Autorius: admin

IA siekia buvusių Ūkio banko akcininkų žalos atlyginimo

Bankrutavus AB Ūkio bankas, Investuotojų asociacija (IA) gavo nemažai užklausų dėl galimų minėto banko pažeidimų. Todėl IA subūrė grupę nukentėjusių investuotojų, kurieturėjo akcijų ir jų nepardavė iki banko veiklos sustabdymo dienos.

IA nuomone, emitentas Ūkio bankas parengė klaidingas finansinesataskaitas, kurias tuo pačiu tikėtina aplaidžiai auditavo audito kompanija. IA parengė grupės ieškinį, kurį su pretenzija privaloma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka jau yra išsiuntusi atsakovams ir jau pradėjo pirmą bylą pagal grupės ieškinio taisykles. „Šiuo metu yra laukiama atsakovų atsakymų į jiems pateiktą pretenziją. Jei atsakymo laiku nesulauksime ar šis atsakymas bus Investuotojų asociacijai ar grupės ieškovams nepriimtinas, IA pateiks grupės ieškinį Kauno apygardos teismui“- informacija apie proceso eigą dalinasi Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Astovaudama investuotojų interesus, IA tikisi apginti smulkiųjų Ūkio banko akcininkų teises ir teisėtus interesus. „Šie akcininkai buvo suklaidinti neteisingų Ūkio banko finansinių ataskaitų, už kurių neteisingumą turi prisiimti atsakomybę ir jas netinkamai auditavusi audito kompanija“ – teigia D. Vanhara. Investuotojų asociacija siekia, kad būtų priteista ir atlyginta akcininkų patirta žala.

Investuotojų asociacija turi naują valdybą

Investuotojų asociacija turi naują valdybą, ją papildė du nauji nariai. Valdyba perrinkta pasibaigus jos dvejų metų kadencijai.

Į Investuotojų asociacijos valdybą naujais nariais išrinkti Laurynas Didžiulis ir Karolis Kybartas. Septynių narių valdyboje taip pat dirbs Tomas Pilipavičius, Vytautas Plunksnis, Dominykas Vanhara, Virginija Žygienė ir Vaidotas Rūkas, nuspręsta ketvirtadienį vykusiame Investuotojų asociacijos visuotiniame narių susirinkime.

Advokatas civilistas, besispecializuojantis finansų rinkų ir verslo teisėje, Laurynas Didžiulis yra advokatų kontoros „Didžiulis ir Miliauskas Confidence“ partneris. Karolis Kybartas dirba investicijų analitiku investicijų valdymo bendrovėje „ZPR Service Company”.

„Tikimės, kad nauji nariai aktyviai prisidės prie pagrindinio Investuotojų asociacijos tikslo – skaidrinti kapitalo rinką ir ginti smulkiųjų investuotojų interesus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

2014 metais Investuotojų asociacija surengė 14 įvairių renginių apie kapitalo rinkas. Šiuo metu Investuotojų asociacija teismuose atstovauja neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos, neįsigaliojusių obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkėjams. Asociacija taip pat rengia ieškinį bendrovei, atlikusiai Ūkio banko auditą.

Investuotojų asociacijai priklauso daugiau kaip 700 narių.

Renginys „Ko laukti Baltijos šalių akcijų biržose?

Investuotojų asociacija organizuoja renginį „Ko laukti Baltijos šalių akcijų biržose?”

Renginio metu įžvalgomis, kas vyksta Baltijos šalių akcijų biržose, kaip vertinti bendrovių 2014 metų veiklos rezultatus ir kokių sprendimų laukti įmonių visuotiniame metiniame akcininkų susirinkimuose, dalinsis investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ fondų valdytojas Vaidotas Rūkas ir Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Renginys įvyks balandžio 9 d., 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A), I aukšte.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Renginys apie gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą

Investuotojų asociacija kviečia į tradicinį renginį apie gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą deklaruojant 2014 metų pajamas prekiaujant vertybiniais popieriais.

Renginyje dalyvauja Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių informacijos departamento Švietimo ir konsultavimo skyriaus I poskyrio vyr. specialistė Snežana Duškevič.

Susitikimas vyks balandžio 2 d., 16 val., Vilniaus kolegijoje, Ekonomikos fakultete (Naugarduko g. 5, Vilnius), 24 auditorijoje.

Papildomos investicijos į „Lietuvos jūrų laivininkystę“ – valstybės pinigų švaistymas?

Papildomos investicijos į sausakrūvių laivų bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) būtų valstybės pinigų švaistymas, teigia Investuotojų asociacija.

Penktadienį paskelbta, kad Vyriausybė ketina svarstyti LJL kapitalo didinimą maždaug 8 mln. eurų – už gautas lėšas esą būtų perkama pora „Handy size“ dydžio laivų, kurių amžius – apie 10 metų.
„Papildomos investicijos pasitarnautų tik vienam tikslui – pagerintų LJL kreditituojančio SEB banko padėtį. Ataskaitų paskelbimo dieną LJL buvo pradelsusi 13 mln. eurų paskolos grąžinimo terminus, todėl įmonės vadovams reiktų kalbėti ne apie naujas investicijas, o pripažinti, kad sprendžiamas įmonės išgyvenimo klausimas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Pasak jo, Lietuvoje nemažai diskutuojama, ar naudoti valstybės pinigus avialinijų ar taksi bendrovių veiklai gaivinti. „Jeigu avialinijų steigėjai dar turi argumentą, kad atskraidina į Lietuvą turistų, kurie čia išleidžia papildomų pinigų, tai LJL laivai konkuruoja pasaulinėje rinkoje – Atlanto vandenyne, Šiaurės Europos-Šiaurės Afrikos rinkoje bei Karibuose ir jokios papildomos naudos Lietuvai neatneša“, – teigė V. Rūkas.
Jo teigimu, svarstydami ar investuoti pinigus į LJL, Vyriausybės nariai taip pat turėtų pasisakyti, ar tokiam verslui skirtų asmeninių lėšų. „Tuomet noras švaistyti biudžeto lėšas greitai atvėstų“, -sakė V. Rūkas.
LJL buvo įsteigta privatizuojant keltų bendrovę „Lisco“, nuo jos atskyrus strateginiam investuotojui nereikalingą sausakrūvių laivų verslą („Lisco“ įsigijo Danijos DFDS.
Nuosavas LJL kapitalas 2001 metų pabaigoje siekė 70 mln. eurų, įmonėje dirbo 679 žmonės. Tuo tarpu 2014 metų pabaigoje LJL nuosavas kapitalas sudarė 17,4 mln. eurų, o įmonėje dirbo 258 žmonės.
„Akivaizdu, kad LJL turėjo būti privatizuota. Dabar nerasime tų, kas prisiimtų atsakomybę už daugiau kaip 50 mln. eurų nuostolių“, – sakė V. Rūkas.
Biržoje LJL kapitalizacija siekia apie 1,2 mln. eurų. „Tai parodo, kad nemažai smulkiųjų investuotojų tiki tuo, kad LJL bankrutuos, todėl parduoda akcijas“, – teigė V. Rūkas.

Vilniaus apygardos teismas atmetė 33 bankrutavusio banko Snoras investuotojų prašymą pripažinti juos indėlininkais ir atgauti iki 100 000 EUR dydžio draudimo išmoką.

33 Investuotojų asociacijos suvienyti asmenys kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos bankrutavusio banko Snoras indėlininkais. Ieškovai, siekdami įsigyti banko akcijas, kurių emisija, 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują akcijų emisiją, neįvyko, iš viso bankrutavusiam bankui sumokėjo beveik 260 000 EUR. Už neįvykusią banko akcijų emisiją sumokėję asmenys prašė teismo pripažinti juo indėlininkais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, taip suteikiant jiems teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką.

Teismas ieškovų reikalavimą atmetė. Sprendime, atmesdamas ieškovų pateiktą reikalavimą, Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad ieškovų ir banko Snoras nesiejo indėlio sutarties teisiniai santykiai, o už neįvykusią Snoro akcijų emisiją sumokėtos lėšos negali būti vertinamos kaip pinigai, į kuriuos ieškovai turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas.

2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko Snoras akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas ir bankui kilo pareiga grąžinti pirkėjams už tokias akcijas sumokėtas pinigines lėšas.

Ieškovus atstovaujantis advokatų profesinės bendrijos FORT advokatas Andrius Bambalas teigia, kad tiek ES teisėje, tiek nacionalinėje teisėje indėliu yra pripažįstamos visos lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais, jeigu tokia reikalavimo teisė atsirado iki kredito įstaigos nemokumo ir tokie santykiai neturi būti kvalifikuojami kaip indėlio sutartis.

Ieškovai nesutinka su tokiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu, todėl skųs šį teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė 262 bankrutavusio banko Snoras investuotojų apeliacinį skundą pripažinti juos indėlininkais ir atgauti iki 100 000 EUR dydžio siekiančią draudimo išmoką

2014 m. balandžio 7 d. 262 neįvykusios bankrutavusio banko Snoras akcijų emisijos investuotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos banko Snoras indėlininkais, taip suteikiant teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką. Investuotojų asociacijos suburti asmenys už neįvykusią banko akcijų emisiją bankui Snoras sumokėjo beveik 2 mln. eurų. Vilniaus apygardos teismui atmetus ieškinį, indėlininkai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

2014 m. balandžio 7 d. 262 neįvykusios bankrutavusio banko Snoras akcijų emisijos investuotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos banko Snoras indėlininkais, taip suteikiant teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką. Investuotojų asociacijos suburti asmenys už neįvykusią banko akcijų emisiją bankui Snoras sumokėjo beveik 2 mln. eurų. Vilniaus apygardos teismui atmetus ieškinį, indėlininkai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Primename, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko Snoras akcijų emisiją tapo aišku, kad banko Snoras 2010 m. gruodžio 21 d. visuotiniame akcininkų sprendime patvirtinta akcijų emisija nebus išleista. Advokatų profesinės bendrijos FORT atstovaujami asmenys kreipėsi į teismą, siekdami būti pripažinti indėlininkais, o jų už neįvykusią banko akcijų emisiją perduotos lėšos – indėliais Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme.

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė apeliantams nepalankų sprendimą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Teismas argumentavo, kad akcininkų susirinkimo sprendimas dėl įstatinio kapitalo didinimo galioja metus, t.y. iki 2011 m. gruodžio 21 d., nepriklauso nuo Lietuvos banko atsisakymo suteikti leidimą registruoti emisiją. Atitinkamai, teismas 2011 m. gruodžio 21 d. laikė atskaitos tašku, nuo kurio ieškovai įgijo teisę atgauti už neįvykusią akcijų emisiją įmokėtas lėšas, ieškovams stojant į bendrąją banko Snoras kreditorių, kurių reikalavimams patenkinti, tikėtina, neužteks lėšų, eilę.

Advokatų profesinės bendrijos FORT advokato Andriaus Bambalo nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek ES teisėje, tiek nacionalinėje teisėje indėliu yra pripažįstamos bet kokios lėšos, į kurias indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais iki draudiminio įvykio dienos. Atitinkamai, nors indėlio ir įprastinių bankinių operacijų sąvokos apibrėžimas yra esminis šiame ginče, tačiau teismas netenkino investuotojų prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl indėlio sąvokos išaiškinimo.

Investuotojų asociacijos vienijami ieškovai nesutinka su tokiu Lietuvos apeliacinio teismo Europos Sąjungos teisės ir jos pagrindu priimtos nacionalinės teisės aiškinimu, todėl ruošiasi kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą.

Visuotinis Investuotojų asociacijos narių susirinkimas

Pranešame, kad 2015 m. balandžio 16 d. 18.00 val. adresu „Kinų gulbė“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius, įvyks eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos (toliau – Asociacija) narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Vadovaujantis Asociacijos įstatų 8 straipsnio 4 dalimi, Susirinkimas šaukiamas Asociacijos valdybos iniciatyva ir sprendimu.

Susirinkimo darbotvarkė:
1) Asociacijos metinės finansinės atskaitomybės už 2014 finansinius metus tvirtinimas;
2) Asociacijos valdybos atšaukimas in corpore ir naujos valdybos sudarymas;
3) pavedimas Asociacijos direktoriui įregistruoti naujai sudarytą Asociacijos valdybą valstybės įmonėje Registrų centras.
Siūlomi šie sprendimų darbotvarkės klausimais projektai:
1) Patvirtinti Asociacijos metinę finansinę atskaitomybę už 2014 finansinius metus;
2) Atšaukti Asociacijos valdybą pasibaigus jos kadencijai ir dvejų metų kadencijai patvirtinti valdybą, sudarytą iš šių asmenų:
1. Tomo Pilipavičiaus
2. Vytauto Plunksnio
3. Dominyko Vanharos
4. Virginijos Žygienės
5. Vaidoto Rūko
6. Karolio Kybarto
7. Lauryno Didžiulio
3) Pavesti Asociacijos direktoriui Tomui Pilipavičiui LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti naujai sudarytą Asociacijos valdybą valstybės įmonėje Registrų centras.

Smulkiųjų Ūkio banko akcininkų grupės ieškinys

Šiuo metu yra svarstoma galimybė ginant smulkiųjų Ūkio banko akcininkų interesus, kreiptis į teismą su grupės ieškiniu. Investuotojų asociacija buvo pirmoji ir iš esmės vienintelė, kuri, dar tebeveikiant Ūkio bankui, pastebėjo, jog Ūkio banko balanse įrašytas turtas buvo akivaizdžiai pervertintas, todėl Ūkio banko finansinės ataskaitos, kuriomis remdamiesi investuotojai priiminėjo investicinius sprendimus įsigyti Ūkio banko akcijų, buvo netikslios ir neatspindėjo realios Ūkio banko ekonominės turtinės padėties bei netinkamai atspindėjo banko veiklos perspektyvas.

Apie šią aplinkybę Investuotojų asociacija viešai informavo ir visus rinkos dalyvius.

Gavome daug paklausimų iš investuotojų, kurie turėjo Ūkio banko akcijų jo veiklos sustabdymo dieną (2013-02-12), apie priemones ir būdus, kuriomis Investuotojų asociacija ketina ginti nukentėjusių Ūkio banko akcininkų interesus. Atsižvelgdami į šiuos paklausimus, svarstome galimybę burti smulkiųjų Ūkio banko akcininkų grupę, kuri kreiptųsi į teismą su grupės ieškiniu. Atsakovais tokioje byloje ketinama patraukti visus asmenis, dėl kurių neteisėtų veiksmų buvo parengtos, patvirtintos ir viešai paskelbtos neteisingos Ūkio banko finansinės ataskaitos, kurios ir suklaidino smulkiuosius Ūkio banko akcininkus.

Tam, kad galėtume įvertinti tokios bylos finansavimo galimybes, prašome visų nukentėjusiųjų Ūkio banko akcininkų, kurie turėjo Ūkio banko akcijų jo veiklos sustabdymo dieną (2013-02-12) ir vėliau jų neperleido, o taip pat norėtų prisijungti prie šio grupės ieškinio, parašyti el. paštu info@investuotoju.lt, nurodant savo kontaktinius duomenis bei turimų Ūkio banko akcijų skaičių.

„Lifosos“ akcijų kaina padidinta 15 proc. – iki 53,85 lito.

„Lifosos“ akcijų išpirkimo kaina padidinta 15 proc. Iki 53,85 lito

Rusijos koncernas “Eurochem” bei smulkieji “Lifosos” akcininkai sudarė taikos sutartį, pagal kurią privalomai išperkamų „Lifosos“ akcijų kaina padidinta 15 proc. – iki 53,85 lito. Priemoką (6,85 lito už akciją) gaus visi investuotojai, pardavę „Lifosos“ akcijas per privalomojo akcijų išpirkimo procedūrą.

„Lifosos“ smulkiesiems akcininkams, kurių prieš prasidedant privalomojo akcijų išpirkimo procedūrai buvo apie 2 tūkst., iš viso papildomai atiteko 5,663 mln. litų.

„Lifosos“ akcijų išpirkimo istorija – pirmasis atvejis Lietuvoje, kai dėl bendro tikslo susivienijo tiek smulkiųjų akcininkų. Prie 2010 metais sudarytos jungtinės veiklos sutarties prisijungė 164 “Lifosos” smulkieji akcininkai, kartu turėję 249 tūkst., arba 1,2 proc. “Lifosos” akcininkų.

Pažymėtina, kad akcijų turėję instituciniai investuotojai buvo pasyvūs – finansuoti bylinėjimosi išlaidas atsisakė „Trigon“ valdomi „Ergo“ pensijų fondai, valdymo įmonės „Prudentis“ bei „Orion Asset Management“ (anksčiau – “Investicijų portfelių valdymas”). Investuotojų asociacijos nuomone, toks neveikimas parodo, kad svetimas lėšas valdančios įmonės ne visuomet yra linkusios tinkamai rūpintis joms patikėtu turtu.

Taikos sutartį nuspręsta sudaryti po to, kai smulkiųjų akcininkų pasiūlyta bendrovė „Deloitte Lietuva“ išperkamas „Lifosos“ akcijas įvertino daugiau nei 1 litu mažiau, nei vėliau suderėta kaina. Vertinimas buvo atliekamas retrospektyviai – 2010 metų balandžio 1 dienos datai, todėl vėlesni faktiniai „Lifosos“ rezultatai jam įtakos neturėjo.

Naujai nustatyta kaina visa „Lifosa“ vertinama 1,132 mlrd. litų, arba 144 mln. litų daugiau, nei „Eurochem“ siūlė 2010 metų balandį. Tuo tarpu „Eurochem“ užsakymu dirbusi bendrovė „Colliers International Advisors“ buvo pateikusi vertinimą, kad 2010 metų balandžio 1 dieną „Lifosa“ verta 895,9 mln. litų, arba vos po 42,62 lito akcijai.

Nauja kaina yra 26 proc. didesnė nei įvertino „Colliers“, keletą kartų Vertybinių popierių komisijos nurodymu taisiusi savo darbo trūkumus. VPK taip pat savo nuožiūra ištaisė „Colliers“ klaidas ir suderino didesnę – 47 litų privalomojo išpirkimo kainą. Investuotojų asociacija tikisi, kad vertintojų veiklą prižiūrintis Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas atsakingai pasvers, ar „Colliers“ tinkamai atliko savo darbą ir gali toliau vertinti verslus.

„Eurochem“ privalomojo „Lifosos“ akcijų išpirkimo procedūrą pradėjo 2010 metų pradžioje, po įmonei ypač nesėkmingų 2009 metų, kai vien per ketvirtąjį ketvirtį patirta 212 mln. litų nuostolių (per visus metus nuostolis siekė 26 mln. litų). 2007 metais „Lifosa“ uždirbo 221 mln. litų grynojo pelno, 2008-aisiais – 237 mln. litų

Patvirtinus „Lifosos“ akcijų supirkimo kainą, pelnas mušė visus rekordus – 2010 metais uždirbta 240,6 mln. litų grynojo pelno, o metų pabaigoje „Lifosos“ grynieji pinigai bei „Eurochem“ suteiktos paskolos siekė beveik 500 mln. litų.

Byloje dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos teisines paslaugas teikė bendrovė „AAA Baltic Service Company“, turėjusi patirties analogiškoje pergale pasibaigusioje byloje dėl SEB banko akcijų išpirkimo.Rusijos koncernas “Eurochem” bei smulkieji “Lifosos” akcininkai sudarė taikos sutartį, pagal kurią privalomai išperkamų „Lifosos“ akcijų kaina padidinta 15 proc. – iki 53,85 lito.