Seimui skubiai priėmus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, investuotojai iki metų pabaigos turėtų suskubti pertvarkyti savo portfelius, todėl biržoje laukiama didesnių apyvartų, praneša Investuotojų asociacija.

„Jei be didesnių diskusijų priimtas įstatymas įsigalios, daugiau nei vienerius metus išlaikytų vertybinių popierių savininkams rekomenduojama juos parduoti dar šiemet ir taip be mokesčių realizuoti uždirbtą pelną. Investavusių pelningai yra – nuo 2009 metų pradžios OMX Vilnius akcijų indeksas yra pakilęs net 125 proc.“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, kuri leido neapmokestinti pajamų už vertybinius popierius, išlaikytus ilgiau nei metus, keičia kita. Nuo 2014 metų bus apmokestinamas tik didesnis nei 10 tūkst. metinis pelnas iš investicijų į akcijas ar fondus. Taip planuojama apmokestinti po 2014 metų sausio įsigytų obligacijų ir indėlių palūkanas, kurios viršija 10 tūkst. litų.
„Didelei daliai investuotojų šios lengvatos leis mokėti mažiau mokesčių nei dabar, tačiau valdantiems didesnius portfelius ir investuojantiems ilgam laikui mokesčiai išaugs, todėl pakeitimų vienareikšmiškai vertinti negalima“, – sakė V. Plunksnis.
Seimas taip pat panaikino pajamų mokesčių lengvatą iki 1999 metų įsigytoms akcijoms. „Tai aktualu tiems, kad akcijas pirko ar verslą pradėjo dar „čekinio privatizavimo“ laikais – jeigu uždirbta daug pelno, reiktų pasvarstyti jo realizavimą dar šiemet“, – teigė V. Plunksnis.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimams dar turi pritarti Prezidentė.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į bankrutuojančio Ūkio banko bankroto administratorių, prašydama imtis veiksmų ir peržiūrėti visus nenaudingus Ūkio banko sandorius, sudarytus prieš banko žlugimą.

„Akivaizdu, kad prasta Ūkio banko padėtis – ne vienos blogos nakties rezultatas. Rinkoje visuomet sklandė daug gandų apie tamprius banko ryšius bei galimai nenaudingus sandorius su pagrindinio Ūkio banko akcininko Vladimiro Romanovo tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamomis įmonėmis, todėl prašome, kad bankroto administratorius visa tai ištirtų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.
Jo teigimu, smulkiųjų banko kreditorių bei akcininkų viltys atgauti bent dalį prarastų lėšų nėra didelės, tačiau didelė dalis į Investuotojų asociaciją besikreipiančių investuotojų nori paprasčiausio teisingumo.
„Tiek „Snoro“, tiek Ūkio banko istorijos sumažino investuotojų tikėjimą finansinėmis ataskaitomis, kuriose pateikiami pelnai bei turto vertės dažnai neatitinka tikrovės. Pasitikėjimui atstatyti reikalingas ypač kruopštus bankroto administratorių darbas, atgaunant kuo daugiau turto kreditoriams“, – teigė T. Pilipavičius.
Į Investuotojų asociaciją šiuo metu jau kreipėsi daugiau kaip trisdešimt Ūkio banko investuotojų, norinčių kartu ginti savo teises.

Investuotojų asociacija kreipėsi į Lietuvos banką, prašydama paaiškinti, ar nemokaus banko įsipareigojimus indėlininkams perėmęs kitas bankas turi teisę vienašališkai keisti indėlių sąlygas.

„Bankų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šią situaciją, nėra pakankamai aiškios, o Civilinis kodeksas numato, kad pasikeitus skolininkui, sutarties sąlygos neturi keistis. Todėl prašome paaiškinti, kaip turėtų būti elgiamasi šiuo atveju“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, situacija dviprasmiška, nes įstatymas numato, kad nemokaus banko įsipareigojimus perimantis kitas bankas turi perimti visus įsipareigojimus apdraustiems indėlininkams. Tai reiškia, kad negalima atsirinkti tik tų indėlių, kurie sudaryti patraukliomis sąlygomis. Pastaruoju metu Šiaulių bankas, perėmęs nemokaus Ūkio banko įsipareigojimus indėlininkams, pakeitė kaupiamųjų indėlių sąlygas.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria buvusių Ūkio banko klientų, atsidūrusių tokioje situaciją, grupę. Norint prie jos prisijungti, reikia kreiptis info@investuotoju.lt.

Aukščiausiasis teismas priėmė nagrinėti neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos pirkėjų kasacinį skundą dėl nuosavybės teisės į akcijoms supirkti sukauptas lėšas pripažinimo.

“Teisingas sprendimas šioje byloje rūpi ne tik būriui investuotojų, ketinusių pirkti “Snoro” akcijas, bet ir vienodam teisės aiškinimui ir taikymui”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir “AAA Baltic Service Company” advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kasacinis skundas pateiktas 2013 metų kovo 22 dieną. 2012 metų gruodžio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Investuotojų asociacija teisme atstovauja beveik 500 investuotojų, kurie prašo pripažinti nuosavybės teisę į maždaug 10 mln. litų, sukauptus apmokėti už “Snoro” akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai nusikalstamų veiksmų, susijusių su žlugusio Ūkio banko veikla ir turto naudojimu.

Generalinės prokuratūros prašoma išsiaiškinti, ar Ūkio banko vardu veikę asmenys – pagrindinis Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas, banko vadovai, valdybos bei stebėtojų tarybos nariai neturi būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn dėl kreditinio sukčiavimo, didelės vertės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, dokumentų klastojimo.

„Akivaizdu, kad Ūkio banko problemos neatsirado per vieną dieną, o banko žlugimas buvo ne atsitiktinumas, o ne vienerius metus vykdytos veiklos pasekmė. Lietuvos banko viešai paskelbti duomenys, kad su Ūkio banko pagrindiniu akcininku susijusioms įmonėms buvo suteikta beveik 2 mlrd. litų paskolų bei kita informacija leidžia manyti, kad Ūkio banke vykdyta nusikalstama veikla“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Generalinės prokuratūros taip pat prašoma nustatyti, ar nusikalstamos veiklos bendrininkaudami taip pat nevykdė kiti asmenys – turto vertintojai bei auditoriai.

Ūkio banko žlugimas jau pareikalavo iš valstybės įmonės Indėlių ir investicijų draudimas maždaug 800 mln. litų injekcijos perduodant gerąjį Ūkio banko turtą Šiaulių bankui, milijoninių nuostolių patyrė Ūkio banko kreditoriai, banke laikę draudžiamą sumą viršijančias lėšas, 100 proc. lėšų prarado smulkieji Ūkio banko akcininkai.

„Manome, kad teisėsauga, gindama viešąjį interesą, turėtų išaiškinti kaltuosius ir juos nubausti“, – sakė T. Pilipavičius.
Prie Investuotojų asociacijos buriamos Ūkio banko smulkiųjų akcininkų grupės, kuri kartu gins savo interesus, šiuo metu prisijungė daugiau kaip 40 žmonių, jų skaičius kasdien auga.

„Kol kas kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, o vėliau galvosime apie tolimesnius teisinius veiksmus. Šiuo metu investuotojai nežinioje – Ūkio banko administratorius dar nėra viešai paskelbęs banko balanso po turto perdavimo Šiaulių bankui, taip pat dar nesikreipta į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo“, – teigė T. Pilipavičius.

Investuotojų ir bankų klientų interesus ginančios vartotojų organizacijos atkreipia dėmesį, kad investuotojams, įsigijusiems DNB banko platintų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis ir dėl to patyrusių nuostolių, reikėtų suskubti kreiptis teisinės pagalbos.

Patyrę nuostolių investuotojai gali rinktis kelis savo teisių gynimo būdus teisme, tačiau pagal vieną jų, tai yra reikalavimą atlyginti nuostolius, yra nustatytas palyginti trumpas – 3 metų – ieškinio senaties terminas, kurį praleidus, šis reikalavimas teisme gali būti nebetenkinamas.
Taigi, nukentėjusiems investuotojams, kurie bus linkę delsti, ateityje jų teisių gynimas gali būti apribotas ar pasunkėti.

„Pirmosios instancijos teismai kol kas palankiai vartotojams sprendžia klientų ir DNB ginčus dėl šių obligacijų. Vertinant pernai šioje instancijoje išspręstas bylas, rezultatas būtų 6:1 klientų naudai“, – primena asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys. Kita vertus, sprendimu nepatenkinta pusė beveik visada skundžia sprendimą aukštesnei instancijai.

„Skolintomis lėšomis į produktą „be rizikos“ investavę žmonės kol kas elgiasi dvejopai – vieni nuleido rankas ir susitaikė su nuostoliais, o kiti – jau kovoja ar rengiasi tai daryti teismuose“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Investuotojų asociacija šiuo metu buria grupę investuotojų, kurie kreipsis į teismą gindami galimai pažeistas asmenų, įsigijusių DNB banko platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis, teises. Norintys prisijungti prie Investuotojų asociacijos buriamos grupės, rašykite el. paštu info@investuotoju.lt.

Asociacijų žiniomis, DNB banko platintų SASO obligacijų skolintomis lėšomis iš viso buvo įsigiję daugiau kaip 600 investuotojų, kurie kartu galėjo patirti iki 100 milijonų litų nuostolių. Iš viso Lietuvos teismuose šiuo metu yra nagrinėjama bent keliolika su šia investicine schema susijusių bylų, jose savo interesus gina apie 50 banko klientų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodra“) išlaidos negalios pensijoms galimai „išpūstos“ iki 200 mln. litų per metus dėl įtarimą keliančių neįgaliais pripažintų darbingo amžiaus asmenų

„Siekiant pagerinti finansinę „Sodros“ padėtį, Kompetencijų centras atliko „Sodros“ netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų analizę. Surinkti statistiniai duomenys kelia pagrįstų įtarimų, jog išlaidos negalios pensijoms gali būti „išpūstos“ apie 200 mln. litų per metus, o nevieša sklandanti informacija apie galimą „prekybą“ negalios statusu šiuos įtarimus tik patvirtina, mesdama šešėlį ant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos („NDNT“) priimtų sprendimų ir jai pacientų diagnozes teikusių medikų“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Pasak jo, vienas iš įtarimą keliančių faktų: Lietuva pagal negalios pensijas gaunančių žmonių dalį gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. „Antrasis įtarimą keliantis faktas – didelis skirtumas tarp negalios pensijas gaunančių žmonių skaičiaus skirtinguose rajonuose. Toks didelis skirtumas demografiškai sunkiai paaiškinamas: pvz., Kauno mieste negalios pensijas gaunančių žmonių daugiau nei Vilniuje, nors miestų dydis skiriasi beveik du kartus“, – pažymi V. Rūkas.

Anot jo, pagrįstų įtarimų kelia ir net iki 3 kartų siekiantys pirmą kartą pripažintųjų neįgaliaisiais skaičiaus skirtumai 1000 gyventojų tarp Lietuvos rajonų. Sunkiai paaiškinamas triskart didesnis Kaišiadorių rajono neįgaliaisiais pripažintųjų skaičius nei Skuode ar Plungėje, arba dvigubas skirtumas tarp Kauno ir Vilniaus miestų. „Pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skirtumai ryškesni nei bendras negalias turinčių žmonių skaičius, keliantis įtarimą, jog neįgaliųjų pripažinimo problema – ganėtinai nauja“, – teigia Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Jis taip pat atkreipia dėmesį į faktą, jog 2011 m. pirmą kartą pripažintų neįgaliaisiais skaičius krito 44 proc., palyginti su 2008 – aisiais, o tai lėmė sugriežtintas neįgaliaisiais pripažinimo procesas, iš dalies pakeistas ligų sąrašas. Egzistuojančią problemą identifikuoja ir faktas, jog besikreipusių į „NDNT“ dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, 2010 m. net 5,9 tūkst. arba 8 proc. pripažinti darbingais, kai pvz. 2007 m. tokių nustatyta vos 2,1 tūkst. arba 3 proc.

„Esant naujai tvarkai, nusistovėjo metinis 14-15 tūkst. žmonių, pirmą kartą pripažintais neįgaliaisiais, skaičius. Galima įtarti, jog šiuos skaičius viršijantis dydis – įtartinai negalios pensiją gavę žmonės. Vien 2006-2009 m. tokių žmonių galėtų būti per 30 tūkstančių. Tad potencialus tiesioginis nuostolis valstybei per metus siektų apie 200 mln. litų, esant vidutinei 628 litų per mėnesį išmokai. Netiesioginė žala – neįgaliais pripažinti darbingo amžiaus asmenys, bet dirbantys „šešėlyje“, nemoka ne tik mokesčių, bet ir įmokų privalomojo socialinio draudimo fondui, – pažymi V. Rūkas. – Raginame Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją imtis veiksmų ir informuoti visuomenę apie iškeltą problemą ir pasiektus rezultatus. Svarbiausia, jog iškelta nebūtų stumdoma tarp skirtingų institucijų ir galiausiai kratomasi atsakomybės“.

Investuotojų asociacijos Kompetencijų centras siūlo keletą egzistuojančios problemos sprendimo būdų: pirma, atlikti tikslingus asmenų, pripažintų neįgaliaisiais 2005-2009 m., patikrinimus (asmenų, turinčių žemą ar vidutinę negalios grupę, darbingo amžiaus, problematiškuose regionuose). Tačiau vengti senyvo amžiaus žmonių tikrinimo, nes tai sukeltų pasipiktinimą ir neatneštų naudos. Taip pat siūlome įvesti finansinę gydytojų arba gydymo įstaigų atsakomybę dėl neteisingų duomenų pateikimo apie negalios simptomus.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba šiuo metu įtartinų diagnozių asmenis siunčia tikrintis į tą pačią gydymo įstaigą, kur jiems ir nustatyta diagnozė, o tai rodo, jog nėra efektyvios kontrolės. Kompetencijų centro nuomone, būtina įtartinus atvejus tirti nepriklausomose gydymo įstaigose.

Kompetencijų centras taip pat siūlo įdiegti elektroninę sveikatos kortelę, kurioje matytųsi įtartini įrašai ar jų nebuvimas, pvz., sunkios būklės ligonis nesilankydavo gydymo įstaigoje, nebuvo išrašoma vaistų, todėl neįgalumas atrodo įtartinai.

2011 m. „Sodra“ netekto darbingumo pensijoms išmokėjo 1,7 mlrd. litų, šių gavėjų skaičius 2012 m. gruodį sudarė 218 tūkst., o vidutinė išmoka – 628 Lt/mėn. Sulaukus pensinio amžiaus, mokama tik viena iš pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) arba senatvės. Leidžiama pasirinkti, kurią pensiją norima gauti. Apytiksliai 2/3 netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gaunančių žmonių nėra pensinio amžiaus.

Investuotojų asociacija kreipėsi į kapitalo rinkas prižiūrintį Lietuvos banką, prašydama ištirti, ar Ūkio banko akcijas prieš jo veiklos sustabdymą pardavinėję investuotojai neturėjo viešai neatskleistos informacijos.

„Beveik visą vasario mėnesį Ūkio banko akcijomis buvo prekiaujama aktyviau nei įprastai, o jų kaina – krito, kai kuriomis dienomis – itin smarkiai. Tai kelia įtarimų, ar akcijų pardavėjai neturėjo informacijos apie Lietuvos banko vykdyto patikrinimo Ūkio banke eigą bei planuojamus veiksmus“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Pasak jo, įtarimus sustiprina ir tai, kad didelės apyvartos pasiektos naudojantis paties Ūkio banko finansų maklerio paslaugomis.

Lietuvos bankas vasario 12 dieną sustabdė Ūkio banko veiklą, tą pačią dieną sustabdyta ir prekyba Ūkio banko akcijomis. Vasario 1-12 dienomis prekiaujant Ūkio banko akcijomis pasiekta 707,5 tūkst. eurų apyvarta, jų kaina per šį laikotarpį smuko 18,4 procento. Palyginimui, per visą sausio mėnesį Ūkio banko akcijų apyvarta siekė 294,2 tūkst. litų.

„Iš viešų pranešimų akivaizdu, kad sankcijoms prieš Ūkio banką buvo ruoštasi, o apie banko problemas žinojo ne vienas, nors viešų pranešimų apie tai nebuvo“, – sakė D. Vanhara.

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis įtvirtintas Finansinių priemonių rinkų įstatyme.

Investuotojų asociacija yra didžiausia smulkiuosius investuotojus vienijanti organizacija Lietuvoje. Investuotojų asociacija užsiima jų teisių gynimu bei atstovavimu, organizuoja renginius nariams, kurių metu siekiama ugdyti investuotojų kompetenciją ir suvokimą apie finansų rinkas. Daugiau informacijos – www.investuotoju.lt

Ūkio banko žlugimas valstybei bei su šiuo banku reikalų neturėjusiems indėlininkams kainuos brangiau, nei „Snoro“ bankrotas.

Lietuvos bankui pripažinus Ūkio banką nemokiu ir atšaukus jo veiklos licenciją, Ūkio banko laikinasis administratorius paskelbė, kad Ūkio banko įsipareigojimai viršija banko turtą 1,1 mlrd. litų.

2011 metais žlugusio „Snoro“, kurio akcininkai apkaltinti 1,7 mlrd. litų vertės turto pasisavinimu, bankroto metu teko suformuoti daugiau kaip 4 mlrd. litų atidėjinių. Tačiau apie 4 mlrd. litų draudimo išmokų indėlininkams išmokėjus valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pardavus „Snoro“ turtą gali tikėtis susigrąžinti beveik visą šią sumą.

„Pagrindinis skirtumas tarp „Snoro“ ir Ūkio bankų tas, kad „Snoras“ daug aktyviau platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus ir obligacijas, taip pat buvo itin aktyvus dirbdamas su stambiais valstybiniais ir verslo klientais. Tuo tarpu Ūkio bankas, finansuodamas savo veiklą, daugiausiai kliovėsi gyventojų indėliais, kurie apdrausti. Todėl „Snoro“ atveju daugiausiai nuostolių patyrė banko kreditoriai ir akcininkai, o Ūkio banko atveju didelę dalį nuostolių teks prisiimti Indėlių draudimo fondui“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Skelbiama, kad apdrausti Ūkio banko klientų indėliai siekia apie 2,7 mlrd. litų. Perduodant šiuos įsipareigojimus bei „gerąjį“ Ūkio banko turtą, Indėlių ir investicijų draudimui, kaip skelbiama, prie sandorio finansavimo gali tekti prisidėti apie 800 mln. litų.

„Visi Lietuvoje veikiantys bankai, mokantys draudimo įmokas nuo pritrauktų indėlių, Indėlių draudimo fondą per metus papildo apie 170 mln. litų. Todėl galima konstatuoti, jog už Ūkio banko problemas sumokės ir kitų bankų klientai“, – sakė V. Plunksnis.

Lietuvos banko pareigūnai taip pat skelbia, kad su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu susijusios paskolos sudarė 1,5-1,6 mlrd. litų.

„Tikėtina, kad šios paskolos neatsirado per vieną naktį, todėl akivaizdu, kad Ūkio bankas ilgą laiką pažeidinėjo Bankų įstatymo reikalavimus, tačiau šių pažeidimų Lietuvos bankas anksčiau neviešino, jie liko nepastebėti ir Ūkio banko auditorių“, – sakė V. Plunksnis.

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kviečia burtis Ūkio banko klientus.

„Apie tai, kad Ūkio banko balanse yra turto, kurio vertė gali būti per didelė, Investuotojų asociacija skelbė ne vieną kartą, tačiau bankas vis atsikirsdavo, kad vykdo veiklą pagal aukščiausius bankininkystės standartus. Kol kas neaišku, koks tolimesnis banko likimas ir ar pavyks greitai suorganizuoti veiklos atnaujinimą ir susijungimą su kitu banku, todėl kviečiame burtis“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, kol kas neaišku kokių veiksmų galima imtis – didžiausias Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas formaliai banke neužėmė jokių pareigų, todėl už skelbiamų ataskaitų patikimumą ir veiklą buvo atsakingi Ūkio banko vadovai. 2012 metų rugsėjo pabaigoje Ūkio banko turtas sudarė 4,2 mlrd. litų, įsipareigojimai klientams – 3,5 mlrd. litų.