausoje palaikė siūlymą sugrąžinti oficialius siūlymus pasikeitus įmonių kontrolei ir nelistinguojamose įmonėse.
Nors ir koncentruodamas „Žemaitijos pieno investicijos“ kontrolę, dalį turto A. Pažemeckas nusprendė valdyti vienas – 2008 metais sau pardavė 100 proc. “Tichės“ mineralinį valdenį gaminančios „Baltijos mineralinių vandenų kompanijos“ akcijų. Iš šio sandorio ir „Šilutės Rambyno“ akcijų pardavimo patirta 1,846 mln. eurų nuostolių.
„Žemaitijos pieno“ valdyba yra paskelbusi, kad siūlo akcininkams trauktis iš biržos – tai esą leistų sutaupyti 35 tūkst. eurų per metus. Tiesa, žalos įmonei dėl pablogėsiančio įvaizdžio užsienio rinkose „Žemaitijos pieno“ valdyba nevertino.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ turėjo 10,2 mln. eurų grynųjų pinigų, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė net 50,4 mln. eurų.
Pasak V. Plunksnio, 2015 metais „Žemaitijos pieno“ pinigų srautas iš pagrindinės veiklos sudarė 15,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į stiprius prekės ženklus bei kainas, kurios už tokias įmones mokamos Vidurio ir Rytų Europoje, „Žemaitijos pieno“ vertė parduodant įmonę strateginiam investuotojui galėtų siekti 120-150 mln. eurų, arba 2,6-3,2 euro už akciją.
Investuotojų asociacija šiuo metu buria investuotojus, kovosiančius dėl sąžiningos „Žemaitijos pieno“ akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Vienai didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ paskelbus apie planus trauktis iš biržos, Investuotojų asociacija ragina smulkiuosius akcininkus vienytis ir kovoti, kad už akcijas būtų pasiūlyta sąžininga kaina.

„Nors „Žemaitijos pieno“ valdyba motyvuoja, kad pasitraukimas į šešėlį leistų sutaupyti 35 tūkst. eurų per metus, akivaizdu, kad tikrasis šio veiksmo motyvas – pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko noras nuvertinti ir itin pigiai įsigyti likusias akcijas iš daugiau kaip 3 tūkst. smulkiųjų „Žemaitijos pieno“ akcinininkų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, buvimas biržoje duoda naudos, net ir neketinant pritraukti papildomo kapitalo. „Listingavimas NASDAQ – galimybė mažomis sąnaudomis gauti papildomo viešumo bei sukurti stabilios bei patikimos įmonės įvaizdį eksporto rinkose, o patiriamos išlaidos 58 mln. eurų nuosavą kapitalą turinčiai įmonei yra simbolinės“, – sakė V. Plunksnis.
„Žemaitijos pieno“ kapitalizacija kaina, kurią A. Pažemeckas gali pasiūlyti smulkiesiems akcininkams (0,763 euro už akciją) siekia vos 35,3 mln. eurų. 2015 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ turėjo 10,2 mln. eurų grynųjų pinigų, o įmonės trumpalaikis turtas sudarė net 50,4 mln. eurų.
„2015 metais „Žemaitijos pieno“ pinigų srautas iš pagrindinės veiklos sudarė 15,5 mln. eurų. Atsižvelgiant į stiprius prekės ženklus bei kainas, kurios už tokias įmones mokamos Vidurio ir Rytų Europoje, „Žemaitijos pieno“ vertė parduodant įmonę strateginiam investuotojui galėtų siekti 120-150 mln. eurų, arba 2,6-3,2 euro už akciją. Norėdamas trauktis iš biržos, A. Pažemeckas turėtų pasiūlyti sąžiningą kainą“, – sakė V. Plunksnis.
Delistingavus „Žemaitijos pieną“, visa sukurta vertė atitektų tik 64-erių A. Pažemecko šeimai, nes naujas investuotojas neprivalėtų skelbti oficialaus pasiūlymo likusioms akcijoms supirkti, kaip tai vyksta su biržoje listinguojamomis įmonėmis.
Nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje datos (2004 m. gegužės 1 d.) “Žemaitijos pieno” akcininkams sugeneruota grąža sudarė vos 4,4 proc., arba maždaug 0,35 proc. per metus, kai tuo tarpu VILSE indeksas pakilo 144 proc., arba 7,6 proc. per metus.
“Pasaulyje vadovų sėkmė vertinama pagal akcijų kainos pokytį biržoje, todėl galima konstatuoti, kad pasitraukdamas dabar, A. Pažemeckas konstatuotų, kad visą sukurtą vertę pasiima sau, o dešimtmečius reikšmingų dividendų laukiantys smulkieji paliekami likimo valiai“, – sakė V. Plunksnis.
2004 metais “Žemaitijos pieno“ pajamos siekė 98 mln. eurų, o grynasis pelnas – 3 mln. eurų, o nuosavas kapitalas sudarė 15 mln. eurų. Tuo tarpu 2015 metais “Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, o nuosavas kapitalas sudarė 58 mln. eurų.
Investuotojų asociacija kviečia „Žemaitijos pieno“ akcininkus jungtis prie buriamos grupės, kuri sieks, kad „Žemaitijos pienas“ liktų biržoje, o jeigu A. Pažemeckas nuspręstų pasitraukti – sąžiningos akcijų kainos. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant turimą akcijų kiekį.

Investuotojų asociacijos valdybos narių iniciatyva šaukiamas eilinis visuotinis asociacijos narių susirinkimas.

2016 metų balandžio 29 dieną, 18:00 valandą, restorane „Panda Kinija“ (Konstitucijos pr. 23, Vilnius) yra šaukiamas eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:

1. Metinės Investuotojų asociacijos finansinės atskaitomybės tvirtinimas.

Maloniai lauksime Investuotojų asociacijos narių!

Rusiškos kilmės S.P.I. grupei paskelbus pasiūlymą supirkti Latvijos alkoholio gamybos bendrovės „Latvijas Balzams“ akcijas, smulkieji šios įmonės akcininkai turi spręsti vadinamąją „kalinio dilemą“ – pardavus akcijas ir sėkmingai įvykus pasiūlymui, lauktų akcijų supirkimas didesne kaina. Tačiau kadangi S.P.I. grupės valdoma „Amber Beverages Holding“ minimaliai perka tik 3 proc. “Latvijas Balzams” akcijų, akcijų neparduodantys smulkieji rizikuoja likti prie suskilusios geldos, praneša Investuotojų asociacija.

„S.P.I. grupė ilgą laiką ignoravo „Latvijas Balzams“ smulkiųjų akcininkų interesus – valdydami beveik 90 proc. akcijų, uždirbtą pelną išmokėdavo ne dividendais, o skolindavo grupės įmonėms. 2015 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje „Latvijas Balzams“ paskolos ir gautinos sumos iš susijusių įmonių viršijo 80 mln. eurų ir prilygo įmonės nuosavam kapitalui. Smulkiųjų kantrybės taurę perpildė “Latvijas Balzams” pernai sudarytas įmonei nenaudingas nekilnojamojo turto sandoris“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, nors pateiktas 9 eurų už akciją pasiūlymas vertina „Latvijas Balzams“ gerokai daugiau, nei prieš tai akcijos kainavo biržoje, šia kaina įmonės kapitalizacija siekia 67,5 mln. eurų  ir yra aiškiai per maža.

„Jeigu pasiūlymas įvyktų ir S.P.I. peržengtų 90 proc. ribą, būtų galima reikalauti supirkti akcijas už buhalterinę vertę, kuri artima 11 eurų už akciją, todėl racionalus investuotojas turėtų šių akcijų neparduoti. Tačiau jeigu taip elgsis visi – pasiūlymas neįvyks, ir tolimesnė situacijos raida priklausys nuo S.P.I. veiksmų – pagrindiniam akcininkui atsitraukus, kaina biržoje gali ir sumažėti, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, į nuvertintas „Latvijas Balzams“ akcijas investavo ir nemažai Lietuvos investuotojų, todėl asociacija kviečia atsiliepti norinčius kovoti dėl didesnės akcijų supirkimo kainos.

Prieštaringai vertinamą S.P.I. grupę valdo Jurijus Šefleris. Grupė ne vienoje pasaulio šalyje yra įsivėlusi į ginčus su valstybine Rusijos bendrove „Sojuzplodimport“ dėl degtinės prekės ženklų „Stoličnaja“ ir „Moskovskaja“. Lietuvoje S.P.I. grupė kontroliuoja didmenininką „Bennet Distributors“.