Smulkiuosius investuotojus vienijanti Investuotojų asociacija siūlo į bankrutuojančio banko „Snoras“ kreditorių komitetą įtraukti smulkiųjų kreditorių – obligacijų bei indėlių sertifikatų pirkėjų – atstovą.

„Net 1,2 mln. klientų turėjusio „Snoro“ bankrotas yra didžiausias Lietuvos istorijoje, palietęs ne vieno nepatyrusio investuotojo interesus. Todėl manome, kad kreditorių komitete turėtų būti atstovaujami ir smulkieji“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Didžiausias „Snoro“ kreditorius – valstybės valdomas Indėlių ir investicijų draudimas į „Snoro“ kreditorių komitetą pasiūlė tik vieną individualių klientų atstovą – milijonierių, 2008-aisiais “Klaipėdos Smeltę“ pelningai pardavusį Martiną Gusiatiną.

„Snoras“ buvo išleidęs 13 obligacijų emisijų, kurių bendra vertė – 211 mln. litų. Jų buvo įsigiję 8,6 tūkst. asmenų. 2011 metų pirmojo pusmečio pabaigoje „Snoras“ taip pat buvo išplatinęs 212,6 mln. litų indėlių sertifikatų, kurie buvo itin populiarūs tarp finansų rinkoje nepatyrusių klientų, tikėjusių, kad indėlių sertifikatams taikomos indėlių draudimo sąlygos.

„Smulkiųjų investuotojų reikalavimo teisės galbūt ir nėra didelės, tačiau būtent šiai grupei labiausiai trūksta informacijos – pradedant nuo to, dėl ko bankrutavo „Snoras“, ir baigiant tuo, kokios galimybės atgauti lėšas“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija siūlo nustatyti, kad perėmus įmonės kontrolę, už oficialaus pasiūlymo įgyvendinimą turėtų atsakyti ne tik tiesiogiai akcijas įsigijęs asmuo, bet ir jį kontroliuojantis galutinis naudos gavėjas.

„Oficialusis pasiūlymas „Snaigės“ akcijoms supirkti buvo užregistruotas tik 2012 metų kovą, nors jei pirkėjas būtų pateikęs visus dokumentus laiku, tai turėjo būti padaryta dar sausį. Du mėnesius rinka gyveno nežinioje ir spėliojo, ar naujasis „Snaigės“ savininkas gaus banko garantiją atsiskaitymui už smulkiesiems investuotojams priklausančias akcijas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, atlikta analizė parodė, kad jei oficialus pasiūlymas būtų nepaskelbtas, smulkieji akcininkai žalos atlyginimo galėtų reikalauti tik iš „Vaidanos“, kuri turi labai mažą nuosavą kapitalą ir yra finansuojama akcininkų paskolomis.

“Garantiją, kad už likusius 40 proc. akcijų bus atsiskaityta, suteikė Latvijos „Unicredit“ Vilniaus skyrius, todėl šiuo atveju grėsmė smulkiesiems akcininkams yra išnykusi. Tačiau manome, kad siekiant išvengti panašių grėsmių ateityje, reiktų patobulinti Vertybinių popierių įstatymą ir numatyti, kad už prievolę supirkti akcijas atsako ir galutinis naudos gavėjas“, – sakė T. Pilipavičius.

Registrų centro duomenimis, 100 proc. “Vaidanos” akcijų šiuo metu valdo Kipro bendrovė „Furuchi Enterprises Limited“, kuri kontroliuoja ir Rusijos šaldymo įrangos ir vitrinų gamybos bendrovę „Polair“. Galutinis „Polair“ grupės savininkas – A. Kovalčiukas, valdantis įmonę kartu su privataus kapitalo fondu „Svarog Capital“.

Investuotojų asociacija atkreipia dėmesį, kad Ūkio bankas sausį „dėl vienkartinio įvykio“ patyrė 50 mln. litų nuostolį ir ragina investuotojus atidžiai skaityti banko finansines ataskaitas.

Ūkio bankas, skelbdamas audituotą 2011 metų finansinę atskaitomybę, 109-ajame jos puslapyje nurodė, kad dėl 2012 metų sausį įvykusio vienkartinio nuostolio įvykio suformavo 50 mln. litų papildomus specialiuosius atidėjinius paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimui. To, su kokiu klientu susiję nuostoliai, Ūkio bankas neskelbia.

„Paprastai paskolos nenuvertėja per dieną, tačiau „Deloitte Lietuva“ auditorių ir Ūkio banko vadovų parašai patvirtina, kad šio nuostolio nereikėjo traukti į 2011 metų rezultatą, kai Ūkio banko grupė uždirbo 1,1 mln. litų pelno. Dėl to, ar daugiau nei 10 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo siekiantis nuostolis nėra esminis įvykis, galintis turėti įtakos akcijų kainai, turėtų spręsti Lietuvos bankas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2011 metų pabaigoje siekė 481,4 mln. litų, o banko kapitalizacija buvo 176,7 mln. litų.

Neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti, kad jie turi gauti draudimo išmoką už neįvykusiam sandoriui sukauptas lėšas, praneša Investuotojų asociacija.

Į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą ketvirtadienį kreipėsi 62 asmenys, 2011 metų lapkritį sudarę „Snoro“ obligacijų pasirašymo sutačių už 3,2 mln litų, tačiau dėl banko veiklos sustabdymo jų taip ir neįsigiję.

„Atsakymo iš Indėlių ir investicijų draudimo į pareikštas pretenzijas per pusantro mėnesio nesulaukėme, todėl nuspręsta kreiptis į teismą. Obligacijos nebuvo išleistos, nes jos turėjo įsigalioti gruodį, kai „Snoras“ jau nebevykdė veiklos. Sandoriui sukauptos lėšos yra ne kas kita nei indėlis, todėl už jas turi būti mokamas draudimas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir advokatų kontoros „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

„Snoras“ lapkričio mėnesį platino dvi obligacijų emisijas litais (Nr. 11) ir eurais (Nr. 12), už kurias buvo siūlomos 4,5 proc. metinės palūkanos. Obligacijos turėjo įsigalioti gruodžio 1 dieną, tačiau lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“, o Lietuvos bankas paskyrė „Snoro“ laikinąjį administratorių ir pritaikė banko turto apsaugos priemones. Lapkričio 24 dieną „Snorui“ atšaukta veiklos licencija, o gruodžio 7 dieną iškelta bankroto byla.

Kiek obligacijų „Snoras“ galėjo išplatinti per dvi lapkričio savaites, nežinoma. „Snoras“ anksčiau skelbė, kad per spalio mėnesį išplatino 34,57 mln. litų vertės obligacijų.

Investuotojų asociacija taip yra subūrusi kitą grupę, kuri reikalauja grąžinti „Snorui“ nepriklausančias lėšas, įmokėtas už neužregistruotą akcijų emisiją. Iš viso 458 smulkieji investuotojai prašo grąžinti 9,158 mln. litų.

Energetikos ministerija, siekianti pasididinti savo dalį „Klaipėdos naftoje“, šiai bendrovei ruošiasi už 45,5 mln. litų parduoti Kupiškio rajone įsikūrusią Subačiaus kuro bazę, kuri nesusijusi su pagrindine įmonės veikla.

Trečiadienį Vyriausybėje vėl grįžtama prie „Klaipėdos naftos“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu valstybės įnašu klausimo. Investuotojų asociacija jau anksčiau yra įspėjusi, kad šis veiksmas gali pažeisti smulkiųjų akcininkų interesus.

„Nauja „Klaipėdos naftos“ vadovybė, visiems pademonstravusi kokia efektyvi gali būti valstybės kontroliuojamų įmonių veikla, savo noru Subačiaus kuro bazės nepirktų. Juolab, kad ją liepiama iškart maža kaina išnuomoti dabartinei savininkei – Lietuvos naftos produktų agentūrai, saugančiai valstybės kuro rezervą. Tai leidžia manyti, kad sugalvota dirbtinė schema, kaip neišleidžiant realių pinigų pasididinti dalį „Klaipėdos naftoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Jo teigimu, veikdami nepriklausomai sandoriui greičiausiai nepritartų ir Lietuvos naftos produktų agentūros vadovai, nes naujai išleidžiamas „Klaipėdos naftos“ akcijas siūloma iškart perduoti Energetikos ministerijai, o už dabar valstybės įmonei priklausančią Subačiaus kuro bazę teks mokėti nuomos mokestį.

„Vakarų šalyse akcininkas negalėtų balsuoti dėl turto įsigijimo iš savęs, todėl dėl sandorio spręstų smulkieji akcininkai. Panašias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas neseniai visuomenės svarstymui pateikė ir Ūkio ministerija – siūloma nustatyti, kad interesų konfliktą turintis akcininkas apie jį informuotų kitus dalininkus ir nusišalintų nuo balsavimo“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, daugiau kaip 110 mln. litų laisvų lėšų sukaupusi ir pelningą naftos produktų krovos terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ pinigus dividendų pavidalu turėtų išmokėti visiems akcininkams.

„Klaipėdos naftos“ kapitalizacija šiuo metu siekia 470 mln. litų. Valstybė valdo 70,6 proc. “Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10 proc. priklauso “Achemos grupei”, o likusios – smulkiesiems akcininkams.

Į teismą kreipėsi dar 47 smulkieji investuotojai, reikalaujantys sugrąžinti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšas – 978 tūkst. litų. Ieškinys Vilniaus apygardos teismui pateiktas penktadienį, praneša smulkiuosius suvienijusi Investuotojų asociacija.

Kaip skelbta anksčiau, Vilniaus apygardos teismas vasario pradžioje jau yra priėmęs sprendimą areštuoti 8,3 mln. litų, kurie priklauso daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų.

„Prie Investuotojų asociacijos suburtos grupės prisijungė beveik pusė taip ir neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų. Kiti greičiausiai nuleido rankas arba nutarė palaukti šios bylos baigties, nors teismo sprendimas nesibylinėjusių atžvilgiu nebus taikomas automatiškai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pagal Bankų įstatymą, už naujai išleidžiamas akcijas įmokėtos lėšos kaupiamos specialiai tam atidarytoje sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik užregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.

„Tai reiškia, kad investuotojų įmokėti pinigai nebuvo ir nėra „Snoro“ turtas, todėl privalo būti grąžinti investuotojams“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) bei Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų ieškinį. Teismo sprendimu areštuoti 8,3 mln. litų, kuriuos prašo grąžinti ieškinį pareiškę daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų, kuriuos subūrė Investuotojų asociacija.

„Tikimės, kad teismo procesas vyks sklandžiai ir bus priimtas teigiamas sprendimas dėl „Snorui“ nepriklausančių, bet iki šiol negrąžintų lėšų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė bei „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, netrukus ieškinio suma išaugs, nes prie bylos pageidauja prisijungti ir daugiau smulkiųjų investuotojų.

Pagal Bankų įstatymą, už naujai išleidžiamas akcijas įmokėtos lėšos kaupiamos specialiai tam atidarytoje sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik užregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu. D. Ušinskaitės-Filonovienės teigimu, tai reiškia, kad investuotojų įmokėti pinigai nebuvo ir nėra „Snoro“ turtas, todėl privalo būti grąžinti investuotojams.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) bei Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacijos suvienyti neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai kreipėsi į teismą. Ieškinį Vilniaus apygardos teismui pareiškę 410 smulkiųjų investuotojų prašo grąžinti 8,172 mln. litų.

„Po sėkmingai pasibaigusios bylos dėl didesnės „Lifosos“ akcijų kainos, pavyko suvienyti dar didesnę smulkiųjų grupę, kuri reikalauja grąžinti deponuotas lėšas už taip ir neišleistas „Snoro“ akcijas. Tikimės, kad grupės ieškinys palengvins darbą ir teismui, nes vietoje daugiau nei 400 ieškinių su tokiais pat reikalavimais pateiktas tik vienas – su rekordiniu Lietuvoje ieškovų skaičiumi“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pateiktame ieškinyje taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti banko „Finasta“ sąskaitoje esančias lėšas, įmokėtas už neužregistruotą „Snoro“ akcijų emisiją.

„Pagal Bankų įstatymą, už naujai išleidžiamas akcijas įmokėtos lėšos kaupiamos specialiai tam atidarytoje sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik užregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu. Tai reiškia, kad investuotojų įmokėti pinigai nebuvo ir nėra „Snoro“ turtas, todėl privalo būti grąžinti investuotojams“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, atsižvelgiant į pradėtą procesą, ieškovai kviečia „Snoro“ bankroto administratorių bei „Finastą“ susilaikyti nuo veiksmų dėl smulkiųjų investuotojų lėšų.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) bei Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Birža NASDAQ OMX Vilnius Baltijos šalių vertybinių popierių rinkos apdovanojimuose specialią nominaciją skyrė Investuotojų asociacijai.

Investuotojų asociacijai atiteko specialus apdovanojimas už indėlį tobulinant Lietuvos kapitalo rinką, aktyviai ginant smulkiųjų investuotojų interesus, šviečiant visuomenę investavimo klausimais, teikiant pasiūlymus, kaip užtikrinti geresnę smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą.

„Skaidresnė rinka leidžia pritraukti daugiau investuotojų, todėl džiaugiamės, kad Investuotojų asociacijos šioje srityje nuveikti darbai buvo pastebėti ir įvertinti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

2011 metais užbaigta „Lifosos“ akcijų išpirkimo byla, kurioje Investuotojų asociacijos suburta grupė beveik 2 tūkst. „Lifosos“ akcininkų iškovojo 5,7 mln. litų priemoką. Šiuo metu buriami „Snoro“ neužregistruotos akcijų emisijos bei neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai, kurie sieks kartu atgauti lėšas.

Per metus Investuotojų asociacija taip pat surengia apie 15 renginių nariams apie finansų rinkas.

Investuotojų asociacijos suburti neįsigaliojusių “Snoro” obligacijų pirkėjai pateikė pretenzijas dėl to, kad jiems laiku neišmokėtos draudimo išmokos už banke turėtas lėšas.

Pretenziją valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas (IID) pateikė 29 asmenys, lapkritį pateikę paraiškų pirkti „Snoro“ obligacijų už maždaug 2 mln. litų.
„Situacija labai paprasta – obligacijos turėjo įsigalioti gruodį, o visą lapkritį investuotojų pinigai buvo jų banko sąskaitose. Todėl akivaizdu, kad tai – indėliai, už kuriuos jau turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, tačiau IID iki šiol to nepadarė“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė bei „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Pasak jos, jei IID į pateiktas pretenzijas atsakys neigiamai, bus kreipiamasi į teismą.
„Snoras“ lapkričio mėnesį platino platino dvi obligacijų emisijas litais (Nr. 11) ir eurais (Nr. 12), už kurias buvo siūlomos 4,5 proc. metinės palūkanos. Obligacijos turėjo įsigalioti gruodžio 1 dieną, tačiau lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“, o Lietuvos bankas paskyrė „Snoro“ laikinąjį administratorių ir pritaikė banko turto apsaugos priemones. Lapkričio 24 dieną „Snorui“ atšaukta veiklos licencija, o gruodžio 7 dieną iškelta bankroto byla.
Kiek obligacijų „Snoras“ galėjo išplatinti per dvi lapkričio savaites, nežinoma. „Snoras“ anksčiau skelbė, kad per spalio mėnesį išplatino 34,57 mln. litų vertės obligacijų.
Pasak D. Ušinskaitės-Filonovienės, tarp neįsigaliojusių obligacijų pirkėjų yra ir tokių, kurie sutartis pasirašė banko nacionalizavimo dieną – lapkričio 16-ąją.
„Išanalizavę Lietuvos banko pateiktą informaciją laikomės nuomonės, kad visi sandoriai, sudaryti su „Snoru“ lapkričio 16 dieną yra negaliojantys, kadangi tuo metu jau buvo žinoma apie faktinį „Snoro“ nemokumą ir taikomas poveikio priemones. Todėl kviečiame atsiliepti nukentėjusius banko žlugimo dieną“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
Pagal paskelbtus duomenis, Lietuvos bankas turėjo informacijos apie rizikingą „Snoro“ veiklą visus 2011 metus, todėl kyla abejonių tiek dėl Lietuvos banko, tiek dėl jau likviduotos Vertybinių popierių komisijos priežiūros funkcijų vykdymo bei obligacijų išleidimo legitimumo.