Neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų pirkėjai pateikė pretenziją Indėlių ir investicijų draudimui

Investuotojų asociacijos suburti neįsigaliojusių “Snoro” obligacijų pirkėjai pateikė pretenzijas dėl to, kad jiems laiku neišmokėtos draudimo išmokos už banke turėtas lėšas.

Pretenziją valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas (IID) pateikė 29 asmenys, lapkritį pateikę paraiškų pirkti „Snoro“ obligacijų už maždaug 2 mln. litų.
„Situacija labai paprasta – obligacijos turėjo įsigalioti gruodį, o visą lapkritį investuotojų pinigai buvo jų banko sąskaitose. Todėl akivaizdu, kad tai – indėliai, už kuriuos jau turėjo būti išmokėta draudimo išmoka, tačiau IID iki šiol to nepadarė“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė bei „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
Pasak jos, jei IID į pateiktas pretenzijas atsakys neigiamai, bus kreipiamasi į teismą.
„Snoras“ lapkričio mėnesį platino platino dvi obligacijų emisijas litais (Nr. 11) ir eurais (Nr. 12), už kurias buvo siūlomos 4,5 proc. metinės palūkanos. Obligacijos turėjo įsigalioti gruodžio 1 dieną, tačiau lapkričio 16 dieną Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“, o Lietuvos bankas paskyrė „Snoro“ laikinąjį administratorių ir pritaikė banko turto apsaugos priemones. Lapkričio 24 dieną „Snorui“ atšaukta veiklos licencija, o gruodžio 7 dieną iškelta bankroto byla.
Kiek obligacijų „Snoras“ galėjo išplatinti per dvi lapkričio savaites, nežinoma. „Snoras“ anksčiau skelbė, kad per spalio mėnesį išplatino 34,57 mln. litų vertės obligacijų.
Pasak D. Ušinskaitės-Filonovienės, tarp neįsigaliojusių obligacijų pirkėjų yra ir tokių, kurie sutartis pasirašė banko nacionalizavimo dieną – lapkričio 16-ąją.
„Išanalizavę Lietuvos banko pateiktą informaciją laikomės nuomonės, kad visi sandoriai, sudaryti su „Snoru“ lapkričio 16 dieną yra negaliojantys, kadangi tuo metu jau buvo žinoma apie faktinį „Snoro“ nemokumą ir taikomas poveikio priemones. Todėl kviečiame atsiliepti nukentėjusius banko žlugimo dieną“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.
Pagal paskelbtus duomenis, Lietuvos bankas turėjo informacijos apie rizikingą „Snoro“ veiklą visus 2011 metus, todėl kyla abejonių tiek dėl Lietuvos banko, tiek dėl jau likviduotos Vertybinių popierių komisijos priežiūros funkcijų vykdymo bei obligacijų išleidimo legitimumo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *