Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas.

Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.

2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.

„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.

„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.

„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, – sakė V. Plunksnis.