Investuotojų ir bankų klientų interesus ginančios vartotojų organizacijos atkreipia dėmesį, kad investuotojams, įsigijusiems DNB banko platintų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis ir dėl to patyrusių nuostolių, reikėtų suskubti kreiptis teisinės pagalbos.

Patyrę nuostolių investuotojai gali rinktis kelis savo teisių gynimo būdus teisme, tačiau pagal vieną jų, tai yra reikalavimą atlyginti nuostolius, yra nustatytas palyginti trumpas – 3 metų – ieškinio senaties terminas, kurį praleidus, šis reikalavimas teisme gali būti nebetenkinamas.
Taigi, nukentėjusiems investuotojams, kurie bus linkę delsti, ateityje jų teisių gynimas gali būti apribotas ar pasunkėti.

„Pirmosios instancijos teismai kol kas palankiai vartotojams sprendžia klientų ir DNB ginčus dėl šių obligacijų. Vertinant pernai šioje instancijoje išspręstas bylas, rezultatas būtų 6:1 klientų naudai“, – primena asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Kita vertus, sprendimu nepatenkinta pusė beveik visada skundžia sprendimą aukštesnei instancijai.

„Skolintomis lėšomis į produktą „be rizikos“ investavę žmonės kol kas elgiasi dvejopai – vieni nuleido rankas ir susitaikė su nuostoliais, o kiti – jau kovoja ar rengiasi tai daryti teismuose“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria grupę investuotojų, kurie kreipsis į teismą gindami galimai pažeistas asmenų, įsigijusių DNB banko platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, teises. Norintys prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, rašykite el. paštu info@investuotoju.lt.

Asociacijų žiniomis, DNB banko platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis iš viso buvo įsigiję daugiau kaip 600 investuotojų, kurie kartu galėjo patirti iki 100 milijonų litų nuostolių. Iš viso Lietuvos teismuose šiuo metu yra nagrinėjama bent keliolika su šia investicine schema susijusių bylų, jose savo interesus gina apie 50 banko klientų.

Pranešame, kad 2013 m. balandžio 22 d. 18.00 val. adresu restoranas „Lokys“, Stiklių g. 8/10, Vilnius, įvyks eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos (toliau – Asociacija) narių susirinkimas (toliau – Susirinkimas).

Vadovaujantis Asociacijos įstatų 8 straipsnio 4 dalimi, Susirinkimas šaukiamas Asociacijos valdybos iniciatyva ir sprendimu.

Susirinkimo darbotvarkė:
1) Asociacijos metinės finansinės atskaitomybės už 2012 finansinius metus tvirtinimas;
2) Asociacijos valdybos atšaukimas in corpore ir naujos valdybos sudarymas;
3) pavedimas Asociacijos direktoriui įregistruoti naujai sudarytą Asociacijos valdybą valstybės įmonėje Registrų centras.

Siūlomi šie sprendimų darbotvarkės klausimais projektai:

1) Patvirtinti Asociacijos metinę finansinę atskaitomybę už 2012 finansinius metus;
2) Atšaukti Asociacijos valdybą pasibaigus jos kadencijai ir dvejų metų kadencijai patvirtinti valdybą, sudarytą iš šių asmenų:
1. Tomo Pilipavičiaus
2. Vytauto Plunksnio
3. Dominyko Vanharos
4. Daivos Ušinskaitės – Filonovienės
5. Virginijos Žygienės
6. Vaidoto Rūko

3) Pavesti Asociacijos direktoriui Tomui Pilipavičiui LR teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti naujai sudarytą Asociacijos valdybą valstybės įmonėje Registrų centras.

Investuotojų asociacija kreipėsi į kapitalo rinkas prižiūrintį Lietuvos banką, prašydama ištirti, ar Ūkio banko akcijas prieš jo veiklos sustabdymą pardavinėję investuotojai neturėjo viešai neatskleistos informacijos.

„Beveik visą vasario mėnesį Ūkio banko akcijomis buvo prekiaujama aktyviau nei įprastai, o jų kaina – krito, kai kuriomis dienomis – itin smarkiai. Tai kelia įtarimų, ar akcijų pardavėjai neturėjo informacijos apie Lietuvos banko vykdyto patikrinimo Ūkio banke eigą bei planuojamus veiksmus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, įtarimus sustiprina ir tai, kad didelės apyvartos pasiektos naudojantis paties Ūkio banko finansų maklerio paslaugomis.

Lietuvos bankas vasario 12 dieną sustabdė Ūkio banko veiklą, tą pačią dieną sustabdyta ir prekyba Ūkio banko akcijomis. Vasario 1-12 dienomis prekiaujant Ūkio banko akcijomis pasiekta 707,5 tūkst. eurų apyvarta, jų kaina per šį laikotarpį smuko 18,4 procento. Palyginimui, per visą sausio mėnesį Ūkio banko akcijų apyvarta siekė 294,2 tūkst. litų.

„Iš viešų pranešimų akivaizdu, kad sankcijoms prieš Ūkio banką buvo ruoštasi, o apie banko problemas žinojo ne vienas, nors viešų pranešimų apie tai nebuvo“, – sakė D. Vanhara.

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis įtvirtintas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt

Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas.

Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.

2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.

„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.

„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.

„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, – sakė V. Plunksnis.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kviečia burtis Ūkio banko klientus.

„Apie tai, kad Ūkio banko balanse yra turto, kurio vertė gali būti per didelė, Investuotojų asociacija skelbė ne vieną kartą, tačiau bankas vis atsikirsdavo, kad vykdo veiklą pagal aukščiausius bankininkystės standartus. Kol kas neaišku, koks tolimesnis banko likimas ir ar pavyks greitai suorganizuoti veiklos atnaujinimą ir susijungimą su kitu banku, todėl kviečiame burtis“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, kol kas neaišku kokių veiksmų galima imtis – didžiausias Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas formaliai banke neužėmė jokių pareigų, todėl už skelbiamų ataskaitų patikimumą ir veiklą buvo atsakingi Ūkio banko vadovai. 2012 metų rugsėjo pabaigoje Ūkio banko turtas sudarė 4,2 mlrd. litų, įsipareigojimai klientams – 3,5 mlrd. litų.

Viena didžiausių Lietuvos baldų gamybos bendrovių „Klaipėdos baldai“, neseniai iš premjero rankų gavusi Lietuvos eksporto prizą, visą produkciją parduoda Lietuvoje pagrindiniam akcininkui SBA priklausančiai tarpininkei.

„Klaipėdos baldai“ neseniai pranešė, kad pernai iš 187 mln. litų apyvartos eksportas sudarė 93 proc., o produkcija keliavo tiek į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką bei Aziją. Tuo tarpu NASDAQ OMX Vilnius biržai teikiamos ataskaitos rodo, kad „Klaipėdos baldai“ beveik visą produkciją parduoda „SBA baldų kompanijai“. Vėliau ši tarpininkė didžiąją dalį produkcijos perparduoda Švedijos koncernui „Ikea“.

Banko “Snoras“ klientai, turėję indėlio sertifikatų, kurie išperkami prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, draudimo išmokų dar turės palaukti, praneša Investuotojų asociacija. Pirmos instancijos teisme pralaimėjusi valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Klasikinės draudimo paslaugas teikiančios įmonės stengiasi kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis sureguliuoti klientų patirtą žalą, tuo tarpu Indėlių draudimo fondas ginčais teismuose stengiasi atidėti draudimo išmokos mokėjimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Investuotojų asociacija, kurios narys siekia draudimo išmokos už turėtą indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, sulaukė ne vieno panašioje padėtyje atsidūrusio kliento kreipimosi pagalbos. „Kai kurie „Snoro“ bankrotu nusivylę žmonės jau buvo nuleidę rankas. Kviečiame vienytis ir teisybės ieškoti kartu“, – sakė T. Pilipavičius.

„Snoras“, kuriam šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, jo klientams palankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo neapskundė.

2012 metų gruodžio viduryje teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką. Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Jau antrus metus iš eilės NASDAQ OMX Vilnius kartu su Investuotojų asociacija organizuoja patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimus.

Investuotojų asociacija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad „Kauno grūdų“ kontrolę perėmęs Tautvydas Barštys bei kiti įmonės valdybos nariai privalo supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų.

Ieškinys Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui pateiktas 2012 metų pabaigoje.

„Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų“ šeimininkas. Tačiau perėmęs „Kauno grūdų“ kontrolę šis verslininkas nepasiūlė parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams, ilgus metus negaunantiems dividendų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius, kuris taip pat yra ieškovas byloje.

„Kauno grūdų“ kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. „Kauno grūdų“ akcijų. Tuo metu galiojęs Vertybinių popierių įstatymas numatė, kad kartu veikiantys asmenys, įsigiję daugiau kaip 40 proc. įmonės kapitalo, privalo pateikti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

„Tai, kad T. Barštys ir su juo kartu veikiantys asmenys turėjo „Kauno grūdų“ kontrolę, raštu yra patvirtinusi ir Vertybinių popierių komisija, kurios teises yra perėmęs Lietuvos bankas“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, pasiūlymo supirkti akcijas laukia šimtai smulkiųjų „Kauno grūdų“ akcininkų.

2011 metų pabaigoje „Kauno grūdų“ grupės konsoliduotas nuosavas kapitalas siekė 276 mln. litų. „Kauno grūdų“ grupės apyvarta siekė 1,2 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 28,6 mln. litų.

„Smulkieji akcininkai, stebėdami Lietuvos verslo sėkmės istoriją, apie dividendus kol kas gali tik svajoti“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija kviečia kreiptis visus „Kauno grūdų“ akcininkus, nepatenkintus susiklosčiusia padėtimi. Tai reikėtų padaryti atsiunčiant elektroninį laišką adresu info@investuotoju.lt.

Anksčiau bylas dėl privalomojo akcijų supirkimo yra pralaimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“, jau pateikusi pasiūlymus supirkti Panevėžio statybos tresto, „Ukmergės kelių“ ir „Aukštaitijos trakto“ akcijas. Pagrindinis „Lino“ akcininkas Ramūnas Lenčiauskas, pralaimėjęs ginčus su Lietuvos banku dėl akcijų supirkimo, oficialųjį pasiūlymą akcijoms supirkti pateikti vis dar delsia.

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo to, kai Kanados farmacijos bendrovė „Valeant“ teisme inicijavo privalomąjį „Sanito“ akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų, tačiau procesas kol kas į priekį nepasistūmėjo.

Tai reiškia, kad terminą parduoti akcijas „Valeant“ praleidę investuotojai šiuo metu negali parduoti turimų „Sanito“ akcijų už privalomojo išpirkimo kainą, o „Valeant“ patiria papildomų išlaidų dėl reikalavimų teikti informaciją apie biržoje vis dar kotiruojamo „Sanito“ veiklą.

„Dėl šio akcijų išpirkimo kainos joks ginčas nevyksta – „Valeant“ pasiūlyta kaina buvo sąžininga. Priešingai nei „Lifosos“ atveju, kur per kiek daugiau nei metus pavyko išspręsti ginčus dėl akcijų supirkimo kainos, „Sanito“ atveju procesas stovi vietoje ir smulkieji negali gauti jiems priklausančių pinigų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

„Valeant Pharmaceuticals International“, kurią atstovauja advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl privalomojo akcijų išpirkimo kreipėsi 2011 metų gruodžio 30 dieną, tačiau byla dėl neaiškių priežasčių kol kas nepradėta nagrinėti. „Valeant“ į depozitinę sąskaitą SEB banke yra įmokėjusi maždaug 6,4 mln. litų, kurie skirti išpirkti 0,6 proc. „Sanito“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų.

„Raginame kapitalo rinką prižiūrinčias institucijas pasižiūrėti, ką reiktų keisti teisės aktuose, kad tokios bylos, kuriose nėra jokių ginčų, būtų nagrinėjamos taip, kaip įprasta užsienio šalyse – greitai. Tai, kad daugiau nei 1 mlrd. litų į „Sanitą“ investavęs „Valeant“ jau metus negali įgyvendinti privalomojo akcijų supirkimo, Lietuvos investiciniam patrauklumui taškų neprideda“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, „Valeant“ taip pat galėtų sudaryti terminą praleidusiems smulkiesiems akcininkams galimybę parduoti „Sanito“ akcijas ir nelaukiant teismo sprendimo.