Investuotojų asociacija kviečia burtis bendrovės „Linas“ akcininkus ir teisme siekti, kad įmonės kontrolę perėmęs Ramūnas Lenčiauskas bei su juo susiję asmenys supirktų akcijas iš smulkiųjų investuotojų..

Atsiliepti turėtų tie investuotojai, kurie „Lino“ akcijų turėjo 2006 metų liepos 11 dieną. Tie, kurie „Lino“ akcijas jau pardavė, galės bylinėtis dėl žalos atlyginimo – skirtumo tarp oficialaus pasiūlymo kainos ir akcijų pardavimo kainos priteisimo.

„Su EBSW susijusiam R. Lenčiauskui šiurkščiai ignoruojant teismų sprendimus supirkti akcijas, daugelis investuotojų jau nuleido rankas ir pardavę akcijas nutarė „pamiršti“ šią bendrovę. Tačiau tyčiotis iš smulkiųjų akcininkų negalima, todėl siūlome vienytis ir kartu siekti teisingumo. Tikimės, kad šią iniciatyvą palaikys ir Lietuvos bankas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokatas Dominykas Vanhara.

Pasak jo, papildomos galimybės gintis „Lino“ akcininkams atsirado formuojantis teisinei praktikai – Lietuvos Aukščiausiajam teismui (LAT) išnagrinėjus „Spaudos“ smulkiųjų akcininkų bylą, kurios pagrindinė akcininkė „Viti“ taip pat ignoravo teismų sprendimus supirkti akcijas. „Smulkiesiems akcininkams atsirado galimybė reikalauti ne tik, kad būtų paskelbtas oficialus pasiūlymas (tokios prievolės „Lino“ stambieji akcininkai nevykdo), bet kad prievolė būtų įgyvendinta natūra, tai yra už akcijas iškart būtų priteisti pinigai“, – sakė D. Vanhara.

Naujai formuojama teismų praktika reiškia, “Lino” kontroliuojantiems akcininkams nepateisinamai ilgai vilkinant teismo nustatytą pareigą pateikti privalomą oficialų pasiūlymą, smulkieji akcininkai turi galimybę savo ketinimą parduoti turimas akcijas bei apsisprendimą pasitraukti iš bendrovės įgyvendinti kreipdamiesi į teismą su reikalavimu priteisti turimų akcijų kainą, tai yra įvykdyti prievolę natūra.

2006 metų liepos 11 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas, Eimantas Lenčiauskas, Lionė Lenčiauskienė ir bendrovė „Nordic investicija“. Už akciją jie smulkiesiems turėjo sumokėti po 0,78 lito, tačiau pasiūlė tik po 0,28 lito, o neužregistravus oficialaus pasiūlymo, vėliau ignoravo teismų įpareigojimus supirkti „Lino“ akcijas.

„Tie, kas akcijas biržoje pardavė pigiau nei po 0,78 lito, iš Lenčiauskų gali reikalauti sumokėti skirtumą“, – sakė D. Vanhara.

2012 metų gegužės 8 dieną „Lino“ kontrolę įgijo R. Lenčiauskas ir su juo susijusi įmonė „Rentija“. Lietuvos bankas jiems už vengimą skelbti supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų skyrė 550 tūkst. litų baudą.

Norint prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, reikėtų parašyti info@investuotoju.lt. Bylos bus inicijuojamos tik jeigu susirinks pakankamas suinteresuotų „Lino“ akcininkų skaičius.

Siūlomi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai atsilieps ir trims lietuviško kapitalo bendrovėms, kurių akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje ir bus žalingi šių įmonių smulkiesiems akcininkams. Su plėtros sunkumais susidurs ne tik „Linas Agro Group“, „Invalda LT“ bei „Agrowill group“, bet ir Vokietijos biržoje kotiruojama, bet Lietuvoje į žemės ūkį investuojanti „KTG Agrar“, praneša Investuotojų asociacija.

„Ateidamos į biržą bendrovės deklaravo siekį dirbti skaidriai ir siekti naudos visiems akcininkams. Nuo šių metų pradžios įsigalioję žemės įsigijimo apribojimai bei siūlomi papildomi saugikliai legalią plėtrą padarys neįmanoma, todėl bus žalingi keliems tūkstančiams smulkiųjų akcininkų ir visai Lietuvos kapitalo rinkai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, tiek „Linas Agro Group“, tiek „Agrowill group“, tiek „Invaldos LT“ investicijų turinti „Litagra“ didesnę dalį dirbamos žemės nuomojasi. Žemės savininkams nusprendus parduoti žemę, šios bendrovės pagal įstatymą negalės jos įsigyti, todėl jų dirbamus plotus gali perimti smulkesni ūkininkai, valdantys mažiau nei 500 hektarų, arba turimas žemes išskaidę tarp šeimos narių.

V. Rūko teigimu, pataisos legaliam verslui draus investuoti ir plėstis. „Mažuose ūkiuose nevengiama vokelių, jie taip pat yra mažiau efektyvūs, todėl dirbtinėmis priemonėmis privertus ūkius dar smulkėti, mažėtų Lietuvos eksporto pajamos“ , – teigė V. Rūkas.

Anot jo, baimės, kad į Lietuvą atskris krūva užsieniečių ir supirks žemę yra nepagrįstos vien dėl to, kad Lietuvoje praktiškai nėra koncentruotų žemės plotų – vidutinis ūkio dydis yra mažesnis nei 10 hektarų.“ Ko gero, smulkesni žemės plotai yra tik Indijoje“, – sakė V. Rūkas.

Lietuvoje grūdinėmis kultūromis 2013 metais buvo apsėta apie 1,255 mln. hektarų žemės. Priešingai nei kituose sektoriuose, kur dominuoja užsienio kapitalas, koncentracija žemės ūkyje nėra didelė – stambiausi žaidėjai turi vos 1-2 proc. rinkos.

2014 metų balandžio 24 dieną, 18:00 valandą, restorane „Muskatas“ (Konstitucijos pr. 23, Vilnius) yra šaukiamas eilinis visuotinis Investuotojų asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė:
1. Metinės Investuotojų asociacijos finansinės atskaitomybės tvirtinimas.

Už pasirašytas bankrutavusio banko „Snoras“ akcijas pinigus sumokėję, tačiau akcijų taip ir negavę investuotojai prašo jiems išmokėti draudimo išmokas už „Snore“ dingusias lėšas.

Investuotojų asociacijos suburta 262 asmenų grupė, pirkusi „Snoro“ akcijų už 5,6 mln. litų, tokį prašymą pateikė valstybės įmonei Indėlių ir investicijų draudimas.

„2011 metų lapkričio 22 dieną Lietuvos bankui atsisakius užregistruoti akcijų emisiją, tolimesnis akcijų platinimas tapo neįmanomas. Lietuvos bankas yra viešai pranešęs, kad banko akcijas apmokėję asmenys įgijo teisę reikalauti, kad „Snoras“ jiems grąžintų už pasirašytas akcijas sumokėtas lėšas. Todėl teigiame, kad negrąžinti pinigai tapo indėliu, o 2011 metų lapkričio 24 dieną „Snorui“ atėmus veiklos licenciją, už juos turėjo būti išmokėta draudimo išmoka“, – sakė advokatų profesinės bendrijos „Fort“ advokatas Andrius Mamontovas.

Pasak jo, Indėlių ir investicijų draudimo atsisakius mokėti iki 100 tūkst. eurų siekiančias draudimo išmokas, dėl to bus kreipiamasi į teismą.

Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatyme numatyta, kad indėliu banke, be kita ko, laikomi indėlininko pinigai, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teisę, atsirandančią iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais.

Investuotojų asociacijos valdybos nario Tomo Pilipavičiaus teigimu, ankstesnėje byloje, kurioje buvo prašoma pripažinti „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjų nuosavybės teisę į sumokėtus pinigus, kartu buvo nagrinėjams ir nusikaltimais kaltinamų „Snoro“ vadovų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko pritraukto „Jubilee Financial Products“ valdomo Maltoje registruoto fondo „JFP Emerging Europe Momentum Fund“ prašymas grąžinti už akcijas sumokėtus 80 mln. litų

„Pagal įstatymą, pretenduoti į draudimo išmokas negali nei banko vadovai, nei finansiniai investuotojai, todėl bandymų prisišlieti prie smulkiųjų investuotojų daugiau nebebus“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, kartu prarastų lėšų susigrąžinimo siekti norintys „Snoro“ akcijų emisijos pirkėjai turėtų kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Lietuvos investuotojų asociacija prašo ištirti “Rigas kugu buvetava” (RKB) kontroliuojančio bendrovės vadovo Vasilijs Melniks šeimos sandorius, kuriais siekiama sumažinti RKB akcijų paketą ir išvengti prievolės supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas.

Apie V. Melniks žmonos prieš pusmetį sudarytą sandorį, kuriuo parduotas 0,23 proc. RKB akcijų paketas, pažeidžiant įstatymų reikalavimus pranešta tik 2014 metų vasario 10 dieną.
“2013 metų liepos 25 dieną Latvijos žiniasklaidą informavome apie tai, V. Melniks ne vienerius metus kontroliuoja RKB, tačiau vengia Europos Sąjungos direktyvose ir Latvijos įstatymuose numatytos prievolės supirkti RKB akcijas. Sutapimas, tačiau dabar V. Melniks žmona tvirtina, jog 0,23 proc. RKB akcijų paketą pardavė dieną iki šio pranešimo. Tai, ar šis sandoris nesudarytas atgaline data, prašome išsiaiškinti Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos”, – sakė Lietuvos investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Pasak jo, remiantis tarptautine praktika, pavėluotas paketo sumažinimas neatleidžia nuo prievolės supirkti smulkiųjų akcijas. V. Melniks valdoma bendrovė “Remars-Riga” valdo 49,86 proc. RKB akcijų. Kartu su žmonos ir kitų “Remars-Riga” bei RKB vadovų akcijomis V. Melniks valdo daugiau kaip 50 proc. RKB balsų.
“Tikimės, kad Latvijos rinkos priežiūros institucijos pradėtas, tačiau ilgai užsitęsęs tyrimas netrukus bus baigtas smulkiųjų akcininkų naudai, o V. Melniks ir su juo susiję asmenys neteks RKB balsų bei bus įpareigoti supirkti akcijas“, – teigė V. Plunksnis.
RKB akcijos kainuoja po 0,45 euro, o įmonės kapitalizacija siekia 5,252 mln. eurų. Pagal Latvijos įstatymų reikalavimus, RKB akcijų supirkimo kaina turėtų siekti 2,76 euro – tai rodo, kad V. Melniks vengimas supirkti likusias RKB akcijas nuvertino smulkiųjų akcininkų turtą net 6 kartus.

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis tapo 2013 m. Lietuvos vertybinių popierių rinkos ambasadoriumi. Tokį įvertinimą Vytautas pelnė už aktyvų rinkos populiarinimą ir plėtrą.

2013 m. Lietuvos vertybinių popierių rinkos ambasadorių nominavo ir už jį balsavo rinkos dalyviai bei verslo žurnalistai. Sveikiname Vytautą!!!

Ketvirtadienį, sausio 30 d., Nasdaq OMX” grupei priklausančių Baltijos akcijų biržų kasmetiniuose apdovanojimuose taip pat buvo paskelbta smulkiesiems investuotojams 2013 metais patraukliausia bendrovė „Nasdaq OMX Vilniaus” biržoje. Ja tapo bendrovė „Apranga“. Šios nominacijos rinkime kartu su birža dalyvavo ir Investuotojų asociacija.

Dėkojame visiems nariams, dalyvavusiems balsavime!

Koncerno SBA sprendimas be teisinių ginčų padidinti už iš biržos besitraukiančių „Klaipėdos baldų“ akcijas siūlomą kainą daugiau kaip 40 proc. – smulkiųjų akcininkų pergalė, mažinanti ir investicijų į kitas delistinguoti galinčias įmones riziką.

“Sveikiname SBA sprendimą padidinti akcijų kainą – tai aiškiai parodo, kad anksčiau buvo bandoma pasipelnyti smulkiųjų sąskaita ir pigiai supirkti jų akcijas. Nepaisant to, kad už “Klaipėdos baldus” siūloma kaina ir dabar yra kiek mažesnė už akcijų buhalterinę vertę, tikėtina, kad pasiūlius premiją ginčų bus išvengta ir SBA gales koncentruotis į gamybą, o smulkieji – ieškoti naujų investicijų galimybių. Stambiems kitų įmonių akcininkams, galvojantiems apie delistingavimą, tai turėtų būti aiškus signalas, kad už akcijas siūloma kaina turi būti sąžininga”, – sake Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

“SBA furniture group”, anksčiau valdžiusi 80 proc. “Klaipėdos baldų“, antradienį pranešė, kad už 1,1 mln. eurųįsigijo dar 5 proc. “Klaipėdos baldų“ akcijų iš „KJK Baltic Fund“, o smulkiesiems akcininkams taip pat siūlys fondui sumokėtą kainą – po 2,83 euro už akciją. Kainos padidinimas, jeigu į pasiūlymą atsilieptų visi akcininkai, SBA grupei iš viso gali kainuoti beveik 4,4 mln. litų.

Pirminis pasiūlymas (2 eurai už akciją) „Klaipėdos baldus“ vertino 52,3 mln. litų, nors vien SBA grupės skolos2013 m. rugsėjo pabaigoje siekė 52,7 mln. litų, o nuosavas kapitalas – 83,8 mln. litų. Nauja kaina „Klaipėdos baldai“ vertinami 74 mln. litų.

Investuotojų asociacija palaiko vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo įmonių „Žemaitijos pienas“ ketinimus atsisakyti stebėtojų tarybos, tačiau ragina laikantis Lietuvos įstatymų paskelbti naujų valdybos narių kandidatūras ir įstatų projektus.

„Tai, kad ketinama atsisakyti stebėtojų tarybos, kurios Lietuvoje neturi daugelis įmonių – sveikintina. Tačiau dabar „Žemaitijos pieno“ akcininkai nežino ne tik to, ką siūloma rinkti „Žemaitijos pieno“ valdybos nariais, bet ir to, kiek jų bus. Tikimės, kad įmonė tai paskelbs dar prieš akcininkų susirinkimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, užsienyje bei Lietuvoje įsikūrę „Žemaitijos pieno“ akcininkai kol kas neturi galimybių iš anksto balsuoti raštu, nes nutarimų projektai paskelbti pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Teoriškai, dėl to akcininkų susirinkimo nutarimai gali būti pripažinti neteisėtais.

„Žemaitijos pienas“ penktadienį paskelbė vasario 7 dieną vyksiančio akcininkų susirinkimo nutarimų projektus, kuriuose nėra konkrečios informacijos.

Didžiąją dalį ar net visus „Žemaitijos pieno“ valdybos narius gali išsirinkti didžiausias „Žemaitijos pieno“ akcininkas bei vadovas Algirdas Pažemeckas.

Investuotojų asociacija kreipėsi į AB „Klaipėdos baldai” su prašymu paaiškinti valdybos sprendimą, kuriuo nuspręsta siūlyti delistinguoti įmonę bei skaičiavimus, pagrindžiančius siūlomą akcijų supirkimo kainą.

Žemiau pateiktas Investuotojų asociacijos laiško AB „Klaipėdos baldai” turinys:

Investuotojų asociacija yra įsteigta 2009 metais ir yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje – turinti daugiau narių, nei AB „Klaipėdos baldai“ – akcininkų. Pagrindinė veikla – nemokamų renginių nariams apie finansų rinkas organizavimas, siekiant paskatinti finansinio raštingumo didėjimą. Taip pat stengiamės atkreipti investuotojų dėmesį į jiems nepalankius stambiųjų investuotojų veiksmus, o esant kraštutiniams atvejams – kreipiamės į teismą, siekdami apginti smulkiųjų interesus. 2010-2011 m. mūsų suburta 164 akcininkų grupė pasiekė, kad Rusijos koncernas „Eurochem“ padidintų už AB „Lifosa“ akcijas privalomojo išpirkimo metu pasiūlytą kainą beveik 15 proc., ir smulkiesiems investuotojams papildomai išmokėtų 5,663 mln. litų.

Esame šokiruoti AB „Klaipėdos baldai“ valdybos sprendimu siūlyti tik vienam akcininkui naudingą sprendimą delistinguoti bendrovės akcijas iš NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržos ir pasiūlyti „preliminarią“ kainą – apie 2 eurus už akciją. Esame nustebę, kad AB „Klaipėdos baldai“ valdyba visą bendrovę įvertino 52,3 mln. litų, kai vien koncerno SBA grupės įmonių skolos „Klaipėdos baldams“ 2013 m. rugsėjo pabaigoje siekė daugiau – 52,7 mln. litų.
„Klaipėdos baldų“ valdybos vertinimo absurdiškumą parodo ir tai, kad 2013 m. pabaigoje “Klaipėdos baldų“ trumpalaikis turtas viršijo visus įsipareigojimus 42,3 mln. litų. Tai reiškia, kad AB „Klaipėdos baldų“ ilgalaikis turtas bei verslas įvertinti vos 10 mln. litų.

Esame įsitikinę, kad vos 2013 m. liepą AB „Klaipėdos baldai“ valdybos pirmininku tapęs Gintautas Vitkevičius gerai žino, kiek kainuoja tokio lygio fabrikų statyba, nes anksčiau ketverius metus vadovavo plyname lauke pastatytam SBA baldų fabrikui Visagine – UAB “Visagino linija”, į kurį investuota 73,5 mln. litų. Akivaizdu, baldų fabriko statyba Klaipėdoje gali kainuoti ne mažesnius pinigus.

Aukščiau paminėti duomenys rodo, kad vien „Klaipėdos baldų“ likvidacinė vertė yra didesnė nei už įmonę siūlomi 52,3 mln. litų, ir ši vertė išliktų didesnė net jei Švedijos koncernas “Ikea” nutrauktų užsakymus ir fabriko pastatus, įrengimus bei teritoriją tektų parduoti. Manome, kad užimdami listinguojamos įmonės valdybos narių pareigas, tą puikiai suprantante ir Jūs.

Tačiau esame įsitikinę, kad “Ikea” nenutrauks užsakymų gerai dirbančiam tiekėjui (nebent Švedijos koncernui nepriimtinas smulkiųjų akcininkų diskriminavimas), todėl reikia vertinti ir AB “Klaipėdos baldai” verslą. Nors AB “Klaipėdos baldai” pelningumas ir atsilieka nuo panašių įmonių (kiek tiekdamos žaliavas ir nupirkdamos produkciją uždirba SBA įmonės, geriau žinote Jūs), už akcijas pasiūlyti santykiniai rodikliai – juokingi. Bankas “Finasta” yra paskelbęs vertinimą, kad normalizavus AB “Klaipėdos baldai“ apyvartinį kapitalą pagal tai, kokiu tempu kitiems tiekėjams moka „Ikea“, už akcijas pasiūlyta vos 2 EBITDA.

Pasiūlykite koncernui SBA parduoti AB “Klaipėdos baldai” kad ir už dvigubai didesnį vertinimą – 4 EV/EBITDA – tikėtina, kad Jus iškart atleis iš darbo už akcininkui vertės nekuriančius pasiūlymus pigiai parduoti įmonę. Primename, kad dirbate visiems akcininkams ir turite siekti, kad teisingą kainą už akcijas gautų ir smulkieji akcininkai, o ne jų sąskaita pasipelnytų vienas asmuo.

Investuotojų asociacija yra AB „Klaipėdos baldai“ akcininkė  ir siekdami, kad kiti „Klaipėdos baldų“ akcininkai suprastų, kad jiems siūloma pigiai parduoti akcijas arba likti su nelistinguojamais vertybiniais popieriais, pateikiame klausimus 2014 m. sausio 30 d. vyksiančiam akcininkų susirinkimui.

Taip pat prašome pateikti AB „Klaipėdos baldai“ sausio 3 d. valdybos sprendimą, kuriuo nuspręsta siūlyti delistinguoti įmonę bei skaičiavimus, pagrindžiančius siūlomą akcijų supirkimo kainą. Taip pat prašome pateikti paskutinį AB „Klaipėdos baldai“ turimą akcininkų sąrašą. 

Jau trečius metus iš eilės NASDAQ OMX Vilnius kartu su Investuotojų asociacija organizuoja patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimus.

Norėdami nustatyti smulkiųjų investuotojų akimis patraukliausią, skaidriausią ir likvidžiausią įmonę, prašome Jūsų užpildyti žemiau pateiktą anketą, prie kiekvieno klausimo pažymint ne mažiau 3 įmonių.
Anketą rasite čia

Dėkojame Jums!