Ūkio bankas, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmęs Vilniuje esantį blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, rinkos dalyvius verčia spėlioti, ar banko balanse nėra daugiau pervertinto turto.

Lapkričio 5 dieną Ūkio bankas paskelbė, kad iš kelių banko skolininkų už 357 mln. litų perėmė 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA) akcijų, ir padidino valdomą paketą iki 100 proc. ŽSA skelbia valdanti Vilniaus „Žalgirio“ stadioną bei sporto salę, šalia esantį garažą bei 78 arų žemės sklypą Rinktinės gatvėje. Sandoris viršija 80 proc. Ūkio banko grupės nuosavo kapitalo.

Remiantis Registrų centrui pateikta veiklos ataskaita, 2011 metų pabaigoje ŽSA savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui.

„Klausimai, kokie asmenys sugebėjo gauti tokio dydžio paskolas ir kur šie pinigai buvo panaudoti, taip pat ar banko, ar tik vieno jo akcininko naudai veikė paskolas išdavę banko pareigūnai, greičiausiai liks neatsakyti. Užsienyje po tokių pranešimų būtų pradėtas tyrimas, kurio rezultatai taptų žinomi ne tik priežiūros institucijoms, bet ir banko akcininkams“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, tai jau ne pirmas panašus Ūkio banko sandoris. 2009 metų rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Paskolas padėjusį gauti ŽSA nekilnojamojo turto vertinimą, kaip skelbiama ŽSA ataskaitose, 2008 metais atliko žinoma bendrovė „Ober Haus nekilnojamas turtas“ (po pranešimo išplatinimo „Ober Haus” paskelbė, kad ŽSA vertinimą atliko 2007 metais. Vertinimą patvirtino atlikęs Registrų centras). Tuomet „Žalgirio“ stadionas įvertintas 461 mln. litų, o šalia esantis žemės sklypas – 50 mln. litų. Nepaisant gerokai sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, 2011 metų pabaigoje „Baltijos turto vertinimo agentūra“ stadioną įvertino 420,5 mln. litų, o žemės sklypą – 54,4 mln. litų.

„Tai, ar šie vertinimai neprasilenkė su realybe, parodys laikas. Klausimas, kaip vienu didžiausių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjų tampančiam Ūkio bankui seksis šį turtą realizuoti. Rinkos dalyviai norėtų žinoti, kokio dydžio atidėjiniai buvo suformuoti šioms paskoloms, ir kokia verte turtas atsidurs Ūkio banko grupės balanse“, – sakė T. Pilipavičius.

Su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu siejama Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) buvo skelbusi apie tik popieriuje likusius planus įgyvendinti 500 mln. eurų vertės projektą „Vilnius Baltic Center”, kuris apėmė „Žalgirio“ stadiono ir šalia esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijos plėtrą.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2012 metų rugsėjo pabaugoje siekė 439,3 mln. litų, o turtas – 4,2 mlrd. litų.

Veiklą pradeda Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, suvienysiantis šalies ekonomistus, kurie teiks mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui.

„Pagrindinė Investuotojų asociacijos misija – smulkiųjų investuotojų švietimas ir jų teisių gynimas. Tačiau pastebėjome, kad Lietuvoje trūksta institucijos, kuri analizuotų iškylančias problemas ir teiktų pasiūlymus, kurie atspindėtų ne siauros interesų grupės, bet ekonomiškai pagrįstus ir visuomenei naudingus sprendimus. Tikimės, kad šią spragą užpildys susivieniję skirtingų sričių bei pažiūrų ekspertai“, – sakė Kompetencijų centro idėjos autorius, Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti apie 30 ekonomikos, finansų bei kitų sričių specialistų. Išnagrinėjęs problemą, Kompetencijų centras viešai skelbs ne tik rekomendacijos išvadą, bet ir prielaidas, skaičiavimus, siūlomo sprendimo privalumus ir trūkumus.

„Matau, kad tai bus galimybė prisidėti prie Lietuvai aktualių problemų sprendimo. Šiandien nemažai sprendimų priimama neatlikus net minimalaus modeliavimo ar skaičiavimų, o tokia praktika kelia grėsmę, kad bus priimti visuomenei žalingi sprendimai. Gerai, kad palaipsniui formuosis nepriklausoma ekspertų bendrija, kuri bandys formalizuotai pažvelgti į aktualiausius šiandienos ekonomikos iššūkius“, – sakė prie Kompetencijų centro veiklos sutikusi prisidėti ekonomistė Violeta Klyvienė.

Per pirmąjį susitikimą buvo pasiūlyta ekspertams panagrinėti tokias temas – valstybės investicinių projektų kaštų ir naudos analizė, istorinių valstybės investicijų analizė, savivaldybių administracinių kaštų analizė, galimybė dalį valstybės funkcijų pavesti atlikti verslui, konkrečios idėjos, kaip Lietuvą paversti finansų centru bei kitos. Sutarta, kad šiuo metu aktualiausia ir pirmoji bus nagrinėjama Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti (abėcėlės tvarka) – Rokas Bancevičius, Matas Bisigirskas, Marius Čiuželis, Šarūnas Eirošius, Donatas Frejus, Marijus Kalesinskas, Valdemaras Katkus, Darius Klimašauskas, Violeta Klyvienė, Diana Korsakaitė, Petras Kudaras, Raimondas Kuodis, Lukas Macijauskas, Nerijus Mačiulis, Laima Martinkutė, Žygimantas Mauricas, Teodoras Medaiskis, Rūta Medaiskytė, Artūras Milevskis, Tadas Povilauskas, Daiva Rakauskaitė, Justas Šaltinis, Diana Ūselytė, Algimantas Variakojis, Mindaugas Žilionis ir Investuotojų asociacijos valdybos nariai. Taip pat laukiama, kad Kompetencijų centrui pradedant veiklą, prie jo prisijungs ir daugiau ekspertų.

Siūlymas leisti įmonėms teikti finansinę pagalbą jų pačių akcijų įsigijimui, gali pažeisti smulkiųjų investuotojų interesus, praneša Investuotojų asociacija.

Šiuo metu Seime yra užregistruoti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, kuriuos priėmus, bus panaikintas dabar egzistuojantis draudimas teikti bet kokią finansinę pagalbą asmenims, kurie siekia įsigyti tos bendrovės akcijų (suteikti paskolą ar užtikrinti prievolių įvykdymą bankams.

“Manome, kad siūlomi pakeitimai naudingi tik stambiesiems akcininkams, kurie įgaus dar vieną papildomą galimybę naudotis įmonės lėšomis tos pačios įmonės akcijų pirkimui – tai kenks tiek pačių bendrovių, tiek jų smulkiųjų akcininkų interesams”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, siūlomos pataisos yra ydingos, nes finansinė pagalba bendrovės akcijoms įsigyti gali būti teikiama ir specialiai tam įsteigtai įmonei, turinčiai minimalų 10 tūkst. litų kapitalą.

„Tokiu atveju stambiųjų akcininkų sprendimu tokiai bendrovei būtų suteikiama kelių šimtų tūkstančių, milijonų ar net dešimčių milijonų litų paskola, kuri būtų išleidžiama perkamos įmonės akcijų įsigijimui. Smukus akcijų vertei ir sandoriui nepavykus, tokia kito turto neturinti bendrovė bankrutuotų ir gautos paskolos negrąžintų“, – sakė D. Vanhara.

Jo teigimu, siūlymo iniciatorių nurodytas motyvas, kad pakeitimai paskatintų investicijas Lietuvoje, yra akivaizdžiai neteisingas.

„Akivaizdu, kad tie, kas investuoja nuosavas lėšas, finansinės paramos iš perkamos bendrovės neprašo“, – tvirtino D. Vanhara.

Pasak jo, bendrovės, kurios turi perteklinių lėšų, šiuo metu turi galimybę pirkti savo akcijų, taip suteikdamos naudą visiems įmonės akcininkams, o ne tik jų daliai.

Lietuvos bankas įsteigė Vartotojų ir bankų tarybą bei ėmėsi koordinuoti jos veiklą. Taryboje, kuri nustatys aktualiausias bei skubiausiai spręstinas praktines vartotojų ir bankų klientų problemas bei siūlys jų sprendimo būdus, yra Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė – Filonovienė.

Daugiau informacijos pateikiama Lietuvos banko tinklalapyje. Investuotojų asociacijos narius, kurie susiduria su problemomis dirbdami su finansų tarpininkais, kviečiame kreiptis į mus.

Smulkieji investuotojai apskundė jiems nepalankų teismo sprendimą dėl lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, grąžinimo. Investuotojų asociacijos narių skundas Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas penktadienį.

Birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

„Manome, kad teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką –  už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo, todėl tokį sprendimą apskundėme”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupę, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt.

„Mūsų manymu, banko ir paprastos bendrovės akcijų platinimas negali būti tapatinamas, o už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tačiau teismas į investuotojų argumentus neatsižvelgė, todėl tokį sprendimą greičiausiai skųsime“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovavo 473 asmenų grupei, kuri prašė grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Vienos didžiausių Lietuvos pieno perdirbimo bendrovių “Rokiškio sūris“ pasiūlymas mažinti valdybos narių skaičių rodo bendrovės ketinimus užsiverti investuotojams, praneša Investuotojų asociacija.

Liepos 17 dieną vyksiančiame „Rokiškio sūrio“ akcininkų susirinkime siūloma sumažinti bendrovės valdybos narių skaičių nuo 9 iki 5 arba 3.

„Tuomet, kai „Rokiškio sūrio“ vadovai sukūrė planą mokėti mažus dividendus akcininkams ir dideles tantjemas valdybai, narių skaičius joje padidintas iki 9. Tačiau tuomet, kai smulkiųjų akcininkų balsais išrinktas nepriklausomas narys, valdybos narių skaičių siūloma mažinti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, greičiausiai į naująją „Rokiškio sūrio“ valdybą bus išrinkti tik pagrindiniam akcininkui Antanui Trumpai lojalūs asmenys, kurie ir toliau gaus mažiau apmokestinamas tantjemas. 2011 metais „Rokiškio sūrio” akcininkams dividendų atseikėta 3,6 mln. litų, o tantjemoms skirta 4,9 mln. litų. Pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą, 2012 metais „Rokiškio sūris“ dividendams skyrė 3,5 mln. litų, o tantjemoms – beveik 1,2 mln. litų.

„Liūdna, kad panaši padėtis ir kitose bendrovėse – didžioji dalis kontroliujantį akcininką turinčių įmonių Lietuvoje valdybose nepriklausomų narių nepageidauja“, – tvirtino V. Rūkas.

Anot jo, „Rokiškio sūris“ pretenduoja tapti viena uždariausių pieno perdirbimo bendrovių, kurios akcijos kotiruojamos NASDAQ OMX Vilnius biržoje – tiek „Pieno žvaigždėse“, tiek „Žemaitijos piene“, tiek Vilkyškių pieninėje yra valdybos narių, atstovaujančių ne pagrindiniam akcininkui.

Bankrutuojančio banko „Snoras“ obligacijų bei indėlių sertifikatų pirkėjai bei kiti neapdrausti kreditoriai pinigų per bankroto procesą neatgaus, nebent pavyktų laimėti teisinius ginčus dėl neteisėtai perleisto „Snoro“ turto ar bylas dėl kreditorių eilės pagrįstumo. Tai rodo „Snoro“ bankroto administratoriaus paskelbta ataskaita, praneša Investuotojų asociacija.

Skelbiamais duomenimis, 2011 metų gruodžio 7 dieną koreguotas „Snoro“ turtas siekė 3,9 mlrd. litų, tuo tarpu patvirtinti Indėlių ir investicijų draudimo kreditoriniai reikalavimai, kurie dar gali išaugti – 4,053 mlrd. litų.

Tai reiškia, kad daugiau nei 17 tūkst. neapdraustų kreditorių, pareiškusių 2,449 mlrd. litų vertės reikalavimų, turtą pardavus už koreguotame balanse nurodytas vertes liktų be nieko.

Tikėtis bent dalies lėšų atgavimo būtų galima, jeigu „Snoro“ bankroto administratoriui pavyktų prisiteisti 492 mln. eurų, kurių reikalaujama iš buvusių „Snoro“ akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko (tikėtina, kad šie asmenys didelės vertės turto savo vardu neturi).

„Snoro“ bankroto administratoriaus teigimu, įvairus turtas, įrašytas „Snoro“ ataskaitose kaip banko nuosavybė, anksčiau buvo perleistas ar įkeistas už trečiųjų šalių paskolas, tačiau tokie sandoriai nebuvo užfiksuoti „Snoro“ ataskaitose. Tikėtis atgauti dalį lėšų būtų galima, jeigu pavyktų nuginčyti neteisėtus sandorius ir atgauti prarastą turtą.

Brangus „Snoro“ administravimas taip pat tirpdo galimybes atgauti lėšas. Per beveik šešis mėnesius nuo 2011 metų gruodžio 7 dienos iki 2012 metų gegužės 31 dienos „Snoras“ gavo 45 mln. litų įplaukų, tačiau išleido 106 mln. litų. Tikėtina, kad „Snoro“ bankroto administravimas bus brangesnis nei analogiški procesai kitose šalyse, nes vien per pusmetį išlaidos sudarė 2,7 proc. koreguoto banko turto.

Todėl pagrindine „Snoro“ kreditorių viltimi lieka teisminiai procesai, kuriais siekiama pripažinti, kad privilegijuota Indėlių ir investicijų draudimo padėtis kreditorių sąraše – nepagrįsta.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs didžiausią Lietuvoje grupės ieškinį dėl neužregistruotos banko „Snoro‘ akcijų emisijos lėšų grąžinimo, sprendimą skelbs birželio 27 dieną.

Investuotojų asociacija yra subūrusi ir teisme atstovauja 473 asmenų grupę, kurie prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti pasirašytas „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Pagal Bankų įstatymą, už naujai išleidžiamas akcijas įmokėtos lėšos kaupiamos specialiai tam atidarytoje sąskaitoje ir gali būti naudojamos tik užregistravus įstatų pakeitimus, susijusius su įstatinio kapitalo didinimu.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) bei Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Smulkieji akcininkai, kurių turimos „Snoro“ akcijos 2011 metų lapkritį buvo nacionalizuotos, šių nuostolių negali įtraukti į 2011 metų pajamų deklaraciją ir taip susimažinti mokėtino pajamų mokesčio. Tokį išaiškinimą, suderintą su Finansų ministerija, pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), praneša Investuotojų asociacija.

„Egzistuoja didelė tikimybė, kad nusavintos akcijos bus įvertintos nuliu, todėl smulkieji akcininkai prarado 100 proc. į „Snorą“ investuotos sumos. Dėl šios priežastis didelė dalis smulkiųjų investuotojų visai pagrįstai „Snoro“ akcijų nuostolius įtraukė į 2011 metų deklaraciją ir jais sumažino iš kitų akcijų uždirbtą pelną bei mokėtiną pajamų mokestį“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Vyriausybė 2011 metų lapkričio 16 dieną nutarė visuomenėms poreikiams perimti 100 proc. banko „Snoras“ akcijų, nes „Snoro“ turtas gali būti mažesnis nei įsipareigojimai. Perimtos ne tik 1,7 mlrd. litų iššvaistymu įtariamų pagrindinių „Snoro“ akcininkų – Vladimiro Antonovo (68,1 proc.) ir Raimondo Baranausko (25,31 proc.), bet ir su jais nesusijusių 3,7 tūkst. smulkiųjų akcininkų (6,59 proc.) akcijų. „Snoro“ akcijų kapitalizacija, skaičiuojant pagal jų kainą NASDAQ OMX Vilnius biržoje, buvo 378 mln. litų, iš jų vien priklausančių smulkiesiems akcininkams – beveik 25 mln. litų.

Pagal Finansinio tvarumo įstatymą, už nacionalizuotas „Snoro“ akcijas turi būti teisingai atlyginta, todėl akcijų vertei nustatyti bus atliekamas vertinimas.

VMI aiškina, kad „visuomenės poreikiams paimtų akcijų kainai nustatyti ir išmokėti reikalingas tam tikras laikotarpis, todėl nagrinėjamu atveju buvusių savininkų turėtų akcijų perleidimo momentas nesutaps su pajamų už jų perleidimą nuosavybėn gavimo momentu“.

Išaiškinimo teigimu, išmokas už „Snoro“ akcijas pajamomis investuotojai turėtų pripažinti tuomet, kai jos faktiškai gautos, tai yra kai lėšos bus pervestos į buvusių akcininkų sąskaitas.

„Tačiau jeigu akcijos bus įvertintos nuliu ir jokia kompensacija už jas nebus mokama, kyla klausimas, kodėl šių nuostolių negalima traukti į 2011 metų deklaraciją“, – sakė V. Plunksnis.

Pasak jo, „Snoro“ akcijų įvertinimo procesui užsitęsus, „pajamas“ smulkieji akcininkai gaus po daugiau nei metų nuo akcijų įsigijimo ir jos bus priskiriamos prie neapmokestinamų. „Todėl realiai patirti 25 mln. litų nuostoliai gyventojų pajamų mokesčio nesumažins“, – teigė V. Plunksnis.