Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. 14.00 val. bus sprendžiamas Investuotojų asociacijos suburtos neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjų grupės kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais bei prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT), kad šis išaiškintų ES teisėje pateikiamą „indėlio“ sąvoką.

Skundą pateikė 257 ieškovai, už neišleistas „Snoro“ akcijas sumokėję beveik 1,6 mln. eurų.

Šį nutarimą išsprendę ginčą rašytinio proceso tvarka Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priima po 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo BAB banko „Snoras“ indėlių sertifikatų ir obligacijų bylos. Atsižvelgdamas į ESTT išaiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, jog indėlio sertifikatams turi būti taikoma draudimo apsauga, o obligacijų savininkams draudimo apsaugos taikymui pagrindai nėra nustatyti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai laikė ieškovus investuotojais ir netenkino jų prašymo kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“ išaiškinimo. Savo kasaciniame skunde neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjai taip pat prašo kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“ išaiškinimo.
Kaip nurodo advokatų profesinės bendrijos FORT advokatas Andrius Bambalas „tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipsis į ESTT, kuris vienintelis turi kompetenciją nustatyti ar kasatoriai laikytini indėlininkais. Lietuvos apeliacinis teismas ir Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės pateikti ES teisės sąvokos „indėlis“ išaiškinimo, kadangi nacionaliniai teismai neturi teisės aiškinti ES teisės ir tokie teismų veiksmai pažeidžia ES teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principus“.
„Manome, kad nuo Lietuvos banko sprendimo neleisti registruoti banko “Snoras” įstatinio kapitalo padidinimo už naujas akcijas įmokėti pinigai „Snoro“ buvo negrąžinti be jokio teisinio pagrindo, todėl jie laikytini paprasčiausiu indėliu. Siekiame, kad ieškovai atgautų 100 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti banko „Snoras“ įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla.