Autorius: admin

Teisme – „Snoro” indėlio sertifikatų savininkų pergalė, buriama nauja grupė

Bankrutavusio banko „Snoras“ indėlio sertifikatų savininkai pasiekė pergalę Vilniaus apygardos teisme, kuris pripažino jų teisę gauti draudimo išmokas, praneša Investuotojų asociacija.

„Iki šiol buvo laimimos pavienių „Snoro“ indėlio sertifikatų savininkų bylos. Investuotojų asociacijos žiniomis, tai bene pirmasis atvejis, kai yra visiškai patenkinamas grupės „Snoro“ indėlio sertifikatų turėtojų ieškinys“, – sakė nukentėjusių interesus gynęs Investuotojų asociacijos valdybos narys, advokato padėjėjas Dominykas Vanhara.

Jo teigimu, 4 asmenų grupės ieškinį išnagrinėjęs teismas nusprendė nuginčyti indėlio sertifikato sutartis, taikyti restituciją ir pripažinti teisę gauti indėlio draudimo išmokas.

„Džiaugiamės, kad pavyko pasiekti šią visiems „Snoro“ indėlio sertifikatų turėtojams reikšmingą pergalę. Prie Investuotojų asociacijos buriamos indėlio sertifikatų pirkėjų grupės, kuri kreipsis į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo, kviečiame prisijungti ir kitus nukentėjusius nuo „Snoro“ bankroto“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Advokato padėjėjo (advokato Mindaugo Kazlausko kontora) D. Vanharos teigimu, reiškiant grupės ieškinį, yra patiriamos ženkliai mažesnės bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir riziką dėl kitos šalies patirtų teisinių išlaidų atlyginimo. Norintys prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, turėtų parašyti į info@investuotoju.lt.

„Snoras“, kuriam Lietuvos bankas buvo apribojęs galimybes mokėti didesnes palūkanas už indėlius, aktyviausiai rinkoje leido indėlio sertifikatus. „Snoro“ bankroto administratoriaus duomenimis, banko žlugimo metu buvo išleista apie 327 mln. litų „Snoro“ indėlio sertifikatų, kuriuos turėjo įsigiję daugiau nei 4,3 tūkst. asmenų.

„Snoro“ veikla sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, o bankroto byla bankui iškelta gruodžio 7 dieną. Pagrindiniai „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas apkaltinti daugiau kaip 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu ir šiuo metu Londone bylinėjasi dėl ekstradicijos į Lietuvą.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos naikinimas sumažins savarankiškai taupančių senatvei skaičių

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų siūlymai naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą savanoriškai kaupiantiems pensijai ateityje sumažins taupančiųjų skaičių ir dar daugiau gyventojų pavers priklausomais nuo valstybės išmokų, prognozuoja smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija.

„Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų pensijai gerokai mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kurios savo piliečius skatina taupyti suprasdamos, kad santaupų turintis žmogus senatvėje nereikalaus išlaikymo iš valstybės. Tuo tarpu Lietuvoje pasigirsta siūlymų judėti priešinga kryptimi“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, jei gyventojų santaupoms skiriamos lėšos būtų „pravalgomos“, trumpu laikotarpiu valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, tačiau ilgesniu didintų riziką, kad santaupų juodai dienai neturintys žmonės prašys valstybės paramos.

„Gyventojų pajamų mokesčio lengvata ne vieną žmogų paskatino investuoti senatvei ir leido rasti alternatyvą indėliams“, – sakė V. Plunksnis.

Investicijų valdymo bendrovių valdomuose savanoriškuose pensijų fonduose 2013 metų pradžioje taupė 28,6 tūkst. žmonių, kurie nuo šių fondų veiklos pradžios sukaupę 108,65 mln. litų.

Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo rinkoje iš viso vien per 2012 metus pasirašyta 403,4 mln. litų bei sudaryta 23,9 tūkst. naujų sutarčių. 2013 metų pabaigoje iš viso galiojo 386,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.

Pasak V. Plunksnio, nuolatinis mokestinių įstatymų keitimas po kiekvienų rinkimų ne vienam žmogui neleidžia priimti ilgalaikių sprendimų dėl taupymo senatvei. „Kiekvienam, net ir taupančiam ne po tūkstantį, o kad ir po šimtą litų per mėnesį, svarbiausia stabilumas“, – sakė V. Plunksnis.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos naikinimas sumažins savarankiškai taupančių senatvei skaičių

Premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjų siūlymai naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą savanoriškai kaupiantiems pensijai ateityje sumažins taupančiųjų skaičių ir dar daugiau gyventojų pavers priklausomais nuo valstybės išmokų, prognozuoja smulkiuosius vienijanti Investuotojų asociacija.

„Lietuvoje savarankiškai kaupiančiųjų pensijai gerokai mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio šalyse, kurios savo piliečius skatina taupyti suprasdamos, kad santaupų turintis žmogus senatvėje nereikalaus išlaikymo iš valstybės. Tuo tarpu Lietuvoje pasigirsta siūlymų judėti priešinga kryptimi“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, jei gyventojų santaupoms skiriamos lėšos būtų „pravalgomos“, trumpu laikotarpiu valstybės biudžetas gautų daugiau pajamų, tačiau ilgesniu didintų riziką, kad santaupų juodai dienai neturintys žmonės prašys valstybės paramos.

„Gyventojų pajamų mokesčio lengvata ne vieną žmogų paskatino investuoti senatvei ir leido rasti alternatyvą indėliams“, – sakė V. Plunksnis.

Investicijų valdymo bendrovių valdomuose savanoriškuose pensijų fonduose 2013 metų pradžioje taupė 28,6 tūkst. žmonių, kurie nuo šių fondų veiklos pradžios sukaupę 108,65 mln. litų.

Tuo tarpu investicinio gyvybės draudimo rinkoje iš viso vien per 2012 metus pasirašyta 403,4 mln. litų bei sudaryta 23,9 tūkst. naujų sutarčių. 2013 metų pabaigoje iš viso galiojo 386,9 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių.

Pasak V. Plunksnio, nuolatinis mokestinių įstatymų keitimas po kiekvienų rinkimų ne vienam žmogui neleidžia priimti ilgalaikių sprendimų dėl taupymo senatvei. „Kiekvienam, net ir taupančiam ne po tūkstantį, o kad ir po šimtą litų per mėnesį, svarbiausia stabilumas“, – sakė V. Plunksnis.

Vertės akcininkams nesukūrusi „Limarko laivininkystės kompanija“ greičiausiai trauksis iš biržos.

Vertės akcininkams nesukūrusi ir nuo bankų malonės šiuo metu priklausanti „Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK) greičiausiai trauksis iš biržos, prognozuoja Investuotojų asociacija.

Pagrindinė LLK akcininkė „Limarko“, valdanti 94,2 proc. penktadienį pranešė, kad skelbs savanorišką oficialų pasiūlymą LLK akcijoms supirkti po 0,12 euro už akciją. Šia kaina visa bendrovė vertinama vos 1,032 mln. eurų (3,563 mln. litų).

Laukiama, kad pavykus padidinti akcijų paketą iki 95 proc., “Limarko” sieks privalomojo akcijų išpirkimo („squeeze out“) ir LLK delistingavimo.
„LLK slegia 47 mln. JAV dolerių paskolų našta, todėl įmonės išgyvenimas priklauso nuo to, ar „Unicredit“, „Swedbank“ bei SEB bankai pratęs paskolas. Galima konstatuoti, kad „Limarko“, 2003 metais privatizavusi tuometinį Klaipėdos transporto laivyną, smulkiesiems akcininkams vertės nesukūrė“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prieš dešimtmetį Klaipėdos transporto laivyno, vėliau pakeitusio pavadinimą į LLK, vertė buvo daug didesnė – privatizavimo konkursą laimėjęs pirkėjas už 93,5 proc. akcijų valstybei ir smulkiesiems akcininkams iš viso sumokėjo 56,2 mln. litų.

„Tačiau tai nėra suma, kurią prarado „Limarko“ – privatizavimas didžiąja dalimi buvo finansuotas pačio Klaipėdos transporto laivyno lėšomis, kuriam buvo perkelta 51,3 mln. litų pirkėjų skolų“, – sakė V. Rūkas.

Pasak jo, panašios finansinės problemos užklupo ir kitą įmonę, kuri buvo privatizuojama naudojant itin daug skolinto kapitalo – „Alitą“. „Abiem atvejais pradinės bankų paskolos buvo gana greitai sumažintos, o problemas sukėlė tolimesnė plėtra – „Alitos“ atveju alaus daryklos privatizavimas Serbijoje, o LLK – laivyno atnaujinimas naudojant skolintas lėšas“, – tvirtino V. Rūkas.

Jo teigimu, LLK problemas didžiąja dalimi lėmė ne vadovybės veiksmai, o pasaulinės rinkos tendencijos – dešimtimis procentų kritusios frachtų kainos. „Pervežimų refrižeratoriais paklausa taip pat sumažėjo trečdaliu, nors pasauliniai pervežimai jūromis fiksuoja naujus apimties rekordus“, – tvirtino V. Rūkas.
Sunaikintos vertės mastą rodo, kad dar 2007 metų pabaigoje LLK nuosavas kapitalas siekė 131 mln. litų.

Lietuvos įstatymai numato, kad padidinusi akcijų paketą iki daugiau nei 95 proc., “Limarko” galės reikalauti, kad smulkieji akcininkai privalomai parduotų savo akcijas. Jei oficialaus siūlymo metu bus parduota daugiau nei 90 proc. smulkiesiems priklausančių akcijų, už LLK akcijas galės būti siūloma ta pati 0,12 euro kaina, o jeigu smulkieji bus pasyvūs – teisingą kainą reikės derinti su Lietuvos banku.

„Manome, kad jeigu LLK apskaita vykdoma teisingai ir balanse vaizduojamos turto vertės realios, smulkiesiems turėtų būti siūloma ne mažiau nei akcijų buhalterinė vertė“, – sakė V. Rūkas.

Vertės akcininkams nesukūrusi „Limarko laivininkystės kompanija“ greičiausiai trauksis iš biržos.

Vertės akcininkams nesukūrusi ir nuo bankų malonės šiuo metu priklausanti „Limarko laivininkystės kompanija“ (LLK) greičiausiai trauksis iš biržos, prognozuoja Investuotojų asociacija.

Pagrindinė LLK akcininkė „Limarko“, valdanti 94,2 proc. penktadienį pranešė, kad skelbs savanorišką oficialų pasiūlymą LLK akcijoms supirkti po 0,12 euro už akciją. Šia kaina visa bendrovė vertinama vos 1,032 mln. eurų (3,563 mln. litų).

Laukiama, kad pavykus padidinti akcijų paketą iki 95 proc., “Limarko” sieks privalomojo akcijų išpirkimo („squeeze out“) ir LLK delistingavimo.
„LLK slegia 47 mln. JAV dolerių paskolų našta, todėl įmonės išgyvenimas priklauso nuo to, ar „Unicredit“, „Swedbank“ bei SEB bankai pratęs paskolas. Galima konstatuoti, kad „Limarko“, 2003 metais privatizavusi tuometinį Klaipėdos transporto laivyną, smulkiesiems akcininkams vertės nesukūrė“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prieš dešimtmetį Klaipėdos transporto laivyno, vėliau pakeitusio pavadinimą į LLK, vertė buvo daug didesnė – privatizavimo konkursą laimėjęs pirkėjas už 93,5 proc. akcijų valstybei ir smulkiesiems akcininkams iš viso sumokėjo 56,2 mln. litų.

„Tačiau tai nėra suma, kurią prarado „Limarko“ – privatizavimas didžiąja dalimi buvo finansuotas pačio Klaipėdos transporto laivyno lėšomis, kuriam buvo perkelta 51,3 mln. litų pirkėjų skolų“, – sakė V. Rūkas.

Pasak jo, panašios finansinės problemos užklupo ir kitą įmonę, kuri buvo privatizuojama naudojant itin daug skolinto kapitalo – „Alitą“. „Abiem atvejais pradinės bankų paskolos buvo gana greitai sumažintos, o problemas sukėlė tolimesnė plėtra – „Alitos“ atveju alaus daryklos privatizavimas Serbijoje, o LLK – laivyno atnaujinimas naudojant skolintas lėšas“, – tvirtino V. Rūkas.

Jo teigimu, LLK problemas didžiąja dalimi lėmė ne vadovybės veiksmai, o pasaulinės rinkos tendencijos – dešimtimis procentų kritusios frachtų kainos. „Pervežimų refrižeratoriais paklausa taip pat sumažėjo trečdaliu, nors pasauliniai pervežimai jūromis fiksuoja naujus apimties rekordus“, – tvirtino V. Rūkas.
Sunaikintos vertės mastą rodo, kad dar 2007 metų pabaigoje LLK nuosavas kapitalas siekė 131 mln. litų.

Lietuvos įstatymai numato, kad padidinusi akcijų paketą iki daugiau nei 95 proc., “Limarko” galės reikalauti, kad smulkieji akcininkai privalomai parduotų savo akcijas. Jei oficialaus siūlymo metu bus parduota daugiau nei 90 proc. smulkiesiems priklausančių akcijų, už LLK akcijas galės būti siūloma ta pati 0,12 euro kaina, o jeigu smulkieji bus pasyvūs – teisingą kainą reikės derinti su Lietuvos banku.

„Manome, kad jeigu LLK apskaita vykdoma teisingai ir balanse vaizduojamos turto vertės realios, smulkiesiems turėtų būti siūloma ne mažiau nei akcijų buhalterinė vertė“, – sakė V. Rūkas.

Prašymas supirkti Latvijos įmonės akcijas – iš Lietuvos

Lietuvos Investuotojų asociacija prašo, kad Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija įpareigotų laivų statyklos “Rigas kugu buvetava” kontrolinio paketo savininką Vasilijų Melniką paskelbti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

“Gavę skundų iš kelių asociacijos narių, Latvijos rinkos priežiūros institucijai dar birželį pranešėme, kad pagrindinis “Rigas kugu buvetava” akcininkas kartu su susijusiais asmenimis valdo kontrolinį akcijų paketą, tačiau nėra teikęs siūlymo likusioms įsigyti likusias akcijas, nors tai padaryti įpareigoja įstatymai”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Latvijos reguliatorius atsakė, kad šiuo klausimu pradėtas tyrimas dar nėra užbaigtas.
“Faktai, kad “Rigas kugu buvetava” kontrolė priklauso V. Melnikui – akivaizdūs, todėl tikimės, kad iš šio akcininko bus atimta teisė balsuoti įmonės akcininkų susirinkimuose, o jis pats bus įpareigotas supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas”, – tvirtino V. Plunksnis.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad “Rigas kugu buvetava” vadovas V. Melnikas valdo įmonę “Remars-Riga”, kuriai priklauso 49,86 proc. “Rigas kugu buvetava” akcijų. Dar 0,23 proc. “Rigas kugu buvetava” kapitalo priklauso V. Melniko žmonai Irinai.

“Akcijų turi ir kiti “Remars-Riga” valdybos nariai, todėl akivaizdu, susiję asmenys kontroliuoja daugiau kaip 50 proc. “Rigas kugu buvetava”. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas parodys, kaip šalyje laikomasi Europos Sąjungos direktyvų”, – tvirtino V. Plunksnis.
Jo teigimu, smulkieji akcininkai laukia oficialaus pasiūlymo tam, kad galėtų realizuoti savo turimų „Rigas kugu buvetava“ akcijų vertę. 2012 metais „Rigas kugu buvetava“ gavo 184,3 mln. latų pajamų, tačiau uždirbtas pelnas siekė tik 155 tūkst. latų.

Pagal Latvijos įstatymus, oficialus pasiūlymas turi būti skelbiamas už kainą, kuri ne mažesnė nei akcijų buhalterinė vertė, kuri 2012 metų pabaigoje siekė 2,05 lato. „Rigas kugu buvetava“ akcijų kaina biržoje pastaruoju metu svyruoja apie 0,35 lato.

„Skirtumas tarp šių kainų rodo, kad pasitikėjimas įstatymų viršenybe Latvijoje yra menkas, todėl smulkiesiems akcininkams palankus Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas yra itin svarbus kapitalo rinkos plėtrai“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, Lietuvoje smulkiųjų akcininkų teisės gerbiamos labiau. „Smulkieji akcininkai pasiekė, kad būtų supirktos „Dvarčionių keramikos“, Panevėžio statybos tresto akcijos, kur kontrolės situacija buvo panaši į „Rigas kugu buvetava“ atvejį“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacijos pastangomis taip pat pavyko pasiekti, kad Rusijos koncernas „Eurochem“ padidintų „Lifosos“ akcijų kainą 15 proc. ir maždaug 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų papildomai išmokėtų 5,7 mln. litų.

Prašymas supirkti Latvijos įmonės akcijas – iš Lietuvos

Lietuvos Investuotojų asociacija prašo, kad Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisija įpareigotų laivų statyklos “Rigas kugu buvetava” kontrolinio paketo savininką Vasilijų Melniką paskelbti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

“Gavę skundų iš kelių asociacijos narių, Latvijos rinkos priežiūros institucijai dar birželį pranešėme, kad pagrindinis “Rigas kugu buvetava” akcininkas kartu su susijusiais asmenimis valdo kontrolinį akcijų paketą, tačiau nėra teikęs siūlymo likusioms įsigyti likusias akcijas, nors tai padaryti įpareigoja įstatymai”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Pasak jo, Latvijos reguliatorius atsakė, kad šiuo klausimu pradėtas tyrimas dar nėra užbaigtas.
“Faktai, kad “Rigas kugu buvetava” kontrolė priklauso V. Melnikui – akivaizdūs, todėl tikimės, kad iš šio akcininko bus atimta teisė balsuoti įmonės akcininkų susirinkimuose, o jis pats bus įpareigotas supirkti smulkiųjų akcininkų akcijas”, – tvirtino V. Plunksnis.

Viešai skelbiami duomenys rodo, kad “Rigas kugu buvetava” vadovas V. Melnikas valdo įmonę “Remars-Riga”, kuriai priklauso 49,86 proc. “Rigas kugu buvetava” akcijų. Dar 0,23 proc. “Rigas kugu buvetava” kapitalo priklauso V. Melniko žmonai Irinai.

“Akcijų turi ir kiti “Remars-Riga” valdybos nariai, todėl akivaizdu, susiję asmenys kontroliuoja daugiau kaip 50 proc. “Rigas kugu buvetava”. Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas parodys, kaip šalyje laikomasi Europos Sąjungos direktyvų”, – tvirtino V. Plunksnis.
Jo teigimu, smulkieji akcininkai laukia oficialaus pasiūlymo tam, kad galėtų realizuoti savo turimų „Rigas kugu buvetava“ akcijų vertę. 2012 metais „Rigas kugu buvetava“ gavo 184,3 mln. latų pajamų, tačiau uždirbtas pelnas siekė tik 155 tūkst. latų.

Pagal Latvijos įstatymus, oficialus pasiūlymas turi būti skelbiamas už kainą, kuri ne mažesnė nei akcijų buhalterinė vertė, kuri 2012 metų pabaigoje siekė 2,05 lato. „Rigas kugu buvetava“ akcijų kaina biržoje pastaruoju metu svyruoja apie 0,35 lato.

„Skirtumas tarp šių kainų rodo, kad pasitikėjimas įstatymų viršenybe Latvijoje yra menkas, todėl smulkiesiems akcininkams palankus Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas yra itin svarbus kapitalo rinkos plėtrai“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, Lietuvoje smulkiųjų akcininkų teisės gerbiamos labiau. „Smulkieji akcininkai pasiekė, kad būtų supirktos „Dvarčionių keramikos“, Panevėžio statybos tresto akcijos, kur kontrolės situacija buvo panaši į „Rigas kugu buvetava“ atvejį“, – sakė V. Plunksnis.

Investuotojų asociacijos pastangomis taip pat pavyko pasiekti, kad Rusijos koncernas „Eurochem“ padidintų „Lifosos“ akcijų kainą 15 proc. ir maždaug 2 tūkst. smulkiųjų akcininkų papildomai išmokėtų 5,7 mln. litų.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo verslas – pigiau kainuotų keleivius vežti taksi?

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kasmet iš keleivių vežimo patiriantys daugiau nei 100 mln. litų nuostolių, siekiant sutaupyti galėtų keleivius vežti autobusais ar net taksi, rodo Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas.

„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net ir Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panašią situaciją turime ir Lietuvoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

2012 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,8 mln. keleivių, arba 0,95 proc. vietiniais maršrutais pervežtų keleivių Lietuvoje. Iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais 2012 metais patirta 124 mln. litų nuostolių (grynųjų pinigų nuostoliai siekė apie 140 mln. litų), o iš vežimo tarptautiniais maršrutais uždirbta 9 mln. litų pelno.

Keleivių vežimo vidutinės sąnaudos už vieną kilometrą siekė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito.

„Akivaizdu, kad pardavinėjant bilietus 5 kartus žemiau savikainos pelno neuždirbsi. Nuvežti keleivį iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal traukiniu kainuoja beveik 500 litų – už tokią pinigų sumą galima lėktuvu aplankyti daugelį Europos sostinių su pigių skrydžių bendrovėmis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – teigė V. Rūkas.

Pasak jo, geležinkelių transportas negali konkuruoti su autobusais dėl per didelės savikainos. „Įdomu, kad „Lietuvos geležinkelių“ sąnaudos vien darbo užmokesčiui yra didesnės, nei visa keleivių vežimo autobusais kaina, kuri siekia apie 0,22 lito už kilometrą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo veikla iškraipo transporto rinką ir primena dempingą. „Nuostolingas yra net ir labiausiai apkrautas maršrutas Vilnius – Kaunas, kuriuo pernai vežta 1,2 mln. keleivių. Iš šio maršruto gauta vos 7,7 mln. litų pajamų ir patirta 35,4 mln. litų nuostolių“, – tvirtino V. Rūkas.

Anot jo, siūlymas visai atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliu greičiausiai būtų nepriimtinas didelei daliai Lietuvos gyventojų. „Mes siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę – tuomet keleivių vežimo sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami. Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto ir visuomenėje vyktų diskusija, kiek tokios išlaidos pagrįstos, ar geriau jų dydžiu sumažinti gyventojų pajamų mokestį“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, dabar „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta skaidrumo, o įmonės apskaita tvarkoma ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. „Keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais savikaina yra gerokai mažesnė nei vietinių maršrutų, o iš šios veiklos deklaruojamas pelnas. Tačiau skirtumas yra per didelis ir kelią abejonių dėl sąnaudų paskirstymo“, – tvirtino V. Rūkas. Juolab skaičiavimai rodo, kad geležinkelių transportas Lietuvoje ne tik nėra ekologiškas, bet dažnai ekologiškumu nusileidžia net automobilių transportui.

Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, vienijantis šalies ekonomistus, kurie teikia mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui, veiklą pradėjo 2012 metų spalį.

Pateikiame visą Kompetencijų centro atliktą tyrimą bei jo prezentaciją.

„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo verslas – pigiau kainuotų keleivius vežti taksi?

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kasmet iš keleivių vežimo patiriantys daugiau nei 100 mln. litų nuostolių, siekiant sutaupyti galėtų keleivius vežti autobusais ar net taksi, rodo Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas.

„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net ir Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panašią situaciją turime ir Lietuvoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

2012 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,8 mln. keleivių, arba 0,95 proc. vietiniais maršrutais pervežtų keleivių Lietuvoje. Iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais 2012 metais patirta 124 mln. litų nuostolių (grynųjų pinigų nuostoliai siekė apie 140 mln. litų), o iš vežimo tarptautiniais maršrutais uždirbta 9 mln. litų pelno.

Keleivių vežimo vidutinės sąnaudos už vieną kilometrą siekė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito.

„Akivaizdu, kad pardavinėjant bilietus 5 kartus žemiau savikainos pelno neuždirbsi. Nuvežti keleivį iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal traukiniu kainuoja beveik 500 litų – už tokią pinigų sumą galima lėktuvu aplankyti daugelį Europos sostinių su pigių skrydžių bendrovėmis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – teigė V. Rūkas.

Pasak jo, geležinkelių transportas negali konkuruoti su autobusais dėl per didelės savikainos. „Įdomu, kad „Lietuvos geležinkelių“ sąnaudos vien darbo užmokesčiui yra didesnės, nei visa keleivių vežimo autobusais kaina, kuri siekia apie 0,22 lito už kilometrą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo veikla iškraipo transporto rinką ir primena dempingą. „Nuostolingas yra net ir labiausiai apkrautas maršrutas Vilnius – Kaunas, kuriuo pernai vežta 1,2 mln. keleivių. Iš šio maršruto gauta vos 7,7 mln. litų pajamų ir patirta 35,4 mln. litų nuostolių“, – tvirtino V. Rūkas.

Anot jo, siūlymas visai atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliu greičiausiai būtų nepriimtinas didelei daliai Lietuvos gyventojų. „Mes siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę – tuomet keleivių vežimo sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami. Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto ir visuomenėje vyktų diskusija, kiek tokios išlaidos pagrįstos, ar geriau jų dydžiu sumažinti gyventojų pajamų mokestį“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, dabar „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta skaidrumo, o įmonės apskaita tvarkoma ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. „Keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais savikaina yra gerokai mažesnė nei vietinių maršrutų, o iš šios veiklos deklaruojamas pelnas. Tačiau skirtumas yra per didelis ir kelią abejonių dėl sąnaudų paskirstymo“, – tvirtino V. Rūkas. Juolab skaičiavimai rodo, kad geležinkelių transportas Lietuvoje ne tik nėra ekologiškas, bet dažnai ekologiškumu nusileidžia net automobilių transportui.

Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, vienijantis šalies ekonomistus, kurie teikia mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui, veiklą pradėjo 2012 metų spalį.

Pateikiame visą Kompetencijų centro atliktą tyrimą bei jo prezentaciją.

Privatiems “Snoro” kreditoriams vilčių atgauti pinigus lieka nedaug

Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų.

Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija.
„Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas „išgaravęs“ turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Bankų įstatymo nuostatos, kuriomis bankų bankroto atveju valstybės institucijų kreditoriniams reikalavimams suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, neprieštarauja Konstitucijai.
„Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 metų kovo 31 dieną realizuojama „Snoro“ turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. Tuo tarpu Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.
„Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali sudaryti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlinkai“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, kitų kreditorių bei akcininkų nuostoliai siekia apie 2,9 mlrd. litų, arba 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2012 metais.
„Vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas „Snoro“ paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. Tai kažkiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema“, – teigė V. Plunksnis.
Preliminariais duomenimis, Indėlių draudimo fondo nuostoliai dėl Vladimiro Romanovo kontroliuoto Ūkio banko bankroto bei su juo susijusio turto perdavimo Šiaulių bankui siekia dar 800 mln. litų.