Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų siūlymai naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą savanoriškai kaupiantiems pensijai ateityje sumažins taupančiųjų skaičių ir dar daugiau gyventojų pavers priklausomais nuo valstybės išmokų, prognozuoja smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija.

„Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų pensijai gerokai mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kurios savo piliečius skatina taupyti suprasdamos, kad santaupų turintis žmogus senatvėje nereikalaus išlaikymo iš valstybės. Tuo tarpu Lietuvoje pasigirsta siūlymų judėti priešinga kryptimi“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, jei gyventojų santaupoms skiriamos lėšos būtų „pravalgomos“, trumpu laikotarpiu valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, tačiau ilgesniu didintų riziką, kad santaupų juodai dienai neturintys žmonės prašys valstybės paramos.

„Gyventojų pajamų mokesčio lengvata ne vieną žmogų paskatino investuoti senatvei ir leido rasti alternatyvą indėliams“, – sakė V. Plunksnis.

Investicijų valdymo bendrovių valdomuose savanoriškuose pensijų fonduose 2013 metų pradžioje taupė 28,6 tūkst. žmonių, kurie nuo šių fondų veiklos pradžios sukaupę 108,65 mln. litų.

Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo rinkoje iš viso vien per 2012 metus pasirašyta 403,4 mln. litų bei sudaryta 23,9 tūkst. naujų sutarčių. 2013 metų pabaigoje iš viso galiojo 386,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.

Pasak V. Plunksnio, nuolatinis mokestinių įstatymų keitimas po kiekvienų rinkimų ne vienam žmogui neleidžia priimti ilgalaikių sprendimų dėl taupymo senatvei. „Kiekvienam, net ir taupančiam ne po tūkstantį, o kad ir po šimtą litų per mėnesį, svarbiausia stabilumas“, – sakė V. Plunksnis.

Vertės akcininkams nesukūrusi ir nuo bankų malonės šiuo metu priklausanti „Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK) greičiausiai trauksis iš biržos, prognozuoja Investuotojų asociacija.

Pagrindinė LLK akcininkė „Limarko“, valdanti 94,2 proc. penktadienį pranešė, kad skelbs savanorišką oficialų pasiūlymą LLK akcijoms supirkti po 0,12 euro už akciją. Šia kaina visa bendrovė vertinama vos 1,032 mln. eurų (3,563 mln. litų).

Laukiama, kad pavykus padidinti akcijų paketą iki 95 proc., “Limarko” sieks privalomojo akcijų išpirkimo („squeeze out“) ir LLK delistingavimo.
„LLK slegia 47 mln. JAV dolerių paskolų našta, todėl įmonės išgyvenimas priklauso nuo to, ar „Unicredit“, „Swedbank“ bei SEB bankai pratęs paskolas. Galima konstatuoti, kad „Limarko“, 2003 metais privatizavusi tuometinį Klaipėdos transporto laivyną, smulkiesiems akcininkams vertės nesukūrė“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prieš dešimtmetį Klaipėdos transporto laivyno, vėliau pakeitusio pavadinimą į LLK, vertė buvo daug didesnė – privatizavimo konkursą laimėjęs pirkėjas už 93,5 proc. akcijų valstybei ir smulkiesiems akcininkams iš viso sumokėjo 56,2 mln. litų.

„Tačiau tai nėra suma, kurią prarado „Limarko“ – privatizavimas didžiąja dalimi buvo finansuotas pačio Klaipėdos transporto laivyno lėšomis, kuriam buvo perkelta 51,3 mln. litų pirkėjų skolų“, – sakė V. Rūkas.

Pasak jo, panašios finansinės problemos užklupo ir kitą įmonę, kuri buvo privatizuojama naudojant itin daug skolinto kapitalo – „Alitą“. „Abiem atvejais pradinės bankų paskolos buvo gana greitai sumažintos, o problemas sukėlė tolimesnė plėtra – „Alitos“ atveju alaus daryklos privatizavimas Serbijoje, o LLK – laivyno atnaujinimas naudojant skolintas lėšas“, – tvirtino V. Rūkas.

Jo teigimu, LLK problemas didžiąja dalimi lėmė ne vadovybės veiksmai, o pasaulinės rinkos tendencijos – dešimtimis procentų kritusios frachtų kainos. „Pervežimų refrižeratoriais paklausa taip pat sumažėjo trečdaliu, nors pasauliniai pervežimai jūromis fiksuoja naujus apimties rekordus“, – tvirtino V. Rūkas.
Sunaikintos vertės mastą rodo, kad dar 2007 metų pabaigoje LLK nuosavas kapitalas siekė 131 mln. litų.

Lietuvos įstatymai numato, kad padidinusi akcijų paketą iki daugiau nei 95 proc., “Limarko” galės reikalauti, kad smulkieji akcininkai privalomai parduotų savo akcijas. Jei oficialaus siūlymo metu bus parduota daugiau nei 90 proc. smulkiesiems priklausančių akcijų, už LLK akcijas galės būti siūloma ta pati 0,12 euro kaina, o jeigu smulkieji bus pasyvūs – teisingą kainą reikės derinti su Lietuvos banku.

„Manome, kad jeigu LLK apskaita vykdoma teisingai ir balanse vaizduojamos turto vertės realios, smulkiesiems turėtų būti siūloma ne mažiau nei akcijų buhalterinė vertė“, – sakė V. Rūkas.

Lietuvos Investuotojų asociacija prašo, kad Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija įpareigotų laivų statyklos “Rigas kugu buvetava” kontrolinio paketo savininką Vasilijų Melniką paskelbti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

“Gavę skundų iš kelių asociacijos narių, Latvijos rinkos priežiūros institucijai dar birželį pranešėme, kad pagrindinis “Rigas kugu buvetava” akcininkas kartu su susijusiais asmenimis valdo kontrolinį akcijų paketą, tačiau nėra teikęs siūlymo likusioms įsigyti likusias akcijas, nors tai padaryti įpareigoja įstatymai”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Latvijos reguliatorius atsakė, kad šiuo klausimu pradėtas tyrimas dar nėra užbaigtas.
“Faktai, kad “Rigas kugu buvetava” kontrolė priklauso V. Melnikui – akivaizdūs, todėl tikimės, kad iš šio akcininko bus atimta teisė balsuoti įmonės akcininkų susirinkimuose, o jis pats bus įpareigotas supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas”, – tvirtino V. Plunksnis.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad “Rigas kugu buvetava” vadovas V. Melnikas valdo įmonę “Remars-Riga”, kuriai priklauso 49,86 proc. “Rigas kugu buvetava” akcijų. Dar 0,23 proc. “Rigas kugu buvetava” kapitalo priklauso V. Melniko žmonai Irinai.

“Akcijų turi ir kiti “Remars-Riga” valdybos nariai, todėl akivaizdu, susiję asmenys kontroliuoja daugiau kaip 50 proc. “Rigas kugu buvetava”. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas parodys, kaip šalyje laikomasi Europos Sąjungos direktyvų”, – tvirtino V. Plunksnis.
Jo teigimu, smulkieji akcininkai laukia oficialaus pasiūlymo tam, kad galėtų realizuoti savo turimų „Rigas kugu buvetava“ akcijų vertę. 2012 metais „Rigas kugu buvetava“ gavo 184,3 mln. latų pajamų, tačiau uždirbtas pelnas siekė tik 155 tūkst. latų.

Pagal Latvijos įstatymus, oficialus pasiūlymas turi būti skelbiamas už kainą, kuri ne mažesnė nei akcijų buhalterinė vertė, kuri 2012 metų pabaigoje siekė 2,05 lato. „Rigas kugu buvetava“ akcijų kaina biržoje pastaruoju metu svyruoja apie 0,35 lato.

„Skirtumas tarp šių kainų rodo, kad pasitikėjimas įstatymų viršenybe Latvijoje yra menkas, todėl smulkiesiems akcininkams palankus Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas yra itin svarbus kapitalo rinkos plėtrai“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, Lietuvoje smulkiųjų akcininkų teisės gerbiamos labiau. „Smulkieji akcininkai pasiekė, kad būtų supirktos „Dvarčionių keramikos“, Panevėžio statybos tresto akcijos, kur kontrolės situacija buvo panaši į „Rigas kugu buvetava“ atvejį“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacijos pastangomis taip pat pavyko pasiekti, kad Rusijos koncernas „Eurochem“ padidintų „Lifosos“ akcijų kainą 15 proc. ir maždaug 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų papildomai išmokėtų 5,7 mln. litų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kasmet iš keleivių vežimo patiriantys daugiau nei 100 mln. litų nuostolių, siekiant sutaupyti galėtų keleivius vežti autobusais ar net taksi, rodo Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas.

„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net ir Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panašią situaciją turime ir Lietuvoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

2012 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,8 mln. keleivių, arba 0,95 proc. vietiniais maršrutais pervežtų keleivių Lietuvoje. Iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais 2012 metais patirta 124 mln. litų nuostolių (grynųjų pinigų nuostoliai siekė apie 140 mln. litų), o iš vežimo tarptautiniais maršrutais uždirbta 9 mln. litų pelno.

Keleivių vežimo vidutinės sąnaudos už vieną kilometrą siekė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito.

„Akivaizdu, kad pardavinėjant bilietus 5 kartus žemiau savikainos pelno neuždirbsi. Nuvežti keleivį iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal traukiniu kainuoja beveik 500 litų – už tokią pinigų sumą galima lėktuvu aplankyti daugelį Europos sostinių su pigių skrydžių bendrovėmis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – teigė V. Rūkas.

Pasak jo, geležinkelių transportas negali konkuruoti su autobusais dėl per didelės savikainos. „Įdomu, kad „Lietuvos geležinkelių“ sąnaudos vien darbo užmokesčiui yra didesnės, nei visa keleivių vežimo autobusais kaina, kuri siekia apie 0,22 lito už kilometrą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo veikla iškraipo transporto rinką ir primena dempingą. „Nuostolingas yra net ir labiausiai apkrautas maršrutas Vilnius – Kaunas, kuriuo pernai vežta 1,2 mln. keleivių. Iš šio maršruto gauta vos 7,7 mln. litų pajamų ir patirta 35,4 mln. litų nuostolių“, – tvirtino V. Rūkas.

Anot jo, siūlymas visai atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliu greičiausiai būtų nepriimtinas didelei daliai Lietuvos gyventojų. „Mes siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę – tuomet keleivių vežimo sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami. Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto ir visuomenėje vyktų diskusija, kiek tokios išlaidos pagrįstos, ar geriau jų dydžiu sumažinti gyventojų pajamų mokestį“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, dabar „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta skaidrumo, o įmonės apskaita tvarkoma ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. „Keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais savikaina yra gerokai mažesnė nei vietinių maršrutų, o iš šios veiklos deklaruojamas pelnas. Tačiau skirtumas yra per didelis ir kelią abejonių dėl sąnaudų paskirstymo“, – tvirtino V. Rūkas. Juolab skaičiavimai rodo, kad geležinkelių transportas Lietuvoje ne tik nėra ekologiškas, bet dažnai ekologiškumu nusileidžia net automobilių transportui.

Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, vienijantis šalies ekonomistus, kurie teikia mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui, veiklą pradėjo 2012 metų spalį.

Pateikiame visą Kompetencijų centro atliktą tyrimą bei jo prezentaciją.

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų.

Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija.
„Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas „išgaravęs“ turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Bankų įstatymo nuostatos, kuriomis bankų bankroto atveju valstybės institucijų kreditoriniams reikalavimams suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, neprieštarauja Konstitucijai.
„Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 metų kovo 31 dieną realizuojama „Snoro“ turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. Tuo tarpu Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.
„Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali sudaryti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlinkai“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, kitų kreditorių bei akcininkų nuostoliai siekia apie 2,9 mlrd. litų, arba 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2012 metais.
„Vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas „Snoro“ paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. Tai kažkiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema“, – teigė V. Plunksnis.
Preliminariais duomenimis, Indėlių draudimo fondo nuostoliai dėl Vladimiro Romanovo kontroliuoto Ūkio banko bankroto bei su juo susijusio turto perdavimo Šiaulių bankui siekia dar 800 mln. litų.

Seimui skubiai priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, investuotojai iki metų pabaigos turėtų suskubti pertvarkyti savo portfelius, todėl biržoje laukiama didesnių apyvartų, praneša Investuotojų asociacija.

„Jei be didesnių diskusijų priimtas įstatymas įsigalios, daugiau nei vienerius metus išlaikytų vertybinių popierių savininkams rekomenduojama juos parduoti dar šiemet ir taip be mokesčių realizuoti uždirbtą pelną. Investavusių pelningai yra – nuo 2009 metų pradžios OMX Vilnius akcijų indeksas yra pakilęs net 125 proc.“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri leido neapmokestinti pajamų už vertybinius popierius, išlaikytus ilgiau nei metus, keičia kita. Nuo 2014 metų bus apmokestinamas tik didesnis nei 10 tūkst. metinis pelnas iš investicijų į akcijas ar fondus. Taip planuojama apmokestinti po 2014 metų sausio įsigytų obligacijų ir indėlių palūkanas, kurios viršija 10 tūkst. litų.
„Didelei daliai investuotojų šios lengvatos leis mokėti mažiau mokesčių nei dabar, tačiau valdantiems didesnius portfelius ir investuojantiems ilgam laikui mokesčiai išaugs, todėl pakeitimų vienareikšmiškai vertinti negalima“, – sakė V. Plunksnis.
Seimas taip pat panaikino pajamų mokesčių lengvatą iki 1999 metų įsigytoms akcijoms. „Tai aktualu tiems, kad akcijas pirko ar verslą pradėjo dar „čekinio privatizavimo“ laikais – jeigu uždirbta daug pelno, reiktų pasvarstyti jo realizavimą dar šiemet“, – teigė V. Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Prezidentė.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratorių, prašydama imtis veiksmų ir peržiūrėti visus nenaudingus Ūkio banko sandorius, sudarytus prieš banko žlugimą.

„Akivaizdu, kad prasta Ūkio banko padėtis – ne vienos blogos nakties rezultatas. Rinkoje visuomet sklandė daug gandų apie tamprius banko ryšius bei galimai nenaudingus sandorius su pagrindinio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamomis įmonėmis, todėl prašome, kad bankroto administratorius visa tai ištirtų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Jo teigimu, smulkiųjų banko kreditorių bei akcininkų viltys atgauti bent dalį prarastų lėšų nėra didelės, tačiau didelė dalis į Investuotojų asociaciją besikreipiančių investuotojų nori paprasčiausio teisingumo.
„Tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko istorijos sumažino investuotojų tikėjimą finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiami pelnai bei turto vertės dažnai neatitinka tikrovės. Pasitikėjimui atstatyti reikalingas ypač kruopštus bankroto administratorių darbas, atgaunant kuo daugiau turto kreditoriams“, – teigė T. Pilipavičius.
Į Investuotojų asociaciją šiuo metu jau kreipėsi daugiau kaip trisdešimt Ūkio banko investuotojų, norinčių kartu ginti savo teises.

Investuotojų asociacija kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama paaiškinti, ar nemokaus banko įsipareigojimus indėlininkams perėmęs kitas bankas turi teisę vienašališkai keisti indėlių sąlygas.

„Bankų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šią situaciją, nėra pakankamai aiškios, o Civilinis kodeksas numato, kad pasikeitus skolininkui, sutarties sąlygos neturi keistis. Todėl prašome paaiškinti, kaip turėtų būti elgiamasi šiuo atveju“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, situacija dviprasmiška, nes įstatymas numato, kad nemokaus banko įsipareigojimus perimantis kitas bankas turi perimti visus įsipareigojimus apdraustiems indėlininkams. Tai reiškia, kad negalima atsirinkti tik tų indėlių, kurie sudaryti patraukliomis sąlygomis. Pastaruoju metu Šiaulių bankas, perėmęs nemokaus Ūkio banko įsipareigojimus indėlininkams, pakeitė kaupiamųjų indėlių sąlygas.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria buvusių Ūkio banko klientų, atsidūrusių tokioje situaciją, grupę. Norint prie jos prisijungti, reikia kreiptis info@investuotoju.lt.

Aukščiausiasis teismas priėmė nagrinėti neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų kasacinį skundą dėl nuosavybės teisės į akcijoms supirkti sukauptas lėšas pripažinimo.

“Teisingas sprendimas šioje byloje rūpi ne tik būriui investuotojų, ketinusių pirkti “Snoro” akcijas, bet ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir “AAA Baltic Service Company” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kasacinis skundas pateiktas 2013 metų kovo 22 dieną. 2012 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Investuotojų asociacija teisme atstovauja beveik 500 investuotojų, kurie prašo pripažinti nuosavybės teisę į maždaug 10 mln. litų, sukauptus apmokėti už “Snoro” akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su žlugusio Ūkio banko veikla ir turto naudojimu.

Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar Ūkio banko vardu veikę asmenys – pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, banko vadovai, valdybos bei stebėtojų tarybos nariai neturi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl kreditinio sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad Ūkio banko problemos neatsirado per vieną dieną, o banko žlugimas buvo ne atsitiktinumas, o ne vienerius metus vykdytos veiklos pasekmė. Lietuvos banko viešai paskelbti duomenys, kad su Ūkio banko pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms buvo suteikta beveik 2 mlrd. litų paskolų bei kita informacija leidžia manyti, kad Ūkio banke vykdyta nusikalstama veikla“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Generalinės prokuratūros taip pat prašoma nustatyti, ar nusikalstamos veiklos bendrininkaudami taip pat nevykdė kiti asmenys – turto vertintojai bei auditoriai.

Ūkio banko žlugimas jau pareikalavo iš valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas maždaug 800 mln. litų injekcijos perduodant gerąjį Ūkio banko turtą Šiaulių bankui, milijoninių nuostolių patyrė Ūkio banko kreditoriai, banke laikę draudžiamą sumą viršijančias lėšas, 100 proc. lėšų prarado smulkieji Ūkio banko akcininkai.

„Manome, kad teisėsauga, gindama viešąjį interesą, turėtų išaiškinti kaltuosius ir juos nubausti“, – sakė T. Pilipavičius.
Prie Investuotojų asociacijos buriamos Ūkio banko smulkiųjų akcininkų grupės, kuri kartu gins savo interesus, šiuo metu prisijungė daugiau kaip 40 žmonių, jų skaičius kasdien auga.

„Kol kas kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o vėliau galvosime apie tolimesnius teisinius veiksmus. Šiuo metu investuotojai nežinioje – Ūkio banko administratorius dar nėra viešai paskelbęs banko balanso po turto perdavimo Šiaulių bankui, taip pat dar nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – teigė T. Pilipavičius.