Vilnius, vasario 19 d. Ilgamečio Gedimino Žiemelio bendražygio Vlado Bagavičiaus bendrovės pasiūlymas iš Varšuvos biržos delistinguoti Lietuvos bendrovės „AviaAM Leasing“ akcijas itin nuvertina smulkiųjų akcininkų paketą, praneša Investuotojų asociacija.

Vasario 15 dieną pranešta, kad V. Bagavičiaus netiesiogiai kontroliuojama Kipro bendrovė “Haifo”, kartu su kitais akcininkais, valdančiais 78,27 proc. “AviaAM Leasing” kapitalo, pasiūlė nutraukti “AviaAM Leasing” listingavimą Varšuvos biržoje. Likusias “AviaAM Leasing” akcijas “Haifo” siūlo supirkti po 5,62 Lenkijos zlotus už akciją, visą bendrovę vertinant 243,4 mln. zlotų (58,5 mln. eurų).

„Tai – itin maža kaina, nes 2017 metų pabaigoje „AviaAM Leasing“ nuosavas kapitalas siekė 119 mln. eurų, o 2017 metų grynasis pelnas buvo 26,2 mln. eurų. Nors iš esmės visas „AviaAM Leasing“ turtas yra likvidus, įmonę bandoma perimti už jos trumpalaikio turto vertę. Manome, kad „AviaAM Leasing“ akcijos turėtų būti mažiausiai 100 proc. brangesnės“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, pagrindinių akcininkų pasiūlymui nedelsiant pritarusi „AviaAM Leasing“ valdyba, kuriai vadovauja Tadas Goberis, turėjo dėti pastangas, kad smulkiųjų akcininkų akcijos būtų superkamos už sąžiningą kainą, tačiau to nepadarė.

„AviaAM Leasing“ į Varšuvos biržą atėjo 2013 metų birželį, iš investuotojų pritraukusi 112 mln. zlotų. Vienos akcijos kaina tuomet buvo 8 zlotai.

“Galima konstatuoti, kad tarptautinių ambicijų turintys Lietuvos verslininkai nesukūrė vertės lėšas jiems patikėjusiems investuotojams, nes nuo „AviAM Leasing“ listingavimo pradžios Lenkijos indeksas WIG pakilo maždaug 37 proc., o “AviaAM Leasing” akcijos nukrito beveik 30 proc.”, – sakė T. Pilipavičius.

Tai, kad „AviaAM“ akcijos superkamos pigiai, piktinasi ir užsienio smulkieji investuotojai. „Manau, kad mus apmovė ir mažai ką galime dėl to padaryti..“, – tinklalapyje „Alphavulture.com“ rašo „AviaAM Leasing“ akcininkas.

Didžiausia „AviaAM Leasing“ akcininkė, valdanti 30 proc. akcijų paketą, per Kipro „ALH Aircraft Leasing Holdings“ yra verslininko G. Žiemelio kontroliuojama investicijų bendrovė „ŽIA Valda“. Tuo tarpu V. Bagavičius ilgus metus užėmė vadovaujančias pareigas su G. Žiemeliu susijusioje žemės ūkio bendrovių grupėje „Agrowill Group“.

Jeigu visi „AviaAM Leasing“ smulkieji akcininkai pasinaudotų „Haifo“ pasiūlymu, V. Bagavičiaus bendrovei už akcijas reiktų sumokėti 12,7 mln. eurų. Kas finansuoja sandorį, nepranešama.

Varšuvos biržoje kotiruojama ir kita su G. Žiemeliu siejama bendrovė „Avia Solutions Group“. 2011 metais ši įmonė pritraukė 76 mln. zlotų, akcijas išplatinusi po 52 zlotus. Šiuo metu „Avia Solutions Group“ akcijų kaina yra beveik 70 proc. mažesnė.

Kai kurie investuotojai mano, kad po Lenkijos biržos kita G. Žiemelio stotelė bus Honkongas, kuriame su aviacija susiję verslai vertinami labiau.

Vilnius, sausio 15 d. Pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko balsais priimtas sprendimas išmokėti 749,4 tūkst. eurų pusmetinių tantjemų, buvo neteisėtas, nusprendė Šiaulių apygardos teismas.

Investuotojų asociacijos ieškinį patenkinęs teismas panaikino 2017 metų spalio 2 dienos Telšių apylinkės teismo sprendimą ir pripažino negaliojančia 2016 metų rugsėjo 16 dienos “Žemaitijos pieno“ akcininkų susirinkimo sprendimo dalį dėl tantjemų skyrimo.

„Akcinių bendrovių įstatymas numato, kad tantjemos gali būti skirstomos tik eiliniame metiniame akcininkų susirinkime, kuriame tvirtinamos bendrovės ataskaitos“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Teismo sprendimas reiškia, kad A. Pažemeckas bei kiti to meto „Žemaitijos pieno“ valdybos ir stebėtojų tarybos nariai – Robertas Pažemeckas, Romas Jarulaitis, Gražina Norkevičienė, Ramūnas Dargis, Dalia Gecienė ir Marius Dromantas turės grąžinti gautus pinigus.

„Mes iš esmės neprieštaraujame tantjemų mokėjimui, jeigu tai daroma pagal įstatymus ir taip atlyginama už visiems akcininkams sukurtą vertę. Tačiau tuo metu „Žemaitijos pieno“ valdyba buvo priėmusi tik A. Pažemeckui naudingą pasiūlymą trauktis iš NASDAQ Vilnius biržos, taip pat kitų smulkiesiems nenaudingų sprendimų, o akcijų grąža per 10 metų buvo mažesnė nei indėlių palūkanos“, – sakė V. Plunksnis.

2016 metų rugpjūtį „Žemaitijos pienas“ pareiškė apie ketinimus trauktis iš biržos, visą įmonę vertinant vos 35,3 mln. eurų. Smulkieji akcininkai, kartu valdantys daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, susivienijo ir sutarė neparduoti savo turimų akcijų bei siekti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo.

Investuotojų asociacijos inicijuoti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo veiksmai davė rezultatų – 2017 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ pagal akcijų kainą biržoje buvo vertas 80,6 mln. eurų, akcininkams per daugiau nei metus taip pat išmokėta 10,2 mln. eurų dividendų.

Vilnius, sausio 4 d. Pirmą bendros veiklos etapą baigę Investuotojų asociacijos suvienyti „Žemaitijos pieno“ smulkieji akcininkai planuoja ir toliau tęsti bendrovės skaidrinimo veiklą.

Per biržą pranešta, kad kartu veikusios daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ balsų valdžiusios grupės jungtinės veiklos bei balsų perleidimo sutartys yra nutrauktos, ir šalys laikomos veikiančiomis atskirai.

2016 metų rugpjūtį „Žemaitijos pienas“ pareiškė apie ketinimus trauktis iš biržos, visą įmonę vertinant vos 35,3 mln. eurų. Smulkieji akcininkai, kartu valdantys daugiau kaip 10 proc. „Žemaitijos pieno“ akcijų, susivienijo ir sutarė neparduoti savo turimų akcijų bei siekti „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo.

„Pirmas bendros veiklos etapas baigtas, todėl galime pamatuoti tarpinius bendros veiklos rezultatus – 2017 metų pabaigoje „Žemaitijos pienas“ pagal akcijų kainą biržoje buvo vertas 80,6 mln. eurų, akcininkams per daugiau nei metus taip pat išmokėta 10,2 mln. eurų dividendų. Tai rodo, kad įmonės vertinimas buvo neadekvatus, o smulkiųjų akcijas buvo ketinama supirkti per pigiai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, yra ir „Žemaitijos pieno“ veiklos skaidrėjimo požymių – finansinių ataskaitų auditui pasamdyta „didžiojo ketverto“ audito įmonė, taip pat sumažintos pagrindinio „Žemaitijos pieno“ akcininko Algirdo Pažemecko įmonių skolos „Žemaitijos pienui“. Taip pat A. Pažemeckas pasitraukė iš postų „Žemaitijos pieno“ valdymo organuose ir šiuo metu dirba „brendo vadovu“.

„Tačiau erdvės tobulėti dar yra – „Žemaitijos pieno“ paskolos susijusiems asmenims turėtų būti grąžintos, pertekliniai pinigai išmokėti akcininkams, o įmonės valdyba turi pradėti atvirai bendrauti su investuotojais“, – sakė V. Plunksnis.

Jo teigimu, dėl „Žemaitijos pieno“ uždarumo įmonės akcijos išlieka vienos pigiausių Baltijos šalių biržose. „Nepaisant to, kad per 2017 metus „Žemaitijos pieno“ akcijos pabrango 63 proc., įmonė įvertinta vos 3 prognozuojamais pelnais prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) – tokios įmonės pasaulyje kainuoja keletą kartų daugiau“, – sakė V. Plunksnis.

Atsižvelgdami į tai, smulkieji „Žemaitijos pieno“ akcininkai sutarė tęsti bendrą veiklą ir 2017 metų pabaigoje pasirašė naują jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią jų valdomų akcijų balsai vėliau bus perleisti Investuotojų asociacijai. „Prie „Žemaitijos pieno“ skaidrinimo ir vertės didinimo kviečiame prisijungti ir kitus investuotojus“, – sakė V. Plunksnis.