Viena didžiausių Lietuvos baldų gamybos bendrovių „Klaipėdos baldai“, neseniai iš premjero rankų gavusi Lietuvos eksporto prizą, visą produkciją parduoda Lietuvoje pagrindiniam akcininkui SBA priklausančiai tarpininkei.

„Klaipėdos baldai“ neseniai pranešė, kad pernai iš 187 mln. litų apyvartos eksportas sudarė 93 proc., o produkcija keliavo tiek į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką bei Aziją. Tuo tarpu NASDAQ OMX Vilnius biržai teikiamos ataskaitos rodo, kad „Klaipėdos baldai“ beveik visą produkciją parduoda „SBA baldų kompanijai“. Vėliau ši tarpininkė didžiąją dalį produkcijos perparduoda Švedijos koncernui „Ikea“.

Banko “Snoras“ klientai, turėję indėlio sertifikatų, kurie išperkami prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, draudimo išmokų dar turės palaukti, praneša Investuotojų asociacija. Pirmos instancijos teisme pralaimėjusi valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Klasikinės draudimo paslaugas teikiančios įmonės stengiasi kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis sureguliuoti klientų patirtą žalą, tuo tarpu Indėlių draudimo fondas ginčais teismuose stengiasi atidėti draudimo išmokos mokėjimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Investuotojų asociacija, kurios narys siekia draudimo išmokos už turėtą indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, sulaukė ne vieno panašioje padėtyje atsidūrusio kliento kreipimosi pagalbos. „Kai kurie „Snoro“ bankrotu nusivylę žmonės jau buvo nuleidę rankas. Kviečiame vienytis ir teisybės ieškoti kartu“, – sakė T. Pilipavičius.

„Snoras“, kuriam šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, jo klientams palankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo neapskundė.

2012 metų gruodžio viduryje teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką. Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Jau antrus metus iš eilės NASDAQ OMX Vilnius kartu su Investuotojų asociacija organizuoja patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimus.

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo to, kai Kanados farmacijos bendrovė „Valeant“ teisme inicijavo privalomąjį „Sanito“ akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų, tačiau procesas kol kas į priekį nepasistūmėjo.

Tai reiškia, kad terminą parduoti akcijas „Valeant“ praleidę investuotojai šiuo metu negali parduoti turimų „Sanito“ akcijų už privalomojo išpirkimo kainą, o „Valeant“ patiria papildomų išlaidų dėl reikalavimų teikti informaciją apie biržoje vis dar kotiruojamo „Sanito“ veiklą.

„Dėl šio akcijų išpirkimo kainos joks ginčas nevyksta – „Valeant“ pasiūlyta kaina buvo sąžininga. Priešingai nei „Lifosos“ atveju, kur per kiek daugiau nei metus pavyko išspręsti ginčus dėl akcijų supirkimo kainos, „Sanito“ atveju procesas stovi vietoje ir smulkieji negali gauti jiems priklausančių pinigų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

„Valeant Pharmaceuticals International“, kurią atstovauja advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl privalomojo akcijų išpirkimo kreipėsi 2011 metų gruodžio 30 dieną, tačiau byla dėl neaiškių priežasčių kol kas nepradėta nagrinėti. „Valeant“ į depozitinę sąskaitą SEB banke yra įmokėjusi maždaug 6,4 mln. litų, kurie skirti išpirkti 0,6 proc. „Sanito“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų.

„Raginame kapitalo rinką prižiūrinčias institucijas pasižiūrėti, ką reiktų keisti teisės aktuose, kad tokios bylos, kuriose nėra jokių ginčų, būtų nagrinėjamos taip, kaip įprasta užsienio šalyse – greitai. Tai, kad daugiau nei 1 mlrd. litų į „Sanitą“ investavęs „Valeant“ jau metus negali įgyvendinti privalomojo akcijų supirkimo, Lietuvos investiciniam patrauklumui taškų neprideda“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, „Valeant“ taip pat galėtų sudaryti terminą praleidusiems smulkiesiems akcininkams galimybę parduoti „Sanito“ akcijas ir nelaukiant teismo sprendimo.

Smulkieji investuotojai negali atgauti lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas žlugusio banko “Snoras” akcijas. Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

“Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, rankų nenuleidžiame. Kruopščiai išnagrinėję sprendimo motyvus, jį greičiausiai skųsime. Taip pat neatmetame galimybės reikšti prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo teismą, prašant paaiškinti, ar toks, kaip nusprendė Lietuvos teismai, akcinio kapitalo formavimo proceso aiškinimas neprieštarauja bendrovių direktyvų nuostatoms”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacijos narys, turėjęs “Snoro“ indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, turi teisę gauti draudimo išmoką, nutarė teismas.

„Tai – itin reikšmingas sprendimas ne tik vienam „Snoro“ klientui, bet ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje. Teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, kiti „Snoro“ indėlių sertifikatų, kurie turėjo būti išperkami iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, savininkai, gali kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą paskelbė gruodžio 18 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

DnB bankui nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimu būtų konstatuota, jog DnB bankas, už skolintas lėšas siūlęs įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SASO), nepadarė pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, konstatavo, kad tuometė VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, skelbdama tyrimo išvadas apie DnB banką padarė tam tikrų procedūrinių pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad VPK konstatuotų DnB banko veiklos spragų nebuvo.

„Šis LVAT sprendimas yra itin reikšmingas investuotojams, kurie investavo į SASO skolintomis lėšomis. VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, nagrinėjo ne pavienį atvejį, o atliko sisteminį tyrimą, kurio išvadas DnB siekė nuginčyti visais įmanomais būdais. Mūsų nuomone, šios VPK išvados galės būti teikiamos teismams, kuriose nagrinėjami smulkiųjų investuotojų reikalavimai DnB bankui atlyginti žalą, ir turėtų sustiprinti jų pozicijas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

„Kova dėl paprastų piliečių patirtos skriaudos atstatymo persikelia į civilinius teismus. Primenu, kad bent 7-iais atvejais šiemet civiliniuose teismuose atskiri DnB banko klientai yra pasiekę visiškas arba dalines pergales prieš banką pirmojoje instancijoje, o dabar laukiama tolesnių teisinių „mūšių” apeliacinėje instancijoje”, – sakė taip pat trečiosios šalies teisėmis procese dalyvavusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Be to, pasak K. Kupšio, dar 20-ies žmonių bendras ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos, o 15-os – Panevėžio apygardos teismuose.

Investuotojų asociacija svarsto galimybes burti smulkiųjų investuotojų grupę, kuri kreiptųsi į teismą ir prašytų atlyginti dėl DnB banko veiksmų patirtus nuostolius.

„Nors LVAT sprendimas nėra vienareikšmis, galimybių reikalauti nuostolių atlyginimo padaugėjo. Todėl kviečiame investuotojus burtis ir kovoti kartu“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, prisidėti prie buriamos grupės gali ir tie, kurie sutiko su DnB pasiūlytais palūkanų mokėjimų grafikais ar jau atsiskaitė su banku.

VPK yra skelbusi, kad DnB platintų SASO už iš to paties banko pasiskolintas lėšas galėjo įsigyti apie 640 neprofesionalių investuotojų, kurie galėjo patirti beveik 100 mln. litų nuostolių.

„Bankas, aktyviai siūlęs „įdarbinti savo nekilnojamąjį turtą“, viena ranka skolinosi iš savo klientų, o kita ranka pats jiems skolindavo iki 100 proc. SASO įsigijimui reikalingos sumos, nevertindamas nei skolininko investicinių žinių, nei galimybės prisiimti tokią riziką“, – sakė T. Pilipavičius.

Jo teigimu, pirmą kartą su tokiu produktu „be rizikos“ susidūrę investuotojai neturėjo jokio suvokimo apie tai, ką jie perka bei kokius nuostolius galėjo patirti.

VPK konstatavo, kad DnB bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto.

Su akcijomis ar kitų finansinių priemonių indeksais susietos obligacijos (SASO) Lietuvoje populiariausios buvo 2007 metais, aiškiu šios rinkos lyderiu buvo DnB bankas. VPK duomenimis, 2007 metais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. litų, 2008 metais – už 196,8 mln. litų, o 2009-aisiais – vos už 71,2 mln. litų.

Investuotojai, norintys prisidėti prie buriamos grupės, turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą byloje dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, skelbs gruodžio 27 dieną.

Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų investuotojų skundas buvo nagrinėjamas antradienį.

Lapkričio 16-ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje.

Snoro“ akcininkai – vis dar Londone

Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc._ bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

„Lietuvos teisėsaugai keičiant ir papildant kaltinimus buvusiems bankininkams išduotas jau trečiasis Europos arešto orderis – tai lėmė, kad ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013-aisiais“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kaip skelbta, 2012 metų birželį pateiktame orderyje buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo. 2012 metų gegužės pradžioje išduotame orderyje V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 dieną – 987 mln. litų.

„Snoro“ žlugimo poveikis Lietuvos finansų rinkai

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla. Priešingai nei prognozuota, penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas didelės įtakos Lietuvos finansų rinkai neturėjo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bendra indėlių suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios (44,865 mlrd. litų). Tuo tarpu bankų klientams suteiktos paskolos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 57,628 mlrd. litų iki 54,168 mlrd. litų (tačiau vien „Snoro“ paskolų suma 2011 metų spalio pabaigoje siekė 3,581 mlrd. litų).

„Lietuva taip pat sėkmingai platino obligacijas tarptautinėse finansų rinkose, kurioms sugebėta įrodyti, kad „Snoro“ istorija – ne visos bankų sistemos problema“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Tiesa, „Snoro“ bankrotas bei griežtesnė priežiūra apnuogino kai kurių kredito unijų problemas. Investuotojai taip pat nerimauja dėl Ūkio banko turto kokybės, nes šis Vladimiro Romanovo valdomas bankas už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmė „Žalgirio“ stadioną – tai sudaro daugiau nei 80 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo.

Indėlininkai – saugūs

Investuotojų asociacijos vertinimu, pirmasis banko bankrotas Lietuvoje po 12 metų, kai žlugo „Litimpex“ bankas, parodė, kad indėlių draudimo sistema mūsų šalyje veikia tinkamai. Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams per 2011 metų gruodį išmokėjo 3,228 mlrd. litų, o 2012 metų sausį-rugsėjį išmokėta dar 734 mln. litų.

„Tam, kad išmokėtų beveik 4 mlrd. litų, Indėlių draudimo fondui beveik 3 mlrd. litų teko skolintis iš Finansų ministerijos, tačiau daugiau nei 800 mln. litų jau pavyko grąžinti pardavus fondo turėtus vertybinius popierius“, – sakė V. Plunksnis.

Iš Indėlių ir investicijų draudimo vadovo posto teko pasitraukti ilgamečiam įmonės vadovui Raimundui Žilinskui, kuris ne itin sėkmingai susitvarkė su padidėjusiu gyventojų užklausų srautu. Jį pakeitė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininke tapusi Aurelija Mažintienė.

„Visuomenėje populiarus mitas, kad „Snoro“ bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai – netiesa, nes „Snoro“ turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų“, – sakė V. Plunksnis.

Lėšas atgavo visi „Snoro“ indėlininkai, banke turėję iki 100 tūkst. eurų. Tačiau „Snoras“ aktyviai platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus bei obligacijas.

Pinigai kol kas išmokėti tik darbuotojams

Nepaisant to, kad nemaža dalis „Snoro“ turto jau paversta pinigais, kol kas juos iš bankrutuojančio banko atgavo tik pirmosios eilės kreditoriai – „Snoro“ darbuotojai. Tuo tarpu „Snoro“ kreditoriai teismuose bando įrodyti, kad dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, jog antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai, prieštarauja Konstitucijai.

Kitiems kreditoriams –  riestainio skylė?

„Ginčas dėl kreditorių eilės – bene vienintelė viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų „Snoro“ produktų, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus „Snoro“ turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamos įtakos šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas“, – sakė V. Plunksnis.

Tiesa, kai kurie optimistai viliasi, kad „Snoro“ bankroto administratoriui pavyks laimėti teisinius ginčus užsienyje ir „atsukti“ schemas, pagal kurias „išgaravo“ „Snoro“ lėšos. „Snoro“ administratoriaus prašymu, areštuotas V. Antonovo turtas.

Londono teismui pateikti ir žiniasklaidos paskelbti „Snoro“ pateikti dokumentai rodo, kad buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas, naudodamiesi lengvatinėse mokesčių zonose registruotomis kompanijomis banko turtą pervedinėjo į savo sąskaitas, naudojo kaip paskolų užstatus bei netikriems NT sandoriams.

Tuo tarpu kaltinimus neigiantis ir „Snoro“ nacionalizavimo procesą politizuotu vadinantis V. Antonovas yra pareiškęs pretenzijas Lietuvai dėl galimo sutarties su Rusija pažeidimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Lietuvos teismuose – „Snoro“ klientų bylos

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su „Snoru“ susijusių bylų. Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

„Taip pat atstovaujame ir neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų emisijų pirkėjus, kurie reikalauja išmokėti draudimo išmoką“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, iki šiol „Snoro“ klientai jiems palankiais teismo sprendimais pasigirti negali. Pirmosios instancijos teismuose kai kuriems žmonėms pavyko įrodyti, kad atėjus prasitęsti indėlio, jiems „Snoro“ darbuotojai įsiūlė nedraudžiamą indėlio sertifikatą ar obligacijų.

„Snoro“ turto pardavimas juda lėtai

„Snoro“ turto pardavimas kol kas juda lėtai. Valstybės valdomas Lietuvos paštas užbaigė sandorį, kuriuo už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mini bankų tinklą. Už vieną „snoriuką“ sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau nei reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują kioskelį.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko „Finasta“ bei „Snoro lizingo“ pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus užbaigtas.

Tuo tarpu viešos informacijos apie tai, kokią dalį „Snoro“ turto jau pavyko paversti pinigais, ką ketinama daryti su pagrindiniu „Snoro“ turtu – paskolų portfeliu (iki bankroto – 3,7 mlrd. litų, skelbta koreguota vertė – beveik 2,6 mlrd. litų) – nėra.

Tikėtina, kad „Snoro“ bankrotas truks dar ne vienerius metus ir jau dabar aišku, kad tai bus brangiausias bankroto procesas Lietuvoje. „Snoro“ kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs iki 5 mln. litų per mėnesį išlaidų sumą.

Smulkiųjų investuotojų skundas dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjamas lapkričio 27 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

“Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, todėl savo pinigų neatgaunantys smulkieji investuotojai sprendimo gali laukti dar šiemet”, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.