Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos banko „Snoras“ akcijų emisijos pirkėjų grupė apskundė Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuriuo akcijų emisijos pirkėjai nebuvo pripažinti indėlininkais. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo teismą (ESTT), kad šis išaiškintų „indėlio“ sąvoką.

2014 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė 5,9 mln. litų neatgavusių 262 “Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti juos indėlininkais.. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski, kuris nagrinėjo šią bylą bei iškėlė bankroto bylą “Snorui“, sprendime nurodė, kad “Snoro“ įstatinis kapitalas galėjo būti didinamas ir Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą. „Akivaizdu, kad tai neatitinka realybės ir teisinio reglamentavimo, o ir pats Lietuvos bankas nurodė, kad emisijos pirkėjai įgijo teisę reikalauti, kad “Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus“, – Vilniaus apygardos teismo sprendimą pakomentavo advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.

„Esame įsitikinę, kad 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują banko „Snoras“ akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas, o “Snorui“ atsirado pareiga grąžinti už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. “Snorui“ to nepadarius, šios lėšos tapo indėliu“, – pridūrė advokatas Andrius Bambalas.
Apeliacinio teismo taip pat prašoma kreiptis į ESTT dėl sąvokos „indėlis“, pateiktos ES teisėje, išaiškinimo. „Fort“ advokatai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino ES teisę. Pabrėžtina, kad aiškinti ES teisę ir jos turinį nustatyti gali tik ESTT. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos teismas neturėjo teisės pateikti sąvokos „indėlis“ aiškinimo.

“Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 m. gruodžio 21 d. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų “Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę “Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę “Snoro“ vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nacionalizavo “Snoro“ akcijas, o 2011 m. lapkričio 22 d. Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti BAB banko Snoras įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo didinimo. 2011 m. gruodžio 7 d. bankui „Snoras“ iškelta bankroto byla.

Kauno apygardos teismas priėmė nagrinėti smulkiųjų „Lino“ akcininkų ieškinį ir nutarė areštuoti akcijų supirkimo vengiančių Lenčiauskų šeimos turto už daugiau nei 1 mln. litų. Investuotojų asociacijos suburti „Lino“ akcininkai reikalauja, kad Lenčiauskai atlygintų žalą, atsiradusią dėl vengimo paskelbti oficialų pasiūlymą „Lino“ akcijoms supirkti po to, kai buvo perimta įmonės kontrolė.

„Lenčiauskų šeima jau ilgus metus nevykdo savo prievolės supirkti „Lino“ akcijas ir padarė didelę žalą tiek smulkiesiems „Lino“ akcininkams, tiek visai Lietuvos kapitalo rinkai. Smulkieji „Lino“ akcininkai, „pavargę“ laukti akcijų supirkimo ar dividendų, buvo priversti parduoti savo akcijas už gerokai mažesnę kainą, nei privalėjo pasiūlyti Lenčiauskai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, „Vanhara Law Services“ advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak jo, kontrolę turėję „Lino“ akcininkai taip pat pasistengė turimas „Lino“ akcijas perleisti įvairiems „ofšorams“ – Belizo ir Kipro įmonėms.

„Labai tikėtina, kad šie „Lino“ akcininkai yra susiję ir kontroliuojami Lenčiauskų šeimos, o toks akcininkų struktūros pertvarkymas įvyko siekiant išvengti prievolės supirkti akcijas. Dėl to galima pagrįstai manyti, kad Lenčiauskų šeima visais būdais sieks išvengti teismo sprendimo vykdymo, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo tiesiog būtinos“, – sakė D. Vanhara.

2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo Ramūnas Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.

2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.

„Kviečiame prie bylinėjimosi prisijungti ir kitus „Lino“ akcininkus, turėjusius akcijų 2006 metų liepos 11 dieną. Pardavę akcijas biržoje pigiau iš Lenčiauskų gali reikalauti atlyginti kainos skirtumą“, – sakė D. Vanhara.

Norint prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, reikia parašyti elektroniniu paštu info@investuotoju.lt, nurodant savo turėtą „Lino“ akcijų skaičių.

Valstybės valdomos „Lietuvos dujų“ valdybos sprendimas už vos vienerių metų pelną perleisti 1,4 mlrd. litų apyvartos dujų tiekimo verslą kitai to paties akcininko kontroliuojamai įmonei kelia abejonių ir nėra naudingas smulkiesiems akcininkams, praneša Investuotojų asociacija.

„Lietuvos dujos“ antradienį pranešė apie valdybos priimtą sprendimą už 60,5 mln. litų perleisti dujų tiekimo verslą naujai įsteigtai įmonei „Lietuvos dujų tiekimas“. Teigiama, kad tokią „Lietuvos dujų“ dalies vertę nustatė nepriklausomi turto vertintojai. Tačiau „Lietuvos dujos“ neatskleidė, kokio dydžio turtą ir įsipareigojimus perimtų naujai įsteigta bendrovė.

„Ataskaitos rodo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį „Lietuvos dujos“ iš tiekimo veiklos uždirbo 325 mln. litų ikimokestinio pelno, per visus 2013 metus – 59 mln. litų, o 2012-aisiais – 38 mln. litų. Akivaizdu, kad pelningos veiklos atsisakyta už mažą kainą, o valdybos nariai balsavo dėl sandorio ne todėl, kad tai naudinga įmonei, o todėl, kad to pageidavo pagrindinis akcininkas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Paradoksalu tai, kad sandoris finansuojamas pačių „Lietuvos dujų“ išmokėtais dividendais.

Pasak V. Plunksnio, tokius „Lietuvos dujų“ smulkiesiems akcininkams nenaudingus sandorius sudaranti įmonė turėjo trauktis iš biržos, tačiau kažkodėl to nepadarė. „Visiškai neaišku, ko siekiama biržoje paliekant vos 3 proc. akcijų, o po to įmonėje tvarkantis kaip savo UAB, kuriame negalioja kotiruojamoms įmonėms taikomi standartai“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, pasaulyje yra įprasta praktika, kad pardavus dalį verslo, paskelbiamas šio sandorio pelnas ar nuostolis, taip pat įtaka veiklos rezultatams – kokios apyvartos bei pelno dalies netenkama. To reikalauja ir Lietuvos teisės aktai.

„Toli žiūrėti nereikia – vos prieš dieną Estijos bendrovė „Premia Foods“ susitarė dėl ledų gamybos verslo pardavimo ir sudarydama sandorį paskelbė išsamias finansines parduodamos verslo dalies ataskaitas, kurios leidžia sandorio naudą įsivertinti kiekvienam investuotojui“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, Investuotojų asociacija prašys Lietuvos banko įpareigoti „Lietuvos dujas“ paskelbti parduodamo turto vertinimo ataskaitą bei sandorio įtaką „Lietuvos dujų“ veiklai taip, kad vidutinis investuotojas suprastų, kiek gali būti verta 85 proc. apyvartos netenkanti įmonė.

Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupė toliau numato bylinėtis teisme dėl to, kad emisijos pirkėjai būtų pripažinti indėlininkais, nes „Snoras“ neįvykdė prievolės grąžinti pirkėjams pinigines lėšas Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą padidinti „Snoro“ įstatinį kapitalą.

Rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas atmetė Investuotojų asociacijos suburtos neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti 262 asmenis banko „Snoras“ indėlininkais, kurie bendrai iš banko neatgavo beveik 5,9 mln. Litų.

„Vilniaus apygardos teismas ieškinį atmetė, tačiau jo sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. Šiuo metu analizuojame teismo sprendime išdėstytus argumentus ir planuojame rengti apeliacinį skundą bei toliau ginti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės interesus teismuose“, – sako advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Bambalas.

Jis pažymi, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupės ieškinį nagrinėjo ir jį atmetė Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andžej Maciejevski, kuris taip pat priėmė sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ ir tvirtino šio banko kreditorinius reikalavimus.

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų grupė, kuriai atstovauja profesinės bendrijos „Fort“ advokatai, Vilniaus apygardos teisme siekė įrodyti, kad 2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas ir bankui „Snoras“ atsirado pareiga grąžinti pirkėjams už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Juolab, kad Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus.

Investuotojų asociacijos suburtos grupės ieškinyje teigiama, kad negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 metų lapkričio 24 dieną „Snorui“ atėmus veiklos licenciją, už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – V. Antonovas (200,483 mln. litų) ir R. Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Visą Vilniaus apygardos teismo sprendimą rasite čia.

Koncerno SBA kontroliuojamo „Utenos trikotažo“ akcininkams nusprendus 4 kartus sumažinti įstatinį kapitalą, smulkieji akcininkai nuogąstauja, kad jų dalis įmonėje gerokai sumažės į akcijas pavertus konvertuojamąsias obligacijas.

„Utenos trikotažo“ akcininkai penktadienį pritarė tam, kad bendrovės įstatinis kapitalas dėl nuostolių būtų sumažintas nuo 19,834 mln. iki 5 mln. litų.
Per sunkmetį, 2010 metų pradžioje „Utenos trikotažas“ išleido 4,35 mln. eurų (15 mln. litų konvertuojamųjų obligacijų emisiją), kurią išpirko „Utenos trikotažo“ kreditorius „Swedbank“ bei pagrindinis akcininkas SBA. Obligacijų palūkanos – 15 proc.
Vėliau “Swedbank” savo turimas 3,432 mln. eurų obligacijas perleido Švedijos bendrovei „FR&R Invest“, kuri obligacijas pardavė koncernui SBA bei fondams „Amber Trust“, KJK ir „Firebird“.
Buvo numatyta, kad 2014 metų pabaigoje obligacijos jų savininkų prašymu gali būti konvertuotos į akcijas po 1 litą už akciją, iš viso išleidžiant 15,018 mln. naujų akcijų. Tokiu atveju „Utenos trikotažo“ obligacijų turėtojai būtų įsigiję 43 proc. įmonės.
Jei po įstatinio kapitalo sumažinimo obligacijų keitimo į akcijas santykis nebus perskaičiuotas, tuomet obligacijų turėtojai galėtų įsigyti net 75 proc. “Utenos trikotažo“, taip gerokai sumažinant smulkiųjų akcininkų dalį.
„Smulkieji akcininkai konvertuojamųjų obligacijų įsigyti negalėjo dėl didelės vienos obligacijos nominalios vertės, siekiančios 237 tūkst. litų. Manome, kad pagal įprastą praktiką 4 kartus sumažinus įstatinį kapitalą, atitinkamai 4 kartus turėtų išaugti ir naujų akcijų emisijos kaina. Jeigu tai nebus padaryta, obligacijų turėtojai nepagrįstai pasipelnys smulkiųjų akcininkų sąskaita“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, teoriškai po įstatinio kapitalo mažinimo 4 kartus sumažėjus akcijų skaičiui „Utenos trikotažo“ akcijų kaina biržoje turėtų atitinkamai padidėti, tačiau išliekant grėsmei, kad gali būti išleista net 15 mln. naujų akcijų po 1 litą už akciją, tai gali neįvykti.
Pagrindinis „Utenos trikotažo“ akcininkas koncernas SBA „sėdi ant dviejų kėdžių“ – yra ir didžiausias obligacijų turėtojas.
2014 metų gegužę SBA valdė 51,1 proc. “Utenos trikotažo“ akcijų, „Amber Trust“ – 13,6 proc., KJK – 5,5 proc. Didžiausias smulkusis akcininkas, neturintis konvertuojamų obligacijų buvo „East Capital“ – 10,5 proc.

Advokatų profesinės bendrijos „FORT“ advokatai pateikė prašymą VĮ Indėlių ir investicijų draudimas dėl likusių Investuotojų asociacijos suburtų investuotojų, kurie iki 2014 m. kovo 7 d. nespėjo prisijungti prie jungtinės veiklos sutarties ar nespėjo ištaisyti jungtinės veiklos sutartyje nurodytų ir/ar dalinai pateiktų dokumentų trūkumų, už BAB banko „Snoras“ akcijų emisiją sumokėtos ir neatgautos sumos išmokėjimo.

Viso iki 2014 m. liepos 4 d. prisijungė 33 neužregistruotos BAB banko „Snoras” akcijų emisijos investuotojai, kurių bendra nurodyta iš už BAB banko „Snoras” akcijų emisiją sumokėta ir neatgauta suma yra lygi 893 475 litų.

Įvertinus ankstesnį VĮ Indėlių ir investicijų draudimas atsakymo pateikimo terminą, tikimės atsakymą gauti per 20 dienų.

VĮ Indėlių ir investicijų draudimas nusprendus netenkinti pareikšto reikalavimo, bus nedelsiant kreipiamasi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu. Teismui priėmus ieškinį, bus prašoma sujungti šią bylą su 2014 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teisme pradėta 262 investuotojų, kurių už BAB banko „Snoras” akcijų emisiją sumokėta ir neatgauta suma yra beveik 5,9 mln. Litų, civiline byla.

Telekomunikacijų bendrovei „TEO LT“ mažinant įstatinį kapitalą su tikslu išmokėti lėšas akcininkams, smulkiųjų akcininkų gali laukti nemaloni žinia – gyventojų pajamų mokestis net neuždirbus pelno, praneša Investuotojų asociacija.

„TEO LT“ akcininkai antradienį balsuos dėl įstatinio kapitalo mažinimo 194,204 mln. litų, šią sumą išmokant akcininkams. Kiekvieno akcininko turimas akcijų kiekis sumažėtų 25 proc. – turintis 1000 “TEO LT” po kapitalo mažinimo jų turėtų 750.

Vėliau parduodant jau mažesnį akcijų kiekį smulkiųjų akcininkų gali laukti staigmena – preliminari Valstybinės mokesčių inspekcijos pozicija tokia, pardavus 750 akcijų, skaičiuojant įsigijimo savikainą į ją bus galima įtraukti tik sumą, kuri sumokėta už tokį pat kiekį akcijų. Tai reiškia, kad už 1000 „TEO LT“ akcijų sumokėjus 2850 litų, prie įsigijimo savikainos bus galima įtraukti tik 2137,5 lito, sumokėtus už neanuliuotus750 akcijų. Todėl net ir pardavus akcijas už tą pačią sumą, už kokią jos pirktos, gali tekti mokėti pajamų mokestį.

„TEO LT“ pagrindinis akcininkas „TeliaSonera“ tą patį rezultatą, tačiau be neigiamų mokestinių pasekmių smulkiesiems akcininkams galėjo pasiekti kitu būdu – didinant akcijos nominalią vertę iki 4 litų ir atitinkamai sumažinant akcijų skaičių, o vėliau sumažinti akcijos nominalią vertę nuo 4 iki 3 litų.

Investuotojų asociacija ragina “TEO LT” atsižvelgti į smulkiųjų akcininkų interesus ir siekti, kad dėl techninio akcijų anuliavimo bendrovės akcininkams neatsirastų papildomas apmokestinimas. Artimiausiu metu dėl to ketinama kreiptis ir į Valstybinę mokesčių inspekciją.

Investuotojų asociacijos suburta neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų grupė kreipėsi į teismą, prašydama juos pripažinti indėlininkais, nes “Snoras” neįvykdė prievolės grąžinti lėšas Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą padidinti Snoro įstatinį kapitalą.

Į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 262 asmenys, kurie bendrai iš “Snoro” neatgavo beveik 5,9 mln. litų. Kiek vėliau į teismą kreipsis ir antroji investuotojų grupė.

„Valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas atsisakius išmokėti draudimo išmokas, nebeliko kitos išeities, kaip tik kreiptis į teismą. 2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos bankui atsisakius išduoti leidimą registruoti naują akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas. Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas”, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Mamontovas.

Pasak jo, ieškinyje teigiama, kad negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 metų lapkričio 24 dieną „Snorui“ atėmus veiklos licenciją, už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais.

Draudimo išmokas iki 100 tūkst. eurų gali gauti tik su žlugusiu banku nesusiję investuotojai, todėl finansiniais nusikaltimais kaltinami buvę „Snoro“ vadovai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas į draudimo išmokas pretenduoti negali.

Kartu prarastų lėšų susigrąžinimo siekti norintys neišplatintos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją el.paštu info@investuotoju.lt.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – V. Antonovas (200,483 mln. litų) ir R. Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų). Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacija kviečia burtis bendrovės „Linas“ akcininkus ir teisme siekti, kad įmonės kontrolę perėmęs Ramūnas Lenčiauskas bei su juo susiję asmenys supirktų akcijas iš smulkiųjų investuotojų..

Atsiliepti turėtų tie investuotojai, kurie „Lino“ akcijų turėjo 2006 metų liepos 11 dieną. Tie, kurie „Lino“ akcijas jau pardavė, galės bylinėtis dėl žalos atlyginimo – skirtumo tarp oficialaus pasiūlymo kainos ir akcijų pardavimo kainos priteisimo.

„Su EBSW susijusiam R. Lenčiauskui šiurkščiai ignoruojant teismų sprendimus supirkti akcijas, daugelis investuotojų jau nuleido rankas ir pardavę akcijas nutarė „pamiršti“ šią bendrovę. Tačiau tyčiotis iš smulkiųjų akcininkų negalima, todėl siūlome vienytis ir kartu siekti teisingumo. Tikimės, kad šią iniciatyvą palaikys ir Lietuvos bankas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak jo, papildomos galimybės gintis „Lino“ akcininkams atsirado formuojantis teisinei praktikai – Lietuvos Aukščiausiajam teismui (LAT) išnagrinėjus „Spaudos“ smulkiųjų akcininkų bylą, kurios pagrindinė akcininkė „Viti“ taip pat ignoravo teismų sprendimus supirkti akcijas. „Smulkiesiems akcininkams atsirado galimybė reikalauti ne tik, kad būtų paskelbtas oficialus pasiūlymas (tokios prievolės „Lino“ stambieji akcininkai nevykdo), bet kad prievolė būtų įgyvendinta natūra, tai yra už akcijas iškart būtų priteisti pinigai“, – sakė D. Vanhara.

Naujai formuojama teismų praktika reiškia, “Lino” kontroliuojantiems akcininkams nepateisinamai ilgai vilkinant teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, smulkieji akcininkai turi galimybę savo ketinimą parduoti turimas akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės įgyvendinti kreipdamiesi į teismą su reikalavimu priteisti turimų akcijų kainą, tai yra įvykdyti prievolę natūra.

2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.

„Tie, kas akcijas biržoje pardavė pigiau nei po 0,78 lito, iš Lenčiauskų gali reikalauti sumokėti skirtumą“, – sakė D. Vanhara.

2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.

Norint prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, reikėtų parašyti info@investuotoju.lt. Bylos bus inicijuojamos tik jeigu susirinks pakankamas suinteresuotų „Lino“ akcininkų skaičius.

Siūlomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai atsilieps ir trims lietuviško kapitalo bendrovėms, kurių akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje ir bus žalingi šių įmonių smulkiesiems akcininkams. Su plėtros sunkumais susidurs ne tik „Linas Agro Group“, „Invalda LT“ bei „Agrowill group“, bet ir Vokietijos biržoje kotiruojama, bet Lietuvoje į žemės ūkį investuojanti „KTG Agrar“, praneša Investuotojų asociacija.

„Ateidamos į biržą bendrovės deklaravo siekį dirbti skaidriai ir siekti naudos visiems akcininkams. Nuo šių metų pradžios įsigalioję žemės įsigijimo apribojimai bei siūlomi papildomi saugikliai legalią plėtrą padarys neįmanoma, todėl bus žalingi keliems tūkstančiams smulkiųjų akcininkų ir visai Lietuvos kapitalo rinkai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, tiek „Linas Agro Group“, tiek „Agrowill group“, tiek „Invaldos LT“ investicijų turinti „Litagra“ didesnę dalį dirbamos žemės nuomojasi. Žemės savininkams nusprendus parduoti žemę, šios bendrovės pagal įstatymą negalės jos įsigyti, todėl jų dirbamus plotus gali perimti smulkesni ūkininkai, valdantys mažiau nei 500 hektarų, arba turimas žemes išskaidę tarp šeimos narių.

V. Rūko teigimu, pataisos legaliam verslui draus investuoti ir plėstis. „Mažuose ūkiuose nevengiama vokelių, jie taip pat yra mažiau efektyvūs, todėl dirbtinėmis priemonėmis privertus ūkius dar smulkėti, mažėtų Lietuvos eksporto pajamos“ , – teigė V. Rūkas.

Anot jo, baimės, kad į Lietuvą atskris krūva užsieniečių ir supirks žemę yra nepagrįstos vien dėl to, kad Lietuvoje praktiškai nėra koncentruotų žemės plotų – vidutinis ūkio dydis yra mažesnis nei 10 hektarų.“ Ko gero, smulkesni žemės plotai yra tik Indijoje“, – sakė V. Rūkas.

Lietuvoje grūdinėmis kultūromis 2013 metais buvo apsėta apie 1,255 mln. hektarų žemės. Priešingai nei kituose sektoriuose, kur dominuoja užsienio kapitalas, koncentracija žemės ūkyje nėra didelė – stambiausi žaidėjai turi vos 1-2 proc. rinkos.