Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kreditorių eilės bankų bankroto atveju palieka labai mažai vilties privatiems „Snoro“ kreditoriams, kad jiems pavyks atgauti bent litą investuotų lėšų.

Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas turėtų susigrąžinti apie 3 mlrd. litų, išmokėtų „Snoro“ indėlininkams, o kiti „Snoro“ kreditoriai greičiausiai praras tokią pat sumą, praneša Investuotojų asociacija.
„Privatiems „Snoro“ kreditoriams galimybių atgauti pinigus lieka labai nedaug. Viena viltis – Europos teismai, kita – kad bus atrastas „išgaravęs“ turtas, dėl kurio iššvaistymo kaltinami buvę „Snoro“ akcininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad Bankų įstatymo nuostatos, kuriomis bankų bankroto atveju valstybės institucijų kreditoriniams reikalavimams suteikiama pirmenybė kitų kreditorių atžvilgiu, neprieštarauja Konstitucijai.
„Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbti duomenys rodo, kad 2013 metų kovo 31 dieną realizuojama „Snoro“ turto vertė, atmetus potencialius teisminius ginčus, siekė 3,1 mlrd. litų. Tuo tarpu Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams yra išmokėjęs apie 4 mlrd. litų.
„Tai reiškia, kad Indėlių draudimo fondo nuostoliai šioje istorijoje gali sudaryti beveik 1 mlrd. litų. Tai nėra valstybės nuostoliai, nes lėšas į šį fondą suneša visų bankų ir kredito unijų indėlinkai“, – sakė V. Plunksnis.
Pasak jo, kitų kreditorių bei akcininkų nuostoliai siekia apie 2,9 mlrd. litų, arba 2,5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto 2012 metais.
„Vienintelė paguoda tokia, kad po to, kai bus parduotas „Snoro“ paskolų portfelis, Indėlių draudimo fondas galės grąžinti visas paskolas valstybei ir vėl prisipildys, todėl nebereikės net ir po mažos kredito unijos bankroto skolintis iš valstybės. Tai kažkiek sustiprins pasitikėjimą Lietuvos finansų sistema“, – teigė V. Plunksnis.
Preliminariais duomenimis, Indėlių draudimo fondo nuostoliai dėl Vladimiro Romanovo kontroliuoto Ūkio banko bankroto bei su juo susijusio turto perdavimo Šiaulių bankui siekia dar 800 mln. litų.

Seimui skubiai priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, investuotojai iki metų pabaigos turėtų suskubti pertvarkyti savo portfelius, todėl biržoje laukiama didesnių apyvartų, praneša Investuotojų asociacija.

„Jei be didesnių diskusijų priimtas įstatymas įsigalios, daugiau nei vienerius metus išlaikytų vertybinių popierių savininkams rekomenduojama juos parduoti dar šiemet ir taip be mokesčių realizuoti uždirbtą pelną. Investavusių pelningai yra – nuo 2009 metų pradžios OMX Vilnius akcijų indeksas yra pakilęs net 125 proc.“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri leido neapmokestinti pajamų už vertybinius popierius, išlaikytus ilgiau nei metus, keičia kita. Nuo 2014 metų bus apmokestinamas tik didesnis nei 10 tūkst. metinis pelnas iš investicijų į akcijas ar fondus. Taip planuojama apmokestinti po 2014 metų sausio įsigytų obligacijų ir indėlių palūkanas, kurios viršija 10 tūkst. litų.
„Didelei daliai investuotojų šios lengvatos leis mokėti mažiau mokesčių nei dabar, tačiau valdantiems didesnius portfelius ir investuojantiems ilgam laikui mokesčiai išaugs, todėl pakeitimų vienareikšmiškai vertinti negalima“, – sakė V. Plunksnis.
Seimas taip pat panaikino pajamų mokesčių lengvatą iki 1999 metų įsigytoms akcijoms. „Tai aktualu tiems, kad akcijas pirko ar verslą pradėjo dar „čekinio privatizavimo“ laikais – jeigu uždirbta daug pelno, reiktų pasvarstyti jo realizavimą dar šiemet“, – teigė V. Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Prezidentė.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratorių, prašydama imtis veiksmų ir peržiūrėti visus nenaudingus Ūkio banko sandorius, sudarytus prieš banko žlugimą.

„Akivaizdu, kad prasta Ūkio banko padėtis – ne vienos blogos nakties rezultatas. Rinkoje visuomet sklandė daug gandų apie tamprius banko ryšius bei galimai nenaudingus sandorius su pagrindinio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamomis įmonėmis, todėl prašome, kad bankroto administratorius visa tai ištirtų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Jo teigimu, smulkiųjų banko kreditorių bei akcininkų viltys atgauti bent dalį prarastų lėšų nėra didelės, tačiau didelė dalis į Investuotojų asociaciją besikreipiančių investuotojų nori paprasčiausio teisingumo.
„Tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko istorijos sumažino investuotojų tikėjimą finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiami pelnai bei turto vertės dažnai neatitinka tikrovės. Pasitikėjimui atstatyti reikalingas ypač kruopštus bankroto administratorių darbas, atgaunant kuo daugiau turto kreditoriams“, – teigė T. Pilipavičius.
Į Investuotojų asociaciją šiuo metu jau kreipėsi daugiau kaip trisdešimt Ūkio banko investuotojų, norinčių kartu ginti savo teises.

Investuotojų asociacija kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama paaiškinti, ar nemokaus banko įsipareigojimus indėlininkams perėmęs kitas bankas turi teisę vienašališkai keisti indėlių sąlygas.

„Bankų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šią situaciją, nėra pakankamai aiškios, o Civilinis kodeksas numato, kad pasikeitus skolininkui, sutarties sąlygos neturi keistis. Todėl prašome paaiškinti, kaip turėtų būti elgiamasi šiuo atveju“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, situacija dviprasmiška, nes įstatymas numato, kad nemokaus banko įsipareigojimus perimantis kitas bankas turi perimti visus įsipareigojimus apdraustiems indėlininkams. Tai reiškia, kad negalima atsirinkti tik tų indėlių, kurie sudaryti patraukliomis sąlygomis. Pastaruoju metu Šiaulių bankas, perėmęs nemokaus Ūkio banko įsipareigojimus indėlininkams, pakeitė kaupiamųjų indėlių sąlygas.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria buvusių Ūkio banko klientų, atsidūrusių tokioje situaciją, grupę. Norint prie jos prisijungti, reikia kreiptis info@investuotoju.lt.

Aukščiausiasis teismas priėmė nagrinėti neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų kasacinį skundą dėl nuosavybės teisės į akcijoms supirkti sukauptas lėšas pripažinimo.

“Teisingas sprendimas šioje byloje rūpi ne tik būriui investuotojų, ketinusių pirkti “Snoro” akcijas, bet ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir “AAA Baltic Service Company” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kasacinis skundas pateiktas 2013 metų kovo 22 dieną. 2012 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Investuotojų asociacija teisme atstovauja beveik 500 investuotojų, kurie prašo pripažinti nuosavybės teisę į maždaug 10 mln. litų, sukauptus apmokėti už “Snoro” akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su žlugusio Ūkio banko veikla ir turto naudojimu.

Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar Ūkio banko vardu veikę asmenys – pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, banko vadovai, valdybos bei stebėtojų tarybos nariai neturi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl kreditinio sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad Ūkio banko problemos neatsirado per vieną dieną, o banko žlugimas buvo ne atsitiktinumas, o ne vienerius metus vykdytos veiklos pasekmė. Lietuvos banko viešai paskelbti duomenys, kad su Ūkio banko pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms buvo suteikta beveik 2 mlrd. litų paskolų bei kita informacija leidžia manyti, kad Ūkio banke vykdyta nusikalstama veikla“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Generalinės prokuratūros taip pat prašoma nustatyti, ar nusikalstamos veiklos bendrininkaudami taip pat nevykdė kiti asmenys – turto vertintojai bei auditoriai.

Ūkio banko žlugimas jau pareikalavo iš valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas maždaug 800 mln. litų injekcijos perduodant gerąjį Ūkio banko turtą Šiaulių bankui, milijoninių nuostolių patyrė Ūkio banko kreditoriai, banke laikę draudžiamą sumą viršijančias lėšas, 100 proc. lėšų prarado smulkieji Ūkio banko akcininkai.

„Manome, kad teisėsauga, gindama viešąjį interesą, turėtų išaiškinti kaltuosius ir juos nubausti“, – sakė T. Pilipavičius.
Prie Investuotojų asociacijos buriamos Ūkio banko smulkiųjų akcininkų grupės, kuri kartu gins savo interesus, šiuo metu prisijungė daugiau kaip 40 žmonių, jų skaičius kasdien auga.

„Kol kas kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o vėliau galvosime apie tolimesnius teisinius veiksmus. Šiuo metu investuotojai nežinioje – Ūkio banko administratorius dar nėra viešai paskelbęs banko balanso po turto perdavimo Šiaulių bankui, taip pat dar nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – teigė T. Pilipavičius.