Jau greitai į didžiuosius miestus suplūs būsimoji studentija, kuri ieškosis būsto nuomai. Nuo jų neatsilieka ir tie, kurie neseniai baigė studijas, planuoja savo karjerą, šeimos kūrimą ir natūralu – būsto įsigijimą. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, būsto nuomos kainos Lietuvoje nuo 2012 metų padidėjo net 60 proc., todėl neturintiems nuosavo būsto išlaidos ženkliai išaugo.  Dėl to jauniems žmonėms vis sunkiau sukaupti pradinį įnašą nuosavam būstui.

Investuotojų asociacijos (IA) valdybos nario Vaidoto Rūko teigimu, priežastys, dėl kurių kyla nuomos kainos, yra kelios. „Per ketverius metus išaugo dirbančiųjų, ypač jaunimo iki 34-erių metų skaičius – tai leidžia nebegyventi kartu su tėvais. 2010 m. gruodį „Sodros“ duomenimis dirbo 92 tūkst. jaunimo, uždirbančio bent 580 eurų per mėnesį. 2014 gruodį tokių buvo jau 137 tūkst. Uždirbančių daugiau nei 1060 eurų per mėnesį daugėjo dar sparčiau – 65 proc. iki 39 tūkst. Geresnis darbo užmokestis leidžia nuomotis geresnį ir brangesnį būstą“, – sako V. Rūkas. Pasak jo, nuomos kainos augimas sutapo su 2011 m. Lietuvos banko įvestomis atsakingo skolinimo taisyklėmis. „Dalis žmonių negali pasiskolinti būsto pirkimui, nes nesukaupė pradinio įnašo, o tai didino nuomos paklausą“, – teigė V. Rūkas. Atkreiptinas dėmesys, kad rekordiškai mažos indėlių palūkanos daugeliui jaunų žmonių atėmė galimybę be didesnės rizikos investuoti būsto įnašui kaupiamus pinigus.

Kylančių nuomos kainų, mažų palūkanų ir stabilių būsto verčių situacija ėmė naudotis ne vienas investuotojas. „Neretas atvejis, kai imamas kreditas būsto pirkimui su tikslu jį išnuomoti, o šiuo metu pajamos iš nuomos gali netgi visiškai padengti paskolos įmoką“, – pastebi V.Rūkas. IA valdybos nario teigimu, nepasverti įsipareigojimai gali kelti grėsmę ateityje, kai paskolos palūkanos ims kilti, o nuomos kainos stabilizuosis ar net kris. Demografinė aplinka šiuo metu itin palanki būsto nuomos rinkai, nes potencialių nuomininkų, gimusiųjų 1986-1992 m., kasmet buvo 57 tūkst. Netolimoje ateityje sitaucija drastiškai keisis: 1997-2001 m. vaikų gimė tik po 35 tūkst., o vėlesniais – netgi mažiau nei 30 tūkst.

Susisiekimo ministrui pasisakius apie „Lietuvos jūrų laivininkystės“ (LJL) bankrotą, Investuotojų asociacija ragina stabdyti prekybą bendrovės akcijomis.

„Esame ne kartą atkreipę dėmesį į prastą LJL finansinę padėtį. Tačiau pati įmonė, atsidūrusi ant bedugnės krašto, per biržą neįspėja investuotojų apie galimas grėsmes, todėl manome, kad prekybos stabdymas apsaugotų nuo nuostolių bent naujus akcijų pirkėjus. Juolab, kad kontrolinio akcijų paketo valdytojas prakalbo apie rekomendaciją įmonės valdybai skelbti bankrotą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas. IA primena, kad dar 2013-11-05 LJL priskyrėme prie didžiausios rizikos bendrovių.

2015 m. kovo 31 d. LJL buvo pradelsusi 14,8 mln. eurų paskolos grąžinimą SEB bankui. Žiniasklaidoje skelbta, kad paskolos grąžinimas „nepalankiomis sąlygomis“ pratęstas iki 2015 m. rugpjūčio, tačiau investuotojai oficialių pranešimų per biržą dėl to nesulaukė.

Pirmojo ketvirčio pabaigoje skelbiamas LJL nuosavas kapitalas sudarė 14,756 mln. eurų, tačiau įmonės kapitalizacija šiuo metu siekia mažiau nei 1,2 mln. eurų. „Tai rodo, kad investuotojai nelabai tiki įmonės balanse atspindėta turto verte ir abejoja įmonės pateikiamų duomenų teisingumu“, – sakė V. Rūkas.

LJL buvo įsteigta privatizuojant keltų bendrovę „Lisco“, nuo jos atskyrus strateginiam investuotojui nereikalingą sausakrūvių laivų verslą („Lisco“ įsigijo Danijos DFDS). Nuosavas LJL kapitalas 2001 metų pabaigoje siekė 70 mln. eurų, įmonėje dirbo 679 žmonės.

„Nuo veiklos pradžios LJL prarado daugiau kaip 55 mln. eurų, tačiau atsakingų už šiuos nuostolius turbūt nerasime“, – sakė IA valdybos narys V. Rūkas.

Teisė priežiūros institucijai reikalauti stabdyti prekybą bendrovės akcijomis numatyta Vertybinių popierių įstatyme. Susisiekimo ministerija valdo 56,66 proc. LJL akcijų.

Investuotojų asociacija kartu su banku „Finasta“ organizuoja renginį tema „INVL Technology“ nauja akcijų emisija“.

Susitikime dalyvaus „INVL Technology“ valdybos narys Vytautas Plunksnis bei banko „Finasta“ valdybos pirmininkas Andrej Cyba. „INVL Technology“ šiuo metu viešai platina daugiau kaip 20 mln. eurų akcijų emisiją, kuri siūloma ir mažmeniniams investuotojams.

Susitikimas vyks birželio 22 d., pirmadienį, 18 val. banke “Finasta”, Maironio g. 11.

Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjų grupė apskundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais. Lietuvos Aukščiausiajam teismui pateiktame kasaciniame skunde taip pat prašoma kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą (ESTT), kad šis išaiškintų „indėlio“ sąvoką.

Skundą pateikė 257 ieškovai, už neišleistas „Snoro“ akcijas įmokėję beveik 1,6 mln. eurų. „Manome, kad nuo Lietuvos banko sprendimo neleisti registruoti banko „Snoras“ įstatinio kapitalo padidinimo už naujas akcijas įmokėti pinigai „Snoro“ buvo negrąžinti be jokio teisinio pagrindo, todėl jie laikytini paprasčiausiu indėliu. Siekiame, kad ieškovai atgautų 100 tūkst. eurų neviršijančią draudiminę išmoką“, – teigia Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai laikė ieškovus investuotojais ir netenkino jų prašymo kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl sąvokos „indėlis“ išaiškinimo.

„Nesutinkame su nacionalinių teismų atliktu ES teisės sąvokos „indėlis“ išaiškinimu, kadangi nacionaliniai teismai neturi teisės aiškinti ES teisės, o tokie teismų veiksmai pažeidžia ES teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principus. Dėl to tikimės, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas kreipsis į ES teisingumo teismą, kuris vienintelis turi kompetenciją nustatyti ar kasatoriai laikytini indėlininkais“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.

Kasaciniame skunde tai pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismų sprendimais neproporcingai suvaržyta kasatorių teisių į nuosavybę pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmo protokolo pirmą straipsnį.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

Investuotojų asociacija vėl leisis į baidarių žygį. Šiais metais IA nariai susitiks Anykščių rajone ir plauks Šventosios upe.

Planuojamas vienos dienos baidarių žygis su nakvyne kaimo turizmo sodyboje „Untupiai“. Mūsų iššūkis – 17 km. baidarėmis.

Kada? Rugpjūčio 8 d.

Kur? Kuprių kaime, Anykščių rajone. Daugiau.

Kaina. 28,05 Eur.

Registracija. Norėdami dalyvauti renginyje turite užpildyti šią formą. Vietų skaičius yra ribotas, todėl pirmumo teisę turės pirmieji užsiregistravę (gausite patvirtinimą, po kurio prašysime susimokėti už žygį bei nakvynę).

Bankrutavus AB Ūkio bankas,  Investuotojų asociacija (IA) gavo nemažai užklausų dėl galimų minėto banko pažeidimų. Todėl IA subūrė grupę nukentėjusių investuotojų, kurieturėjo akcijų ir jų nepardavė iki banko veiklos sustabdymo dienos.

IA nuomone, emitentas Ūkio bankas parengė klaidingas finansinesataskaitas, kurias tuo pačiu tikėtina aplaidžiai auditavo audito kompanija. IA parengė grupės ieškinį, kurį su pretenzija privaloma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jau yra išsiuntusi atsakovams ir jau pradėjo pirmą bylą pagal grupės ieškinio taisykles. „Šiuo metu yra laukiama atsakovų atsakymų į jiems pateiktą pretenziją. Jei atsakymo laiku nesulauksime ar šis atsakymas bus Investuotojų asociacijai ar grupės ieškovams nepriimtinas, IA pateiks grupės ieškinį Kauno apygardos teismui“- informacija apie proceso eigą dalinasi Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Astovaudama investuotojų interesus, IA tikisi apginti smulkiųjų Ūkio banko akcininkų teises ir teisėtus interesus. „Šie akcininkai buvo suklaidinti neteisingų Ūkio banko finansinių ataskaitų, už kurių neteisingumą turi prisiimti atsakomybę ir jas netinkamai auditavusi audito kompanija“ – teigia D. Vanhara. Investuotojų asociacija siekia, kad būtų priteista ir atlyginta akcininkų patirta žala.

Investuotojų asociacija turi naują valdybą, ją papildė du nauji nariai. Valdyba perrinkta pasibaigus jos dvejų metų kadencijai.

Į Investuotojų asociacijos valdybą naujais nariais išrinkti Laurynas Didžiulis ir Karolis Kybartas. Septynių narių valdyboje taip pat dirbs Tomas Pilipavičius, Vytautas Plunksnis, Dominykas Vanhara, Virginija Žygienė ir Vaidotas Rūkas, nuspręsta ketvirtadienį vykusiame Investuotojų asociacijos visuotiniame narių susirinkime.

Advokatas civilistas, besispecializuojantis finansų rinkų ir verslo teisėje, Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas Confidence“ partneris. Karolis Kybartas dirba investicijų analitiku investicijų valdymo bendrovėje „ZPR Service Company”.

„Tikimės, kad nauji nariai aktyviai prisidės prie pagrindinio Investuotojų asociacijos tikslo – skaidrinti kapitalo rinką ir ginti smulkiųjų investuotojų interesus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

2014 metais Investuotojų asociacija surengė 14 įvairių renginių apie kapitalo rinkas. Šiuo metu Investuotojų asociacija teismuose atstovauja neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos, neįsigaliojusių obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkėjams. Asociacija taip pat rengia ieškinį bendrovei, atlikusiai Ūkio banko auditą.

Investuotojų asociacijai priklauso daugiau kaip 700 narių.

Papildomos investicijos į sausakrūvių laivų bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) būtų valstybės pinigų švaistymas, teigia Investuotojų asociacija.

Penktadienį paskelbta, kad Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų.
„Papildomos investicijos pasitarnautų tik vienam tikslui – pagerintų LJL kreditituojančio SEB banko padėtį. Ataskaitų paskelbimo dieną LJL buvo pradelsusi 13 mln. eurų paskolos grąžinimo terminus, todėl įmonės vadovams reiktų kalbėti ne apie naujas investicijas, o pripažinti, kad sprendžiamas įmonės išgyvenimo klausimas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, Lietuvoje nemažai diskutuojama, ar naudoti valstybės pinigus avialinijų ar taksi bendrovių veiklai gaivinti. „Jeigu avialinijų steigėjai dar turi argumentą, kad atskraidina į Lietuvą turistų, kurie čia išleidžia papildomų pinigų, tai LJL laivai konkuruoja pasaulinėje rinkoje – Atlanto vandenyne, Šiaurės Europos-Šiaurės Afrikos rinkoje bei Karibuose ir jokios papildomos naudos Lietuvai neatneša“, – teigė V. Rūkas.
Jo teigimu, svarstydami ar investuoti pinigus į LJL, Vyriausybės nariai taip pat turėtų pasisakyti, ar tokiam verslui skirtų asmeninių lėšų. „Tuomet noras švaistyti biudžeto lėšas greitai atvėstų“, -sakė V. Rūkas.
LJL buvo įsteigta privatizuojant keltų bendrovę „Lisco“, nuo jos atskyrus strateginiam investuotojui nereikalingą sausakrūvių laivų verslą („Lisco“ įsigijo Danijos DFDS.
Nuosavas LJL kapitalas 2001 metų pabaigoje siekė 70 mln. eurų, įmonėje dirbo 679 žmonės. Tuo tarpu 2014 metų pabaigoje LJL nuosavas kapitalas sudarė 17,4 mln. eurų, o įmonėje dirbo 258 žmonės.
„Akivaizdu, kad LJL turėjo būti privatizuota. Dabar nerasime tų, kas prisiimtų atsakomybę už daugiau kaip 50 mln. eurų nuostolių“, – sakė V. Rūkas.
Biržoje LJL kapitalizacija siekia apie 1,2 mln. eurų. „Tai parodo, kad nemažai smulkiųjų investuotojų tiki tuo, kad LJL bankrutuos, todėl parduoda akcijas“, – teigė V. Rūkas.

33 Investuotojų asociacijos suvienyti asmenys kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos bankrutavusio banko Snoras indėlininkais. Ieškovai, siekdami įsigyti banko akcijas, kurių emisija, 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują akcijų emisiją, neįvyko, iš viso bankrutavusiam bankui sumokėjo beveik 260 000 EUR. Už neįvykusią banko akcijų emisiją sumokėję asmenys prašė teismo pripažinti juo indėlininkais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, taip suteikiant jiems teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką.

Teismas ieškovų reikalavimą atmetė. Sprendime, atmesdamas ieškovų pateiktą reikalavimą, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovų ir banko Snoras nesiejo indėlio sutarties teisiniai santykiai, o už neįvykusią Snoro akcijų emisiją sumokėtos lėšos negali būti vertinamos kaip pinigai, į kuriuos ieškovai turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas.

2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko Snoras akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas ir bankui kilo pareiga grąžinti pirkėjams už tokias akcijas sumokėtas pinigines lėšas.

Ieškovus atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos FORT advokatas Andrius Bambalas teigia, kad tiek ES teisėje, tiek nacionalinėje teisėje indėliu yra pripažįstamos visos lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais, jeigu tokia reikalavimo teisė atsirado iki kredito įstaigos nemokumo ir tokie santykiai neturi būti kvalifikuojami kaip indėlio sutartis.

Ieškovai nesutinka su tokiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, todėl skųs šį teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

2014 m. balandžio 7 d. 262 neįvykusios bankrutavusio banko Snoras akcijų emisijos investuotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos banko Snoras indėlininkais, taip suteikiant teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką. Investuotojų asociacijos suburti asmenys už neįvykusią banko akcijų emisiją bankui Snoras sumokėjo beveik 2 mln. eurų. Vilniaus apygardos teismui atmetus ieškinį, indėlininkai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

2014 m. balandžio 7 d. 262 neįvykusios bankrutavusio banko Snoras akcijų emisijos investuotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos banko Snoras indėlininkais, taip suteikiant teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką. Investuotojų asociacijos suburti asmenys už neįvykusią banko akcijų emisiją bankui Snoras sumokėjo beveik 2 mln. eurų. Vilniaus apygardos teismui atmetus ieškinį, indėlininkai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Primename, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko Snoras akcijų emisiją tapo aišku, kad banko Snoras 2010 m. gruodžio 21 d. visuotiniame akcininkų sprendime patvirtinta akcijų emisija nebus išleista. Advokatų profesinės bendrijos FORT atstovaujami asmenys kreipėsi į teismą, siekdami būti pripažinti indėlininkais, o jų už neįvykusią banko akcijų emisiją perduotos lėšos – indėliais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Teismas argumentavo, kad akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo galioja metus, t.y. iki 2011 m. gruodžio 21 d., nepriklauso nuo Lietuvos banko atsisakymo suteikti leidimą registruoti emisiją. Atitinkamai, teismas 2011 m. gruodžio 21 d. laikė atskaitos tašku, nuo kurio ieškovai įgijo teisę atgauti už neįvykusią akcijų emisiją įmokėtas lėšas, ieškovams stojant į bendrąją banko Snoras kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti, tikėtina, neužteks lėšų, eilę.

Advokatų profesinės bendrijos FORT advokato Andriaus Bambalo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ES teisėje, tiek nacionalinėje teisėje indėliu yra pripažįstamos bet kokios lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais iki draudiminio įvykio dienos. Atitinkamai, nors indėlio ir įprastinių bankinių operacijų sąvokos apibrėžimas yra esminis šiame ginče, tačiau teismas netenkino investuotojų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl indėlio sąvokos išaiškinimo.

Investuotojų asociacijos vienijami ieškovai nesutinka su tokiu Lietuvos apeliacinio teismo Europos Sąjungos teisės ir jos pagrindu priimtos nacionalinės teisės aiškinimu, todėl ruošiasi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.