Energetikos ministerija, siekianti pasididinti savo dalį „Klaipėdos naftoje“, šiai bendrovei ruošiasi už 45,5 mln. litų parduoti Kupiškio rajone įsikūrusią Subačiaus kuro bazę, kuri nesusijusi su pagrindine įmonės veikla.
Trečiadienį Vyriausybėje vėl grįžtama prie „Klaipėdos naftos“ įstatinio kapitalo didinimo turtiniu valstybės įnašu klausimo. Investuotojų asociacija jau anksčiau yra įspėjusi, kad šis veiksmas gali pažeisti smulkiųjų akcininkų interesus.
„Nauja „Klaipėdos naftos“ vadovybė, visiems pademonstravusi kokia efektyvi gali būti valstybės kontroliuojamų įmonių veikla, savo noru Subačiaus kuro bazės nepirktų. Juolab, kad ją liepiama iškart maža kaina išnuomoti dabartinei savininkei – Lietuvos naftos produktų agentūrai, saugančiai valstybės kuro rezervą. Tai leidžia manyti, kad sugalvota dirbtinė schema, kaip neišleidžiant realių pinigų pasididinti dalį „Klaipėdos naftoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Jo teigimu, veikdami nepriklausomai sandoriui greičiausiai nepritartų ir Lietuvos naftos produktų agentūros vadovai, nes naujai išleidžiamas „Klaipėdos naftos“ akcijas siūloma iškart perduoti Energetikos ministerijai, o už dabar valstybės įmonei priklausančią Subačiaus kuro bazę teks mokėti nuomos mokestį.
„Vakarų šalyse akcininkas negalėtų balsuoti dėl turto įsigijimo iš savęs, todėl dėl sandorio spręstų smulkieji akcininkai. Panašias Akcinių bendrovių įstatymo pataisas neseniai visuomenės svarstymui pateikė ir Ūkio ministerija – siūloma nustatyti, kad interesų konfliktą turintis akcininkas apie jį informuotų kitus dalininkus ir nusišalintų nuo balsavimo“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, daugiau kaip 110 mln. litų laisvų lėšų sukaupusi ir pelningą naftos produktų krovos terminalą valdanti „Klaipėdos nafta“ pinigus dividendų pavidalu turėtų išmokėti visiems akcininkams.
„Klaipėdos naftos“ kapitalizacija šiuo metu siekia 470 mln. litų. Valstybė valdo 70,6 proc. “Klaipėdos naftos“ akcijų, dar 10 proc. priklauso “Achemos grupei”, o likusios – smulkiesiems akcininkams.