Už pasirašytas bankrutavusio banko „Snoras“ akcijas pinigus sumokėję, tačiau akcijų taip ir negavę investuotojai prašo jiems išmokėti draudimo išmokas už „Snore“ dingusias lėšas.

Investuotojų asociacijos suburta 262 asmenų grupė, pirkusi „Snoro“ akcijų už 5,6 mln. litų, tokį prašymą pateikė valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas.

„2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos bankui atsisakius užregistruoti akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas. Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Todėl teigiame, kad negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 metų lapkričio 24 dieną „Snorui“ atėmus veiklos licenciją, už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Mamontovas.

Pasak jo, Indėlių ir investicijų draudimo atsisakius mokėti iki 100 tūkst. eurų siekiančias draudimo išmokas, dėl to bus kreipiamasi į teismą.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais.

Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, ankstesnėje byloje, kurioje buvo prašoma pripažinti „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų nuosavybės teisę į sumokėtus pinigus, kartu buvo nagrinėjams ir nusikaltimais kaltinamų „Snoro“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko pritraukto „Jubilee Financial Products“ valdomo Maltoje registruoto fondo „JFP Emerging Europe Momentum Fund“ prašymas grąžinti už akcijas sumokėtus 80 mln. litų

„Pagal įstatymą, pretenduoti į draudimo išmokas negali nei banko vadovai, nei finansiniai investuotojai, todėl bandymų prisišlieti prie smulkiųjų investuotojų daugiau nebebus“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, kartu prarastų lėšų susigrąžinimo siekti norintys „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Koncerno SBA sprendimas be teisinių ginčų padidinti už iš biržos besitraukiančių „Klaipėdos baldų“ akcijas siūlomą kainą daugiau kaip 40 proc. – smulkiųjų akcininkų pergalė, mažinanti ir investicijų į kitas delistinguoti galinčias įmones riziką.

“Sveikiname SBA sprendimą padidinti akcijų kainą – tai aiškiai parodo, kad anksčiau buvo bandoma pasipelnyti smulkiųjų sąskaita ir pigiai supirkti jų akcijas. Nepaisant to, kad už “Klaipėdos baldus” siūloma kaina ir dabar yra kiek mažesnė už akcijų buhalterinę vertę, tikėtina, kad pasiūlius premiją ginčų bus išvengta ir SBA gales koncentruotis į gamybą, o smulkieji – ieškoti naujų investicijų galimybių. Stambiems kitų įmonių akcininkams, galvojantiems apie delistingavimą, tai turėtų būti aiškus signalas, kad už akcijas siūloma kaina turi būti sąžininga”, – sake Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

“SBA furniture group”, anksčiau valdžiusi 80 proc. “Klaipėdos baldų“, antradienį pranešė, kad už 1,1 mln. eurųįsigijo dar 5 proc. “Klaipėdos baldų“ akcijų iš „KJK Baltic Fund“, o smulkiesiems akcininkams taip pat siūlys fondui sumokėtą kainą – po 2,83 euro už akciją. Kainos padidinimas, jeigu į pasiūlymą atsilieptų visi akcininkai, SBA grupei iš viso gali kainuoti beveik 4,4 mln. litų.

Pirminis pasiūlymas (2 eurai už akciją) „Klaipėdos baldus“ vertino 52,3 mln. litų, nors vien SBA grupės skolos2013 m. rugsėjo pabaigoje siekė 52,7 mln. litų, o nuosavas kapitalas – 83,8 mln. litų. Nauja kaina „Klaipėdos baldai“ vertinami 74 mln. litų.

Investuotojų asociacija palaiko vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ ketinimus atsisakyti stebėtojų tarybos, tačiau ragina laikantis Lietuvos įstatymų paskelbti naujų valdybos narių kandidatūras ir įstatų projektus.

„Tai, kad ketinama atsisakyti stebėtojų tarybos, kurios Lietuvoje neturi daugelis įmonių – sveikintina. Tačiau dabar „Žemaitijos pieno“ akcininkai nežino ne tik to, ką siūloma rinkti „Žemaitijos pieno“ valdybos nariais, bet ir to, kiek jų bus. Tikimės, kad įmonė tai paskelbs dar prieš akcininkų susirinkimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, užsienyje bei Lietuvoje įsikūrę „Žemaitijos pieno“ akcininkai kol kas neturi galimybių iš anksto balsuoti raštu, nes nutarimų projektai paskelbti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teoriškai, dėl to akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti neteisėtais.

„Žemaitijos pienas“ penktadienį paskelbė vasario 7 dieną vyksiančio akcininkų susirinkimo nutarimų projektus, kuriuose nėra konkrečios informacijos.

Didžiąją dalį ar net visus „Žemaitijos pieno“ valdybos narius gali išsirinkti didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas bei vadovas Algirdas Pažemeckas.

Kauno verslininko Arūno Martinkevičiaus kontroliuojamų „Klaipėdos baldų“ valdybos siūlymas trauktis iš biržos – bandymas suduoti dar vieną smūgį Lietuvos kapitalo rinkai ir parodyti, kad smulkiųjų akcininkų teisės Lietuvoje – beveik neginamos. Investuotojų asociacija kreipiasi į Lietuvos banką, prašydama netvirtinti nesąžiningos „Klaipėdos baldų“ akcijų supirkimo kainos, o „Klaipėdos baldų“ akcininkus kviečia burtis.

„Klaipėdos baldai“ pranešė, kad sausio 30 dieną rengia akcininkų susirinkimą, kuriame siūlys balsuoti dėl akcijų išbraukimo iš NASDAQ OMX Vilnius biržos sąrašų. Balsavimo rezultatai jau aiškūs iš anksto, nes 80 proc. “Klaipėdos baldų“ valdo A. Martinkevičiaus koncerno SBA kontroliuojama „SBA Furniture Group“, kuri pasiryžusi supirkti likusias „Klaipėdos baldų“ akcijas už jas mokėdama „apie“ 2 eurus.
Visus “Klaipėdos baldus“ SBA į valdybą deleguoti žmonės įvertino vos 52,3 mln. litų.

„Akcijų supirkimo kaina – akivaizdžiai nesąžininga, nes 2013 metų rugsėjo pabaigoje vien SBA grupės įmonės „Klaipėdos baldams“ buvo skolingos didesnę sumą – 52,7 mln. litų, o „Klaipėdos baldų“ nuosavas kapitalas buvo 83,8 mln. litų. Už tokią kainą SBA niekada neparduotų „Klaipėdos baldų“, tačiau smulkieji akcininkai bus priversti tai padaryti, nes akcijų nekotiruojant biržoje liks praktiškai vienintelis jų pirkėjas, o tikėtis dividendų – nerealu“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Jis priminė, kad SBA sprendimais „Klaipėdos baldai“ nemoka dividendų ir nesidalina pelnu su smulkiaisiais akcininkais, įmonė taip pat laiduodavo už įvairius SBA grupės įmonių įsipareigojimus bankams.
„Rinkos dalyviai tik spėlioja, kokie srautai tenka pagrindinio akcininko grupės įmonėms, nes SBA grupė jau ne vienerius metus organizuoja žaliavos tiekimą ir nuperka beveik visą „Klaipėdos baldų“ produkciją, kurią vėliau perparduoda Švedijos koncernui „Ikea“. Taip „Klaipėdos baldai“, nors ir buvo kotiruojami biržoje, iš esmės buvo paversti SBA baldų grupės gamybiniu cechu“, – sakė V. Rūkas.

Investuotojų asociacija kreipiasi į Lietuvos banką, prašydama netvirtinti „Klaipėdos baldų“ akcijų supirkimo kainos, kuri nustatyta pagal šešių mėnesių vidutinę kainą, o ją pakeisti į teisingą. „Kitu atveju pagrindinis akcininkas, demonstruodamas nedraugiškumą smulkiesiems akcininkams ir nemokėdamas dividendų, visuomet gali išlaukti kol akcijų kainos vidurkis bus mažas“, -sakė V. Rūkas.

Vertybinių popierių įstatymas suteikia Lietuvos bankui galimybę reikalauti pakeisti akcijų supirkimo kainą, jei ji yra neteisinga. „Esame pasirengę įrodyti, kad net „Klaipėdos baldų“ likvidacinė vertė yra didesnė“, – sakė V. Rūkas.
Pasak jo, panašias pajamas turintys ir taip pat su “Ikea” dirbantys „Vilniaus baldai“, kurie neskriaudžia smulkiųjų akcininkų ir uždirbtą pelną išmoka dividendais, rinkoje yra įvertinti beveik 4 kartus brangiau nei “Klaipėdos baldai”. “Vilniaus baldų” kapitalizacija siekia 197,3 mln. litų, nors įmonės akcininkų nuosavybė yra mažesnė nei „Klaipėdos baldų“.

Investuotojų asociacija kviečia SBA veiksmais nepatenkintus akcininkus burtis į grupę ir kovoti dėl kainos padidinimo. Norint prisijungti prie grupės, reiktų parašyti info@investuotoju.lt.

Į teismą kreipėsi dar 27 bankrutuojančio „Snoro“ obligacijų pirkėjai, prašantys jiems išmokėti 903,7 tūkst. litų draudimo išmokų, praneša Investuotojų asociacija.

„Šiurkščiai suklaidinti „Snoro“ klientai nebuvo informuoti apie akivaizdų interesų konfliktą – „Snoras“ platino savo paties vertybinių popierių emisijas, jas pardavė finansų maklerio licencijų neturintys asmenys. Obligacijas „Snoras“ platino dėl indėlių palūkanų apribojimo. Dėl šių ir kitų argumentų prašome taikyti restituciją, pripažinti sudarytas sutartis negaliojančiomis ir „Snoro“ klientams išmokėti draudimo išmokas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, Investuotojų asociacija šiuo metu buria obligacijų bei indėlių sertifikatų pirkėjus, kurie kartu teiks ieškinius dėl lėšų grąžinimo. Dėl prisijungimo prie grupės reikia kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra nusprendusi kreiptis į Europos teisingumo teismą dėl “Snoro” indėlių sertifikatų ir obligacijų sutarčių bei jų draudimo. „Tai – gera žinia visiems „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjams – tikimės, jog Teisingumo teismas išaiškins, kad Lietuvos indėlių draudimo sistemoje yra akivaizdžių spragų“, – sakė D. Vanhara.

“Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ per pastaruosius septynerius metus investavo daugiau nei 4 mlrd. litų, tačiau jų grąža – mažesnė net už valstybės skolinimosi kainą, o įmonė mažina dividendų mokėjimą. Investuotojų asociacijos Kompetencijų Centras siūlo išsamiai nagrinėti visas „Lietuvos geležinkelių“ investicijas.

„2007 metais “Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 53,5 mln. tonų krovinių, o atlikus daugiau nei 4 mlrd. litų investicijų šiemet krovinių srautas bus apie 10 proc. mažesnis nei prieš septynerius metus. 2007-aisiais “Lietuvos geležinkelių“ pelnas buvo 133,6 mln. litų, o šiemet – nesieks nė 100 mln. litų. Prisidengti socialine keleivių vežimo fukcija taip pat nepavyks, nes grynasis pelnas iš komercinės veiklos taip pat mažėjo dešimtimis milijonų litų. Privačiame sektoriuje tiek investuojantys, tačiau mažiau pelno uždirbusiais vadovais būtų rimtai suabejota“, – sakė Investuotojų asociacijos Kompetencijų Centro steigėjas Vaidotas Rūkas.

Neseniai paskelbta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko apie 30 kratų ir sulaikė 7 asmenis dėl įtarimų, kad viešųjų pirkimų konkursai vyko iš anksto susitarus su konkrečių bendrovių atstovais dėl jų laimėjimo.

“Atsižvelgdami į tai, kad Seimas veržiasi sudaryti komisijų dėl suskystintų dujų terminalo statybų, o “Lietuvos geležinkeliai” kasmet investuoja daugiau nei po 650 mln. Lt arba tiek, kiek kainuoja visas terminalas bei panašiai koks būtų kasmetinis Lietuvos įnašas atominei elektrinei statyti, manome, kad būtų prasminga atidžiai pasižiūrėti į visas “Lietuvos geležinkelių” investicijas ir jų naudą. Juolab, kad “Lietuvos geležinkeliai”, prisidengdami didelėmis investicijomis, 2014 metais ruošiasi sumažinti į valstybės biudžetą mokamus dividendus”, – teigė V. Rūkas.

Pačių “Lietuvos geležinkelių” duomenys rodo, kad 2011 metais investicijų grąža sudarė 3,3 proc., 2012-aisiais – 2,6 proc., o šiemet nesiekia 2 proc. “Tai – itin maži skaičiai net ir atsižvelgiant į tai, jog investuojama į ilgiau atsiperkančius infrastruktūros projektus, kai alternatyvios investicijos pvz. į šilumos ūkį galėtų duoti geresnę grąžą“, – sakė V. Rūkas.

Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras vienija per 30 šalies ekonomistų, kurie teikia analize grįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui. “

Investuotojų asociacijos nariai, įmokėję pinigus už taip ir neišleistas “Snoro” akcijas, bylinėsis dėl draudimo išmokų, kurios sudaro iki 100 tūkst. eurų asmeniui.

Tai numatanti Investuotojų asociacijos bei kelių neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų sutartis pasirašyta pirmadienį. Prie buriamos grupės kviečiami prisijungti ir kiti „Snorui“ pinigus įmokėję investuotojai.

“2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos banko valdyba atsisakė užregistruoti “Snoro” akcijų emisiją, nes buvę “Snoro” akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas nėra nepriekaišingos reputacijos asmenys. Po to sėkmingas akcijų emisijos išplatinimas tapo neįmanomas, todėl “Snoras” privalėjo grąžinti pinigus juos įmokėjusiems investuotojams. Sieksime įrodyti teismams, kad pagal Europos Sąjungos direktyvas ir Lietuvos įstatymus šios lėšos yra indėlis, todėl už jas turi būti išmokėta draudimo išmoka”, – sakė advokatų profesinės bendrijos “Fort” advokatas Andrius Mamontovas.

Pasak jo, jei valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas bandys dirbtinai susiaurinti indėlio sąvoką, dėl jos išaiškinimo bus kreipiamasi į Europos Teisingumo teismą.

Indėlių ir investicijų draudimo įstatymas numato, kad indėlis, be kita ko, yra ir „kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma“. „Į draudimo išmokas galės pretenduoti tik tie, kas kreipsis į teismą. Atsižvelgiant į tai, kad pavieniui bylinėtis – brangu, tikimės dar kartą suburti kelis šimtus investuotojų, jau dvejus metus neatgaunančių „Snore“ įšaldytų pinigų“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Jo teigimu, pagal įstatymus draudimo išmokos negali gauti didžiausi „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai – V. Antonovas (pasirašė akcijų už 200,483 mln. litų), R. Baranauskas (74,517 mln. litų) bei su jais siejamas „Jubilee Financial Products“ fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Lapkričio 24 dieną atšaukus „Snoro“ licenciją, banko klientai įgijo teisę gauti draudimo išmokas. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacijos suvienyti neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai turi teisę gauti draudimo išmokas, nusprendė Vilniaus apygardos teismas.

„Snoro“ obligacijų įsigijimo sutartis žmonės pasirašė ir pinigus banko sąskaitose sukaupė 2011 metų lapkritį. Obligacijos turėjo būti išleistos 2011 metų gruodį, tačiau 2011 metų lapkričio 24 dieną buvo atšaukta „Snoro“ veiklos licencija.

„Dar prieš dvejus metus Indėlių ir investicijų draudimui pranešėme akivaizdų faktą – kad obligacijų taip ir neišleidus, už jas įmokėtos lėšos turi būti laikomos indėliais. Džiaugiamės, kad tokią poziciją palaikė Vilniaus apygardos teismas, panaikinęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, anksčiau dėl pinigų grąžinimo nesibylinėję „Snoro“ neįsigaliojusių obligacijų pirkėjai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

“Panaši istorija ir su neišleista “Snoro” akcijų emisija – kai jos platinimas tapo neįmanomas dėl Lietuvos banko sprendimų, “Snoras” turėjo nedelsdamas grąžinti lėšas investuotojams, todėl manome, kad jiems taip pat priklauso draudimo išmokos. Apie buriamą grupę paskelbsime artimiausiu metu”, – teigė T. Pilipavičius.

„Snoras“ lapkričio mėnesį platino platino dvi obligacijų emisijas litais (Nr. 11) ir eurais (Nr. 12), už kurias buvo siūlomos 4,5 proc. metinės palūkanos. Obligacijos turėjo įsigalioti gruodžio 1 dieną, tačiau lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“, o Lietuvos bankas paskyrė „Snoro“ laikinąjį administratorių ir pritaikė banko turto apsaugos priemones. Lapkričio 24 dieną „Snorui“ atšaukta veiklos licencija, o gruodžio 7 dieną iškelta bankroto byla.

Kiek obligacijų „Snoras“ galėjo išplatinti per dvi lapkričio savaites, nežinoma. „Snoras“ anksčiau skelbė, kad per spalio mėnesį išplatino 34,57 mln. litų vertės obligacijų.