Autorius: tomas

Investuotojų asociacija ragina „Žemaitijos pieną“ paskelbti audituotas ataskaitas

Vilnius, balandžio 13 d. Investuotojų asociacija ragina vieną didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ nedelsiant paskelbti audituotas 2017 metų ataskaitas ir įspėja, kad vadovybei pažeidinėjant įstatymus, akcininkų susirinkimas gali būti neteisėtas.

„Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad biržoje listinguojamos bendrovės visą su akcininkų susirinkimu susijusią medžiagą turi paskelbti ne vėliau kaip likus 21 dienai iki akcininkų susirinkimo. Balandžio 30 dieną akcininkų susirinkimą rengiantis „Žemaitijos pienas“ balandžio 9 dieną paskelbė miglotą esminį įvykį apie neaudituotus veiklos rezultatus, tačiau nepaaiškino, kodėl neskelbia detalių ataskaitų“, – sakė Investuotojų asociacijai atstovaujantis advokatas Darius Matulevičius.

Pasak jo, „Žemaitijos pieno“ uždarumas investuotojams ir nuolatiniai įstatymų pažeidimai lemia, kad „Žemaitijos pieno“ akcijos biržoje yra ženkliai pigesnės, nei galėtų būti. „Investuotojai yra „laikomi tamsoje“ ir negali tinkamai pasiruošti akcininkų susirinkimui, todėl manome, kad jis yra neteisėtas“, – sakė  D. Matulevičius.

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2018 metų vasarį „Žemaitijos pienui“ skyrė 158 tūkst. eurų baudą už privalomo Lietuvos banko nurodymo nevykdymą ir Vertybinių popierių įstatymo pažeidimus.

Nustatyta, kad „Žemaitijos pieno“ vadovai neveikė vienodai visų akcininkų interesais, nes nepagrįstai sumažino iš pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko įmonių gautinų sumų vertę.

Taip pat nustatyta, kad „Žemaitijos pieno“ stebėtojų tarybos ir valdybos nariams, tarp kurių buvo A. Pažemeckas ir su juo susiję asmenys, nesilaikant įstatymų reikalavimų buvo išmokėtos 0,75 mln. eurų pusmetinės tantjemos. Tai, kad pusmetinės tantjemos buvo neteisėtos, yra konstatavęs ir Šiaulių apygardos teismas.

„Dedame ir dėsime visas pastangas, kad „Žemaitijos pieno“ vadovybė dirbtų skaidriai ir visiems akcininkams, o anksčiau įmonei padaryta žala būtų atlyginta“, – sakė D. Matulevičius.

„Žemaitijos pieno“ grupės apyvarta 2017 metais išaugo 15 proc. iki 172,28 mln. eurų.

Kviečiame skirti 2 proc. GPM paramą Investuotojų asociacijai

Pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos reikia užpildyti FR0512 formą ir pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Parsisiųsti formą.

Pildant prašymo formą, be asmeninių duomenų, reikia užpildyti šiuos laukelius (parsisiųstoje formoje yra užpildyti laukeliai, todėl Jums belieka įrašyti tik savo asmeninius duomenis):

1. E2 laukelyje nurodykite Investuotojų asociacijos identifikacinį numerį (kodą) 302351517;

2. E1 laukelyje nurodykite paramos gavėjo tipą „2“;

3. E4 laukelyje nurodykite kokį procentą nuo sumokėto GPM norite skirti Investuotojų asociacijai paremti (primename, kad maksimaliai galima prašyti pervesti 2 proc. nuo sumokėto GPM);

4. E5 laukelyje nurodykite, iki kurių metų skiriate paramą Investuotojų asociacijai (pvz. „2021“);

5. 1-4 laukeliuose reikia nurodyti savo asmens duomenis (asmens kodas, vardas, pavardė, kontaktiniai duomenys);

6. 5 laukelyje rašome įrašyti 2017 metus, t.y. laikotarpį, per kurį sumokėjote GPM ir prašote pervesti dalį sumokėto mokesčio paramai;

Jeigu turite sunkumų pildant prašymo formą, maloniai prašome kreiptis el. paštu info@investuotoju.lt ir mes padėsime Jums.

Renginys „Kuo gyvena pasaulio finansų rinkos?“

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį „Kuo gyvena pasaulio finansų rinkos?“

Renginyje įžvalgomis dalinsis bendrovės „SEB investicijų valdymas“ portfelių valdytojas Paulius Kabelis, „INVL Finasta“ finansų makleris Arvydas Jacikevičius ir bendrovės „Girteka“ investicijų valdytojas Karolis Kybartas.

Renginys vyks balandžio 11 d., trečiadienį, 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius).

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Dažniausiai užduodami klausimai apie ESTT sprendimą „Snoro“ neužregistruotų akcijų bei obligacijų bylose

Kaip jau skelbėme, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) nusprendė, kad neužregistruotų „Snoro“ akcijų emisijos bei neišleistų „Snoro“ obligacijų pirkėjai turi teisę gauti draudimo išmokas. ESTT sprendimu, gyventojams, kurie mokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos.

Tai reiškia, kad dėl prarastų lėšų besibylinėję gyventojai galės gauti iki 100 tūkst. eurų (pagal indėlių draudimo sistemą) arba iki 22 tūkst. eurų (kaip investuotojai) draudimo išmokas, priklausomai nuo to, kokius ieškinius yra pradėję.

Visą ESTT sprendimą galite rasti čia.

Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus.

Ką turėčiau daryti, kad atgaučiau pinigus?

Į ESTT kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kuris ir priims sprendimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo, todėl nieko papildomai daryti nereikia. Apie teismo sprendimą ir tai, kad pradėtos mokėti išmokos, informuosime.

LAT posėdis vyks birželio 6 d.

Kam aktualus ESTT sprendimas?

Tik tiems, kurie buvo įsigiję neužregistruotų akcijų ir neįsigaliojusių obligacijų (t.y. „Snoro“ obligacijų, už kurias pinigai įmokėti 2011 m. lapkričio mėnesį). Tiems, kurių obligacijos jau buvo išleistos, sprendimas neaktualus. (reikia laukti naujienų iš kitų bylų, jeigu jose dalyvaujate).

Ar sprendimas bus taikomas ir tiems, kurie neteikė ieškinių?

Kol kas aišku tai, kad draudimo išmokas turėtų gauti tie, kas buvo pradėję ieškinius.

Dalyvauju dviejose bylose – dėl indėlių draudimo išmokos ir išmokos kaip investuotojui. Ką daryti?

ESTT nusprendė, kad pasirinkti, pagal kokią draudimo rūšį gauti išmoką, gali pats asmuo. Manome, kad tiems, kas neturėjo „Snore“ didelių indėlių, visais atvejais palankiau gauti išmoką kaip indėlininkui, nes ji siekia iki 100 tūkst. eurų. Tačiau tiems, kurie gavo išmoką už turėtą indėlį, palankiau investuotojų draudimas (išmokama suma iki 22 tūkst. eurų). Šiuo metu byla dėl draudimo išmokų kaip investuotojams sustabdyta, kol bus išnagrinėta „indėlininkų“ byla.

Kokie veiksmai atliekami neįsigaliojusių obligacijų savininkų atžvilgiu?

Tie asmenys, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų ir kurie dalyvavo byloje, kurią praeitą penktadienį išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – Jums daryti nereikia nieko, reikia laukti, kol VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ išmokės Jums draudimo pinigus. Tie asmenys, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų, bet kurie dalyvauja kitose bylose – reikia laukti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicijos, ar jie mokės draudimo išmokas tiems, kurie kitose bylose dalyvauja iš karto, ar lauks teismų sprendimų. Tiems asmenims, kurie turėjo neįsigaliojusių AB bankas SNORAS obligacijų, bet iki šiol niekur nesikreipė – reikia laukti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pozicijos, ar jie mokės draudimo išmokas visies neįsigaliojusių obligacijų turėtojams, ar tik tiems, kurie bylinėjosi.

Kam galioja 2018.06.22 priimtas LAT sprendimas?

Praeitą penktadienį priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas galioja tik tiems AB bankas SNORAS obligacijų turėtojams, kurie obligacijų įsigijo 2011 m. lapkritį. Bet kokiems kitiems AB bankas SNORAS obligacijų turėtojams praeitą penktadienį priimtas LAT sprendimas jokios įtakos neturės.

 

Investuotojų asociacijos valdybos narių iniciatyva šaukiamas eilinis visuotinis asociacijos narių susirinkimas.

2018 metų balandžio 24 dieną, 18:00 valandą, restorane „9 Drakonai“ (Konstitucijos pr. 23) yra šaukiamas eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:
1. Metinės Investuotojų asociacijos finansinės atskaitomybės tvirtinimas.
2. Atšaukti iš pareigų du valdybos narius jiems atsistatydinus 
3. Valdybos narių rinkimai likusiai valdybos kadencijos daliai. Į Investuotojų asociacijos valdybą yra siūlomi šie trys kandidatai: Ernesta Každailytė, Sigita Pranckėnaitė ir Taurimas Valys, iš kurių visuotiniame narių susirinkime į Investuotojų asociacijos valdybą turėtų būti išrinkti du.

Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjams turi būti išmokėtos draudimo išmokos – Europos Sąjungos Teisingumo teismas

Vilnius, kovo 22 d. Neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos bei neišleistų „Snoro“ obligacijų pirkėjai turi gauti draudimo išmokas, nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT).

ESTT paskelbė, kad gyventojams, kurie įmokėjo lėšas už neišleistas „Snoro“ akcijas bei obligacijas, gali būti taikoma tiek Europos Sąjungos (ES) direktyva dėl investicijų, tiek direktyva dėl indėlių apsaugos. Tai reiškia, kad dėl prarastų lėšų besibylinėję gyventojai galės gauti iki 100 tūkst. eurų (pagal indėlių draudimo sistemą) arba iki 22 tūkst. eurų (kaip investuotojai) draudimo išmokas, priklausomai nuo to, kokius ieškinius yra pradėję.

„Tai – didžiausia mūsų pergalė nuo Investuotojų asociacijos veiklos pradžios. Esame subūrę rekordinę maždaug 500 žmonių grupę, kuri nuo „Snoro“ bankroto 2011 metais bando įrodyti, kad turi būti išmokėtos draudimo išmokos, tačiau Lietuvos teismai ieškinius atmesdavo. Džiaugiamės, kad kiek politizuotame procese tašką padėjo ESTT sprendimas ir teisybė triumfuoja“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Neužregistruotų akcijų emisijos byloje Investuotojų asociacijos suburtus investuotojus atstovavo advokatų kontora „Fort“, besispecializuojanti su Europos Sąjungos teise susijusiose bylose.

„Malonu, kad pasirinkta strategija perkelti šios jautrios bylos sprendimą už Lietuvos ribų buvo sėkmingai įgyvendinta. Tikimės, kad ši byla turės teigiamos įtakos visai žmogaus teisių gynimo Lietuvos teismuose sistemai, o panašiose bylose žemesnių instancijų teismai nežiūrės į bylos šalių prašymus dėl ES teisės taikymo „pro pirštus““, – sakė advokatų kontoros „Fort“ partneris Andrius Mamontovas.

Pasak jo, vienintelis atviras klausimas šioje situacijoje – kaip elgsis valstybės įmonė su asmenimis, kurie dar nesikreipė dėl išmokos: išmokės ją ar vėl ragins asmenis minti teismų slenksčius?

Po ESTT sprendimo laukiama, kad sprendimus dėl draudimo išmokų priims investuotojų ieškinius nagrinėję Lietuvos teismai.

Pagal įstatymus draudimo išmokos negali gauti didžiausi „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai – Rusijoje besislapstantys Vladimiras Antonovas (pasirašė akcijų už 58 mln. eurų), Raimondas Baranauskas (21,6 mln. eurų) bei su jais siejamas „Jubilee Financial Products“ fondas (23,2 mln. eurų).

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 110 mln. eurų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 7,3 mln. eurų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Susitikimas su „Lietuvos energijos“ vadovais

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į susitikimą su energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdybos nariais.

Renginio tema – „Lietuvos energijos” grupės biržoje kotiruojamų įmonių 2017 metų rezultatai ir grupės tolesnių veiklos krypčių apžvalga”. Renginyje dalyvauja  „Lietuvos energijos” valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas, bendrovės valdybos narys bei finansų ir iždo direktorius Darius Kašauskas bei įmonės valdybos narys bei gamybos ir paslaugų direktorius Dominykas Tučkus.

Renginys įvyks kovo 21 d., trečiadienį, 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius) I aukšte.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Renginys apie investicijas į komercinį nekilnojamąjį turtą

Maloniai kviečiame Investuotojų asociacijos narius į renginį – susitikimą su investicijų į Baltijos šalių komercinį nekilnojamąjį turtą valdymo bendrovės „Eften Capital“ vadovu Lietuvoje Laurynu Žiliu ir bendrovės „INVL Asset Management” nekilnojamo turto fondo valdytoju Vytautu Bakšinsku.

L. Žilys ir V. Bakšinskas pristatys, kaip sekasi įmonėms investuoti į komercinio turto objektus bei pasidalins įžvalgomis apie rinką Lietuvoje.

„Eften Capital“ valdo „Nasdaq Baltic“ biržoje kotiruojamą viešą uždarojo tipo alternatyvų investicinį fondą „Eften Real Estate Fund III“, skirtą mažmeniniams investuotojams. Biržoje kotiruojamą uždaro tipo investicinę bendrovę „INVL Baltic Real Estate” valdo „INVL Asset Management”.

Renginys įvyks kovo 7 d., trečiadienį, 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A, Vilnius) I aukšte C.01.32A: po dešine puse, iškart įėjus į „Swedbank“ iš Dailės galerijos pusės.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

“Žemaitijos pieną” auditavusiai “Grant Thornton” auditorei stabdomas pažymėjimo galiojimas

Vilnius, vasario 27 d. Vieną didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ auditavusiai „Grant Thornton Baltic“ pareikštas įspėjimas, o auditorei Laimei Jablonskienei nuo kovo 16 dienos stabdomas auditoriaus pažymėjimo galiojimas.

Tokius sprendimus priėmė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, į kurią dar 2017 metų vasario 10 dieną kreipėsi Investuotojų asociacija.

„Grant Thornton Baltic“ auditorė L. Jablonskienė auditavo tiek „Žemaitijos pieną“, tiek jo pagrindinio akcininko Algirdo Pažemecko valdomas įmones „Žemaitijos pieno investicija“ bei „Klaipėdos pienas“.

„Žemaitijos pienas“ vertino, kad A. Pažemecko įmonių skolos negrįš ir jas nurašė, o tų įmonių ataskaitose apie tariamas problemas nebuvo užsimenama. Lietuvos bankas atskleidė, kad „Žemaitijos pienas“ nepagrįstai nurašė 3,6 mln. eurų gautinų sumų iš „Klaipėdos pieno“ ir „Žemaitijos pieno investicijos“. Taip pat nustatyta, kad “Žemaitijos pienas“ nepagrindė 4,676 mln. eurų fermentinių sūrių vertės sumažinimo.

Investuotojų asociacijos nuomone, tokių manipuliacijų tikslas buvo dirbtinai sumažinti „Žemaitijos pieno“ akcijų kainą prieš vėliau sekusį bandymą trauktis iš NASDAQ Vilniaus biržos. 2015 metais „Žemaitijos pienas“ gavo 149 mln. eurų pajamų ir uždirbo 6 mln. eurų pelno, tačiau atmetus su A. Pažemecko įmonėmis susijusius nurašymus, tikrasis pelnas turėjo siekti apie 10 mln. eurų.

Sulaukęs investuotojų kritikos, A. Pažemeckas „Žemaitijos pieno“ ataskaitų už 2017 metus auditui jau pasirinko “didžiojo ketverto“ audito bendrovę.

Susitikimas su Vilkyškių pieninės generaliniu direktoriumi Gintaru Bertašiumi

Investuotojų asociacija kviečia narius į susitikimą su pieno perdirbimo įmonės Vilkyškių pieninė generaliniu direktoriumi Gintaru Bertašiumi.

Vilkyškių pieninės vadovas susitikime pristatys bendrovės veiklos rezultatus ir naują investiciją į išrūgų perdirbimo gamyklą Tauragėje bei pasidalins įžvalgomis apie pieno sektorių.

Renginys įvyks vasario 27 d., 18 val., „Swedbank“ patalpose (Konstitucijos pr. 20 A) I aukšte.

Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.