Autorius: tomas

Baltijos šalių biržų įmonių veiklos rezultatai ir prognozės ateičiai

Investuotojų asociacija, artėjant metų pabaigai, tradiciškai organizuoja renginį „Baltijos šalių biržų įmonių veiklos rezultatai ir prognozės ateičiai“.

Renginio metu įžvalgomis, kaip vertinti bendrovių 2018 metų trijų ketvirčių veiklos rezultatus ir ko tikėtis ateityje, dalinsis investicijų bendrovės „INVL Asset Management“ fondų valdytojas Arvydas Jacikevičius ir finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ finansų makleris Donatas Šetikas.

Renginys įvyks gruodžio 12 d., 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius).

Teisme – beveik 200 asmenų ieškinys dėl pavėluotų “Snoro” draudimo išmokų

Neužregistruotų „Snoro” akcijų pirkėjai teisme reikalauja palūkanų už per vėlai išmokėtas draudimo išmokas.
Vilniaus apylinkės teismas priėmė nagrinėti bylą, kurioje Investuotojų asociacijos suburti 184 ieškovai reikalauja jiems išmokėti 417,2 tūkst. eurų.
„Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas šioje istorijoje ilgą laiką įrodinėjo, kad draudimo išmokų mokėti nereikia, todėl žmonėms teko bylinėtis net šešerius metus ir teisybė buvo pasiekta tik įsikišus Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT). Manome, kad savo pinigais negalėję disponuoti žmonės turi teisę gauti palūkanas“, – sakė
Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.
Pasak jo, prašoma priteisti po 5 proc. palūkanų už 5 metus, iš viso 25 proc. nuo išmokėtų
draudimo išmokų.
2018 metų liepą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką ginčuose ir nusprendė, kad neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai turi teisę gauti draudimo išmokas. Tai padaryta po kovą priimto ESTT sprendimo, kuriame konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.
Investuotojų asociacijos suburtiems investuotojams atstovauja advokatų kontora „Fort“, besispecializuojanti su Europos Sąjungos (ES) teise susijusiose bylose.
Naują akcijų emisiją „Snoras“ platino 2011 metais, tačiau lėšas už akcijas įmokėję investuotojai jų negavo, nes bankui buvo paskelbtas bankrotas. Po to investuotojai ne vienerius metus bylinėjosi teismuose ir draudimo išmokas gavo tik 2018 metų antrąjį pusmetį.

Renginys „Tarpusavio skolinimosi rinka“

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį „Tarpusavio skolinimosi rinka“.

Renginyje dalyvauja tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ valdybos narys Deividas Tumas ir investicijų valdymo įmonės „Synergy Finance“ partneris, Europos sutelktinio finansavimo fondo valdytojas dr. Lukas Macijauskas. D. Tumas pasidalins įžvalgomis apie tarpusavio skolinimą, o L. Macijauskas – apie sutelktinio finansavimo paskolų rinkos rizikas, pelningumą ir kitus ypatumus.

Renginys įvyks spalio 24 d., 18 val., banke „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20 A), pirmame aukšte.

Investuotojų asociacijos nariai renginyje gali nemokamai. Ne asociacijos nariai renginyje gali dalyvauti sumokėję renginio mokestį dėl informacijos kreiptis info@investuoju.lt

 

Renginys „Nekilnojamojo turto rinka: dabartis ir prognozės“

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį „Nekilnojamojo turto rinka: dabartis ir prognozės“.

Renginyje, kuriame bus apžvelgtos tendencijos nekilnojamoje turto rinkoje, dalyvauja bendrovės „Eika Asset Management“ vadovė Viktorija Orkinė ir Realdata.lt vadovas, nepriklausomas analitikas Arnoldas Antanavičius.

V. Orkinė pasidalins įžvalgomis apie tendencijas komercinio turto rinkoje, o A. Antanavičius – būsto rinkoje.

Renginys įvyks spalio 17 d., 18 val., banke „Swedbank“ (Konstitucijos pr. 20 A), pirmame aukšte.

Dalyvauti kviečiami tik Investuotojų asociacijos nariai.

Susitikimas su Šiaulių banko administracijos vadovu Vytautu Siniumi

Kviečiame Investuotojų asociacijos narius į susitikimą su Šiaulių banko administracijos vadovu Vytautu Siniumi.

Pranešimo renginyje tema – „Šiaulių banko veiklos rezultatai ir perspektyvos“.

Renginys įvyks rugsėjo 19 d., 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius), I aukšte.

Dalyvauti kviečiami tik Investuotojų asociacijos nariai.

Buriama grupė, kuri bylinėsis dėl palūkanų už neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų draudimo išmokas

Kaip skelbėme anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad už 2011 metais neišleistą „Snoro“ akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po 2018 metų kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Investuotojų asociacija yra subūrusi grupę, kuri vienija 257 asmenis. Jie iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų.

Po šio sprendimo Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Šiuo metu buriama grupė, kuri bylinėsis dėl 25 proc. draudimo išmokos sudarančių palūkanų. Tie, kurie norėtų prisijungti prie bylos, turėtų parašyti info@investuotoju.lt.

Renginys „Kas vyksta pasaulio finansų rinkose?“

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį „Kas vyksta pasaulio finansų rinkose?“.

Renginyje dalyvauja bendrovės „Lietuvos draudimas“ investicijų direktorius Baltijos šalims Gintaras Rutkauskas ir bendrovės „INVL Asset Management“ fondo valdytojas Regimantas Valentonis.

G. Rutkauskas apžvelgs akcijų ir žaliavų rinkas, R. Valentonis – obligacijų rinką.

Renginys vyks rugsėjo 12 d., trečiadienį, 18 val., „INVL Asset Management” būstinėje, Gynėjų g. 14, Vilnius.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos. Atnaujinta 2018.08.29

Kaip skelbėme anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) nusprendė, kad už 2011 metais neišleistą „Snoro“ akcijų emisiją įmokėtos lėšos gali būti laikomos indėliu. Tai padaryta po 2018 metų kovą priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimo, kurie konstatuota, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Investuotojų asociacija yra subūrusi grupę, kuri vienija 257 asmenis. Jie iš viso pirko naujos “Snoro” akcijų emisijos akcijų už 1,6 mln. eurų. LAT sprendimas galioja tik tų asmenų, kurie kreipėsi į teismus, atžvilgiu. Didžioji dalis šios grupės narių jau atgavo draudimo išmokas.

Po šio sprendimo Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis

Atsižvelgdami į tai, kad pastaruoju metu sulaukiame itin daug klausimų dėl neįsigaliojusios „Snoro“ akcijų emisijos, pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Kaip sužinoti, ar aš esu tarp 257 asmenų, kuriems priklauso išmokos?

Jeigu nekeitėte savo kontaktinių duomenų, gavote Investuotojų asociacijos pranešimą. Taip pat galite pasitikrinti, kokiose bylose dalyvavote, per e-teismų sistemą.

Esu sąraše, bet draudimo išmokos dar negavau. Ką daryti?

Tikėtina, kad nuo bylos pradžios keitėte savo banko sąskaitą, todėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo fondas neturi jūsų duomenų ir negali pervesti išmokos. Turėtais elektroninio pašto adresais išsiuntėme prašymus patikslinti sąskaitų duomenis – jeigu to nepadarėte, turėtumėte info@investuotoju.lt atsiųsti pasirašytą laisvos formos prašymą su dabartiniais savo banko sąskaitos duomenimis.

Dalyvavau byloje, tačiau manęs sąraše nėra. Ką daryti?

Byloje dėl indėlių draudimo antrosios grupės vardu ieškinys buvo pateiktas kiek vėliau, todėl ieškinys dar neišnagrinėtas. LAT sprendimo laukiama 2018 metų rugpjūtį. Pasitikrinti, ar tikrai dalyvaujate byloje, galite per e-teismų sistemą.

Dalyvavau ir byloje dėl investuotojų draudimo išmokos. Kas toliau?

Byla dėl investuotojų draudimo išmokos, siekiančios iki 22 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teisme buvo sustabdyta, kol bus išnagrinėta „indėlio“ byla. Bylos nagrinėjimas šiuo metu atnaujintas. Artimiausiu metu dalyvavusiems tiek „indėlio“, tiek „investuotojų bylas“ pateiksime informaciją, kaip atsiimti ieškinį ir atgauti žyminį mokestį.

Ar už rezultatą reikia mokėti advokatams ar Investuotojų asociacijai?

Byla dėl lėšų pripažinimo indėlių buvo vedama už fiksuotą 2 proc. mokestį nuo ieškinio sumos. Nepaisant to, kad viskas užtruko ilgiau nei planuota ir pareikalavo daugiau resursų, papildomai mokėti nereikia. Tačiau visuomet galite savanoriškai suteikti paramą Investuotojų asociacijai.

Dalyvavau tik investuotojų draudimo išmokos byloje, kas toliau?

Reikia laukti teigiamo Vilniaus apygardos teismo sprendimo, po kurio bus išmokėtos draudimo išmokos.

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Ar inicijuojama byla dėl palūkanų už per vėlai išmokėtą draudimo išmoką?

Taip, šiuo metu buriama grupė, kuri bylinėsis dėl 25 proc. draudimo išmokos sudarančių palūkanų. Informaciją tiems, kurie dalyvavo bylose, pateikėme tiesiogiai. Jeigu jos negavote, parašykite info@investuotoju.lt. 

Aš nesibylinėjau, ar gausiu draudimo išmokas?

Indėlių ir investicijų draudimas pranešė, kad draudimo išmokas išmokės visų neįsigaliojusių „Snoro“ akcijų ir obligacijų savininkams – tam reikia pateikti savo duomenis.

Gautos išmokos už neužregistruotą Snoro akcijų emisiją ir pradedama byla dėl palūkanų priteisimo

Vilnius, liepos 31 d. Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai po šešerius metus trukusių ginčų atgavo savo įmokėtas lėšas.  Indėlių ir investicijų draudimo fondas (IIDF) jau išmokėjo indėlių draudimo išmokas.

Investuotojų Asociacija siekia Snoro akcijų emisijos byloje dalyvavusiems ir bylą Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims sudaryti galimybę atgauti palūkanas už jiems priklausančią indėlių draudimo išmoką. Šia byla būtų siekiama byloje dalyvavusiems asmenims priteisti 5% palūkanas už ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį (senaties terminas) nuo visos jiems laiku neišmokėtos indėlių draudimo išmokos, neviršijančios 100 tūkst. eurų.

Byla būtų siekiama įrodyti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas praleido terminą draudiminei išmokai išmokėti ir todėl privalo sumokėti palūkanas nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos. Byla būtų siekiama priteisti 25% dydžio sumą nuo Jums išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Pvz. jei draudiminė išmoka Jums siekė 10,000 eurų, būtų siekiama papildomai Jums priteisti 2,500 eurų.

Kodėl inicijuojama dabar? Tik Lietuvos aukščiausiam teismui nusprendus, kad neįsigaliojusios Snoro akcijų emisijos pirkėjai laikytini indėlininkais, galima teigti, kad VĮ Indėlių ir investicijų draudimas neišmokėjęs draudimo išmokų teisės aktų nustatytu laiku praleido terminą šiai piniginei prievolei įvykdyti. Todėl byla inicijuojama tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui pripažinus teisę į indėlininko draudimo išmoką.

Kainodara. Bylą dėl asmenų pripažinimo indėlininkais Lietuvos aukščiausiame teisme laimėjusiems 257 asmenims, siūloma prisijungti prie naujai inicijuojamos bylos tokiomis sąlygomis:

  • Iki prisijungimo prie bylos sumokant 50 eurų registracijos mokestį ir žyminį mokestį, skaičiuojamą nuo 25% Jums po Aukščiausio teismo sprendimo išmokėtos draudiminės išmokos už įsigytą Snoro akcijų emisiją. Tikslų žyminio mokesčio dydį galite suskaičiuoti pasinaudodami žyminio mokesčio skaičiuokle, laukelyje „ieškinio suma“ nurodydami draudiminės išmokos dydį;

Pastaba: Jei jums išmokėtą 10,000 eurų, žyminio mokesčio skaičiuoklėje įveskite 2,500 eurų (5 % x 5 metai).

  • Jei bylą pavyktų laimėti, reiktų sumokėti 15% sėkmės mokestį nuo Jūsų naudai priteistų palūkanų.

Kaip prisijungti? Norėdami prisijungti atsiųskite el. p. info@investuotoju.lt, užpildytą ir pasirašytą prisijungimo pareiškimą bei sumokėkite registracijos ir žyminį mokestį.

Kilus klausimų, kreipkitės į info@investuotoju.lt

G. Žiemelio skrydis Lenkijos biržoje baigiasi, smulkieji akcininkai skaičiuoja nuostolius

Vilnius, liepos 12 d. Lietuvos verslininkų Gedimino Žiemelio ir Vaido Barakausko skrydis Varšuvos vertybinių popierių biržoje baigiasi, o nuostolius skaičiuoja smulkieji aviacijos sektoriaus bendrovių akcininkai.

Trečiadienį paskelbta, kad ilgamečio G. Žiemelio bendražygio Vlado Bagavičiaus Kipro įmonė „Haifo“ sudarė sutartį su kitais Varšuvoje listinguojamos bendrovės „Avia Solutions Group“ (ASG) akcininkais ir ketina išbraukti ASG iš biržos sąrašų. Pranešama, kad 83 proc. ASG akcininkų valdanti grupė už akciją ketina siūlyti 15,18 Lenkijos zloto, visą įmonę vertinant 118 mln. zlotų (27 mln. eurų).

„Tai – akivaizdžiai per maža kaina už akcijas, nes ASG nuosavas kapitalas 2017 metų pabaigoje siekė 62,6 mln. eurų, o 348,5 mln. eurų pajamų gavusi bendrovė uždirbo 5 mln. eurų grynojo pelno. ASG akcijų kainos ir pelno santykis (P/E) vos viršija 5, o kainos ir buhalterinės vertės santykis siekia vos 0,4 – pasaulyje tokių vertinimų rasti sunku net ir besivystančiose rinkose“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, ASG į biržą atėjo iškart po pasaulinės finansų krizės 2011 metais, ir po 52 zlotus už akciją pritraukė 76 mln. zlotų. „Tai reiškia, kad G. Žiemelio bendrovės akcijų per viešą siūlymą pirkę ir jas 7 metus išlaikę investuotojai skaičiuoja 70 proc. nuostolius, nors ASG reikšmingai išaugo”, – sakė T. Pilipavičius.

2011 metais ASG gavo 84,4 mln. eurų pajamų ir uždirbo 2,5 mln. eurų grynojo pelno, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 27,9 mln. eurų.

Pagrindinė ASG veiklos sritis yra orlaivių remontas ir techninis aptarnavimas. „Tai, kiek iš tiesų kainuoja tokios įmonės, parodo neseniai įvykęs sandoris, kai privataus kapitalo fondas „Baltcap“ už 43 mln. eurų Kinijos investuotojams pardavė keletą kartų už ASG mažesnę Estijos orlaivių remonto bendrovę „Magnetic MRO“, kurios pajamos pernai siekė 90,9 mln. eurų“, – sakė T. Pilipavičius.

ASG delistingavimas – jau antras panašus V. Bagavičiaus ir G. Žiemelio bei kitų akcininkų projektas. Šiemet jau nuspręsta delistinguoti orlaivių nuomos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas, už jas siūlant po 5,62 zloto, o visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų). Už akcijas pasiūlyta tik jos trumpalaikio turto vertė, o įmonės nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų.

„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai, todėl investuotojai patyrė 30 proc. nuostolius.

„Akcijų turintys Lenkijos fondai yra priversti jas parduoti, nes negali turėti nelistinguojamų įmonių, o kainos niekas neginčija, nes šios investicijos sudaro itin mažą dalį fondų portfeliuose. Mes manome, kad Lietuvos bankas jau turi pakankamai medžiagos konstatuoti, kad smulkieji akcininkai negali efektyviai apginti savo teisių, todėl siūlome nustatyti, jog delistinguojant įmones, būtų privaloma pateikti nepriklausomą vertinimą, patvirtinantį, kad kaina yra sąžininga“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, iš Varšuvos biržos besitraukiantys Lietuvos verslininkai kritikuoja Lenkijos kapitalo rinką, kad ši esą nepateisino jų lūkesčių. „Mano nuomone, reiktų pasižiūrėti į veidrodį ir paklausti, ką be pasakojimų apie milijardines ambicijas padarė patys įmonių vadovai, suskaičiuoti kiek dividendų išmokėta, ir tuomet bus aiškiau. Kai virš akcijų kabo delistingavimo grėsmė, jų pirkėjų ratas automatiškai susitraukia“, – sakė T. Pilipavičius.

V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“. Kas finansuoja V. Bagavičiaus įsigijimus, nepranešama.

Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.