Smulkieji investuotojai negali atgauti lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas žlugusio banko “Snoras” akcijas. Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

“Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, rankų nenuleidžiame. Kruopščiai išnagrinėję sprendimo motyvus, jį greičiausiai skųsime. Taip pat neatmetame galimybės reikšti prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo teismą, prašant paaiškinti, ar toks, kaip nusprendė Lietuvos teismai, akcinio kapitalo formavimo proceso aiškinimas neprieštarauja bendrovių direktyvų nuostatoms”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacijos narys, turėjęs “Snoro“ indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, turi teisę gauti draudimo išmoką, nutarė teismas.

„Tai – itin reikšmingas sprendimas ne tik vienam „Snoro“ klientui, bet ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje. Teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, kiti „Snoro“ indėlių sertifikatų, kurie turėjo būti išperkami iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, savininkai, gali kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą paskelbė gruodžio 18 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

DnB bankui nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimu būtų konstatuota, jog DnB bankas, už skolintas lėšas siūlęs įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SASO), nepadarė pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, konstatavo, kad tuometė VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, skelbdama tyrimo išvadas apie DnB banką padarė tam tikrų procedūrinių pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad VPK konstatuotų DnB banko veiklos spragų nebuvo.

„Šis LVAT sprendimas yra itin reikšmingas investuotojams, kurie investavo į SASO skolintomis lėšomis. VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, nagrinėjo ne pavienį atvejį, o atliko sisteminį tyrimą, kurio išvadas DnB siekė nuginčyti visais įmanomais būdais. Mūsų nuomone, šios VPK išvados galės būti teikiamos teismams, kuriose nagrinėjami smulkiųjų investuotojų reikalavimai DnB bankui atlyginti žalą, ir turėtų sustiprinti jų pozicijas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

„Kova dėl paprastų piliečių patirtos skriaudos atstatymo persikelia į civilinius teismus. Primenu, kad bent 7-iais atvejais šiemet civiliniuose teismuose atskiri DnB banko klientai yra pasiekę visiškas arba dalines pergales prieš banką pirmojoje instancijoje, o dabar laukiama tolesnių teisinių „mūšių” apeliacinėje instancijoje”, – sakė taip pat trečiosios šalies teisėmis procese dalyvavusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Be to, pasak K. Kupšio, dar 20-ies žmonių bendras ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos, o 15-os – Panevėžio apygardos teismuose.

Investuotojų asociacija svarsto galimybes burti smulkiųjų investuotojų grupę, kuri kreiptųsi į teismą ir prašytų atlyginti dėl DnB banko veiksmų patirtus nuostolius.

„Nors LVAT sprendimas nėra vienareikšmis, galimybių reikalauti nuostolių atlyginimo padaugėjo. Todėl kviečiame investuotojus burtis ir kovoti kartu“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, prisidėti prie buriamos grupės gali ir tie, kurie sutiko su DnB pasiūlytais palūkanų mokėjimų grafikais ar jau atsiskaitė su banku.

VPK yra skelbusi, kad DnB platintų SASO už iš to paties banko pasiskolintas lėšas galėjo įsigyti apie 640 neprofesionalių investuotojų, kurie galėjo patirti beveik 100 mln. litų nuostolių.

„Bankas, aktyviai siūlęs „įdarbinti savo nekilnojamąjį turtą“, viena ranka skolinosi iš savo klientų, o kita ranka pats jiems skolindavo iki 100 proc. SASO įsigijimui reikalingos sumos, nevertindamas nei skolininko investicinių žinių, nei galimybės prisiimti tokią riziką“, – sakė T. Pilipavičius.

Jo teigimu, pirmą kartą su tokiu produktu „be rizikos“ susidūrę investuotojai neturėjo jokio suvokimo apie tai, ką jie perka bei kokius nuostolius galėjo patirti.

VPK konstatavo, kad DnB bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto.

Su akcijomis ar kitų finansinių priemonių indeksais susietos obligacijos (SASO) Lietuvoje populiariausios buvo 2007 metais, aiškiu šios rinkos lyderiu buvo DnB bankas. VPK duomenimis, 2007 metais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. litų, 2008 metais – už 196,8 mln. litų, o 2009-aisiais – vos už 71,2 mln. litų.

Investuotojai, norintys prisidėti prie buriamos grupės, turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

Investuotojų asociacija kviečia į gruodžio 4 d. (antradienį) vyksiantį renginį  apie „Inter RAO Lietuva” viešą akcijų platinimą (IPO).

Renginyje dalyvaus į Varšuvos vertybinių popierių biržą planuojančios žengti didžiausios elektros tiekėjos Lietuvoje „Inter RAO Lietuva” atstovai: stebėtojų tarybos narys Jonas Garbaravičius, komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas, finansų direktorius Paulius Vazniokas, taip pat – UAB FMĮ „Orion Securities” direktorius Alius Jakubėlis.

Renginys įvyks gruodžio 4 d. (antradienį), 18 val., ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilnius) 309 auditorijoje. Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą byloje dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, skelbs gruodžio 27 dieną.

Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų investuotojų skundas buvo nagrinėjamas antradienį.

Investuotojų asociacija kartu su AB bankas „Finasta“ kviečia investuotojus į seminarą bei diskusiją „Baltijos akcijų rinkos lūkesčiai 2013 metais“.

Pranešėjas: AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas. Po pranešimo vyks investuotojų diskusija apie Baltijos akcijų rinką. Diskusijoje dalyvaus AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas ir Investuotojų asociacijos valdybos nariai Vaidotas Rūkas bei Vytautas Plunksnis

Lapkričio 16-ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje.

Snoro“ akcininkai – vis dar Londone

Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc._ bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

„Lietuvos teisėsaugai keičiant ir papildant kaltinimus buvusiems bankininkams išduotas jau trečiasis Europos arešto orderis – tai lėmė, kad ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013-aisiais“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kaip skelbta, 2012 metų birželį pateiktame orderyje buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo. 2012 metų gegužės pradžioje išduotame orderyje V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 dieną – 987 mln. litų.

„Snoro“ žlugimo poveikis Lietuvos finansų rinkai

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla. Priešingai nei prognozuota, penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas didelės įtakos Lietuvos finansų rinkai neturėjo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bendra indėlių suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios (44,865 mlrd. litų). Tuo tarpu bankų klientams suteiktos paskolos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 57,628 mlrd. litų iki 54,168 mlrd. litų (tačiau vien „Snoro“ paskolų suma 2011 metų spalio pabaigoje siekė 3,581 mlrd. litų).

„Lietuva taip pat sėkmingai platino obligacijas tarptautinėse finansų rinkose, kurioms sugebėta įrodyti, kad „Snoro“ istorija – ne visos bankų sistemos problema“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Tiesa, „Snoro“ bankrotas bei griežtesnė priežiūra apnuogino kai kurių kredito unijų problemas. Investuotojai taip pat nerimauja dėl Ūkio banko turto kokybės, nes šis Vladimiro Romanovo valdomas bankas už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmė „Žalgirio“ stadioną – tai sudaro daugiau nei 80 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo.

Indėlininkai – saugūs

Investuotojų asociacijos vertinimu, pirmasis banko bankrotas Lietuvoje po 12 metų, kai žlugo „Litimpex“ bankas, parodė, kad indėlių draudimo sistema mūsų šalyje veikia tinkamai. Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams per 2011 metų gruodį išmokėjo 3,228 mlrd. litų, o 2012 metų sausį-rugsėjį išmokėta dar 734 mln. litų.

„Tam, kad išmokėtų beveik 4 mlrd. litų, Indėlių draudimo fondui beveik 3 mlrd. litų teko skolintis iš Finansų ministerijos, tačiau daugiau nei 800 mln. litų jau pavyko grąžinti pardavus fondo turėtus vertybinius popierius“, – sakė V. Plunksnis.

Iš Indėlių ir investicijų draudimo vadovo posto teko pasitraukti ilgamečiam įmonės vadovui Raimundui Žilinskui, kuris ne itin sėkmingai susitvarkė su padidėjusiu gyventojų užklausų srautu. Jį pakeitė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininke tapusi Aurelija Mažintienė.

„Visuomenėje populiarus mitas, kad „Snoro“ bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai – netiesa, nes „Snoro“ turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų“, – sakė V. Plunksnis.

Lėšas atgavo visi „Snoro“ indėlininkai, banke turėję iki 100 tūkst. eurų. Tačiau „Snoras“ aktyviai platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus bei obligacijas.

Pinigai kol kas išmokėti tik darbuotojams

Nepaisant to, kad nemaža dalis „Snoro“ turto jau paversta pinigais, kol kas juos iš bankrutuojančio banko atgavo tik pirmosios eilės kreditoriai – „Snoro“ darbuotojai. Tuo tarpu „Snoro“ kreditoriai teismuose bando įrodyti, kad dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, jog antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai, prieštarauja Konstitucijai.

Kitiems kreditoriams –  riestainio skylė?

„Ginčas dėl kreditorių eilės – bene vienintelė viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų „Snoro“ produktų, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus „Snoro“ turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamos įtakos šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas“, – sakė V. Plunksnis.

Tiesa, kai kurie optimistai viliasi, kad „Snoro“ bankroto administratoriui pavyks laimėti teisinius ginčus užsienyje ir „atsukti“ schemas, pagal kurias „išgaravo“ „Snoro“ lėšos. „Snoro“ administratoriaus prašymu, areštuotas V. Antonovo turtas.

Londono teismui pateikti ir žiniasklaidos paskelbti „Snoro“ pateikti dokumentai rodo, kad buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas, naudodamiesi lengvatinėse mokesčių zonose registruotomis kompanijomis banko turtą pervedinėjo į savo sąskaitas, naudojo kaip paskolų užstatus bei netikriems NT sandoriams.

Tuo tarpu kaltinimus neigiantis ir „Snoro“ nacionalizavimo procesą politizuotu vadinantis V. Antonovas yra pareiškęs pretenzijas Lietuvai dėl galimo sutarties su Rusija pažeidimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Lietuvos teismuose – „Snoro“ klientų bylos

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su „Snoru“ susijusių bylų. Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

„Taip pat atstovaujame ir neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų emisijų pirkėjus, kurie reikalauja išmokėti draudimo išmoką“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, iki šiol „Snoro“ klientai jiems palankiais teismo sprendimais pasigirti negali. Pirmosios instancijos teismuose kai kuriems žmonėms pavyko įrodyti, kad atėjus prasitęsti indėlio, jiems „Snoro“ darbuotojai įsiūlė nedraudžiamą indėlio sertifikatą ar obligacijų.

„Snoro“ turto pardavimas juda lėtai

„Snoro“ turto pardavimas kol kas juda lėtai. Valstybės valdomas Lietuvos paštas užbaigė sandorį, kuriuo už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mini bankų tinklą. Už vieną „snoriuką“ sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau nei reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują kioskelį.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko „Finasta“ bei „Snoro lizingo“ pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus užbaigtas.

Tuo tarpu viešos informacijos apie tai, kokią dalį „Snoro“ turto jau pavyko paversti pinigais, ką ketinama daryti su pagrindiniu „Snoro“ turtu – paskolų portfeliu (iki bankroto – 3,7 mlrd. litų, skelbta koreguota vertė – beveik 2,6 mlrd. litų) – nėra.

Tikėtina, kad „Snoro“ bankrotas truks dar ne vienerius metus ir jau dabar aišku, kad tai bus brangiausias bankroto procesas Lietuvoje. „Snoro“ kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs iki 5 mln. litų per mėnesį išlaidų sumą.

Smulkiųjų investuotojų skundas dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjamas lapkričio 27 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

“Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, todėl savo pinigų neatgaunantys smulkieji investuotojai sprendimo gali laukti dar šiemet”, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Maloniai kviečiame Jus į lapkričio 13 d. (antradienį) Kaune vyksiantį Investuotojų asociacijos organizuojamą renginį „Skolos vertybinių popierių perspektyvos 2013 m.“

Renginio pranešėjai – finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vadovas Marius Čiuželis ir Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.

Ūkio bankas, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmęs Vilniuje esantį blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, rinkos dalyvius verčia spėlioti, ar banko balanse nėra daugiau pervertinto turto.

Lapkričio 5 dieną Ūkio bankas paskelbė, kad iš kelių banko skolininkų už 357 mln. litų perėmė 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA) akcijų, ir padidino valdomą paketą iki 100 proc. ŽSA skelbia valdanti Vilniaus „Žalgirio“ stadioną bei sporto salę, šalia esantį garažą bei 78 arų žemės sklypą Rinktinės gatvėje. Sandoris viršija 80 proc. Ūkio banko grupės nuosavo kapitalo.

Remiantis Registrų centrui pateikta veiklos ataskaita, 2011 metų pabaigoje ŽSA savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui.

„Klausimai, kokie asmenys sugebėjo gauti tokio dydžio paskolas ir kur šie pinigai buvo panaudoti, taip pat ar banko, ar tik vieno jo akcininko naudai veikė paskolas išdavę banko pareigūnai, greičiausiai liks neatsakyti. Užsienyje po tokių pranešimų būtų pradėtas tyrimas, kurio rezultatai taptų žinomi ne tik priežiūros institucijoms, bet ir banko akcininkams“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, tai jau ne pirmas panašus Ūkio banko sandoris. 2009 metų rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Paskolas padėjusį gauti ŽSA nekilnojamojo turto vertinimą, kaip skelbiama ŽSA ataskaitose, 2008 metais atliko žinoma bendrovė „Ober Haus nekilnojamas turtas“ (po pranešimo išplatinimo „Ober Haus” paskelbė, kad ŽSA vertinimą atliko 2007 metais. Vertinimą patvirtino atlikęs Registrų centras). Tuomet „Žalgirio“ stadionas įvertintas 461 mln. litų, o šalia esantis žemės sklypas – 50 mln. litų. Nepaisant gerokai sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, 2011 metų pabaigoje „Baltijos turto vertinimo agentūra“ stadioną įvertino 420,5 mln. litų, o žemės sklypą – 54,4 mln. litų.

„Tai, ar šie vertinimai neprasilenkė su realybe, parodys laikas. Klausimas, kaip vienu didžiausių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjų tampančiam Ūkio bankui seksis šį turtą realizuoti. Rinkos dalyviai norėtų žinoti, kokio dydžio atidėjiniai buvo suformuoti šioms paskoloms, ir kokia verte turtas atsidurs Ūkio banko grupės balanse“, – sakė T. Pilipavičius.

Su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu siejama Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) buvo skelbusi apie tik popieriuje likusius planus įgyvendinti 500 mln. eurų vertės projektą „Vilnius Baltic Center”, kuris apėmė „Žalgirio“ stadiono ir šalia esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijos plėtrą.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2012 metų rugsėjo pabaugoje siekė 439,3 mln. litų, o turtas – 4,2 mlrd. litų.