Autorius: admin

Renginys „Baltijos akcijų rinkos lūkesčiai 2013 metais“

Investuotojų asociacija kartu su AB bankas „Finasta“ kviečia investuotojus į seminarą bei diskusiją „Baltijos akcijų rinkos lūkesčiai 2013 metais“.

Pranešėjas: AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas. Po pranešimo vyks investuotojų diskusija apie Baltijos akcijų rinką. Diskusijoje dalyvaus AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas ir Investuotojų asociacijos valdybos nariai Vaidotas Rūkas bei Vytautas Plunksnis

Vieta: AB bankas „Finasta“, Maironio g. 11, Vilnius, konferencijų salė New York.
Laikas: 2011 m. gruodžio 5 d., trečiadienis, 18.00 val. Būtina registracija.

Metai po “Snoro” nacionalizavimo – Investuotojų asociacijos apžvalga

Lapkričio 16-ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje.

Snoro“ akcininkai – vis dar Londone

Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc._ bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

„Lietuvos teisėsaugai keičiant ir papildant kaltinimus buvusiems bankininkams išduotas jau trečiasis Europos arešto orderis – tai lėmė, kad ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013-aisiais“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kaip skelbta, 2012 metų birželį pateiktame orderyje buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo. 2012 metų gegužės pradžioje išduotame orderyje V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 dieną – 987 mln. litų.

„Snoro“ žlugimo poveikis Lietuvos finansų rinkai

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla. Priešingai nei prognozuota, penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas didelės įtakos Lietuvos finansų rinkai neturėjo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bendra indėlių suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios (44,865 mlrd. litų). Tuo tarpu bankų klientams suteiktos paskolos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 57,628 mlrd. litų iki 54,168 mlrd. litų (tačiau vien „Snoro“ paskolų suma 2011 metų spalio pabaigoje siekė 3,581 mlrd. litų).

„Lietuva taip pat sėkmingai platino obligacijas tarptautinėse finansų rinkose, kurioms sugebėta įrodyti, kad „Snoro“ istorija – ne visos bankų sistemos problema“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Tiesa, „Snoro“ bankrotas bei griežtesnė priežiūra apnuogino kai kurių kredito unijų problemas. Investuotojai taip pat nerimauja dėl Ūkio banko turto kokybės, nes šis Vladimiro Romanovo valdomas bankas už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmė „Žalgirio“ stadioną – tai sudaro daugiau nei 80 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo.

Indėlininkai – saugūs

Investuotojų asociacijos vertinimu, pirmasis banko bankrotas Lietuvoje po 12 metų, kai žlugo „Litimpex“ bankas, parodė, kad indėlių draudimo sistema mūsų šalyje veikia tinkamai. Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams per 2011 metų gruodį išmokėjo 3,228 mlrd. litų, o 2012 metų sausį-rugsėjį išmokėta dar 734 mln. litų.

„Tam, kad išmokėtų beveik 4 mlrd. litų, Indėlių draudimo fondui beveik 3 mlrd. litų teko skolintis iš Finansų ministerijos, tačiau daugiau nei 800 mln. litų jau pavyko grąžinti pardavus fondo turėtus vertybinius popierius“, – sakė V. Plunksnis.

Iš Indėlių ir investicijų draudimo vadovo posto teko pasitraukti ilgamečiam įmonės vadovui Raimundui Žilinskui, kuris ne itin sėkmingai susitvarkė su padidėjusiu gyventojų užklausų srautu. Jį pakeitė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininke tapusi Aurelija Mažintienė.

„Visuomenėje populiarus mitas, kad „Snoro“ bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai – netiesa, nes „Snoro“ turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų“, – sakė V. Plunksnis.

Lėšas atgavo visi „Snoro“ indėlininkai, banke turėję iki 100 tūkst. eurų. Tačiau „Snoras“ aktyviai platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus bei obligacijas.

Pinigai kol kas išmokėti tik darbuotojams

Nepaisant to, kad nemaža dalis „Snoro“ turto jau paversta pinigais, kol kas juos iš bankrutuojančio banko atgavo tik pirmosios eilės kreditoriai – „Snoro“ darbuotojai. Tuo tarpu „Snoro“ kreditoriai teismuose bando įrodyti, kad dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, jog antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai, prieštarauja Konstitucijai.

Kitiems kreditoriams –  riestainio skylė?

„Ginčas dėl kreditorių eilės – bene vienintelė viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų „Snoro“ produktų, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus „Snoro“ turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamos įtakos šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas“, – sakė V. Plunksnis.

Tiesa, kai kurie optimistai viliasi, kad „Snoro“ bankroto administratoriui pavyks laimėti teisinius ginčus užsienyje ir „atsukti“ schemas, pagal kurias „išgaravo“ „Snoro“ lėšos. „Snoro“ administratoriaus prašymu, areštuotas V. Antonovo turtas.

Londono teismui pateikti ir žiniasklaidos paskelbti „Snoro“ pateikti dokumentai rodo, kad buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas, naudodamiesi lengvatinėse mokesčių zonose registruotomis kompanijomis banko turtą pervedinėjo į savo sąskaitas, naudojo kaip paskolų užstatus bei netikriems NT sandoriams.

Tuo tarpu kaltinimus neigiantis ir „Snoro“ nacionalizavimo procesą politizuotu vadinantis V. Antonovas yra pareiškęs pretenzijas Lietuvai dėl galimo sutarties su Rusija pažeidimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Lietuvos teismuose – „Snoro“ klientų bylos

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su „Snoru“ susijusių bylų. Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

„Taip pat atstovaujame ir neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų emisijų pirkėjus, kurie reikalauja išmokėti draudimo išmoką“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, iki šiol „Snoro“ klientai jiems palankiais teismo sprendimais pasigirti negali. Pirmosios instancijos teismuose kai kuriems žmonėms pavyko įrodyti, kad atėjus prasitęsti indėlio, jiems „Snoro“ darbuotojai įsiūlė nedraudžiamą indėlio sertifikatą ar obligacijų.

„Snoro“ turto pardavimas juda lėtai

„Snoro“ turto pardavimas kol kas juda lėtai. Valstybės valdomas Lietuvos paštas užbaigė sandorį, kuriuo už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mini bankų tinklą. Už vieną „snoriuką“ sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau nei reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują kioskelį.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko „Finasta“ bei „Snoro lizingo“ pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus užbaigtas.

Tuo tarpu viešos informacijos apie tai, kokią dalį „Snoro“ turto jau pavyko paversti pinigais, ką ketinama daryti su pagrindiniu „Snoro“ turtu – paskolų portfeliu (iki bankroto – 3,7 mlrd. litų, skelbta koreguota vertė – beveik 2,6 mlrd. litų) – nėra.

Tikėtina, kad „Snoro“ bankrotas truks dar ne vienerius metus ir jau dabar aišku, kad tai bus brangiausias bankroto procesas Lietuvoje. „Snoro“ kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs iki 5 mln. litų per mėnesį išlaidų sumą.

Metai po “Snoro” nacionalizavimo – Investuotojų asociacijos apžvalga

Lapkričio 16-ąją minimi metai po „Snoro“ nacionalizavimo. Investuotojų asociacija apžvelgia pagrindinius įvykius, per šį laikotarpį įvykusius „Snoro“ bankroto istorijoje bei Lietuvos finansų rinkoje.

Snoro“ akcininkai – vis dar Londone

Buvę didžiausi „Snoro“ akcininkai – Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas (68,1 proc._ bei „Snoro“ valdybos pirminkas Raimondas Baranauskas (25,31 proc.) Londone sulaikyti dar 2011-ųjų lapkričio pabaigoje, tačiau jų ekstradicijos byla vyksta lėtai.

„Lietuvos teisėsaugai keičiant ir papildant kaltinimus buvusiems bankininkams išduotas jau trečiasis Europos arešto orderis – tai lėmė, kad ekstradicijos byla toliau bus nagrinėjama tik 2013-aisiais“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Kaip skelbta, 2012 metų birželį pateiktame orderyje buvusiems „Snoro“ akcininkams pareikšti įtarimai dėl maždaug apie 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavinimo. 2012 metų gegužės pradžioje išduotame orderyje V. Antonovas ir R. Baranauskas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 dieną – 987 mln. litų.

„Snoro“ žlugimo poveikis Lietuvos finansų rinkai

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla. Priešingai nei prognozuota, penktojo pagal valdytą turtą banko žlugimas didelės įtakos Lietuvos finansų rinkai neturėjo. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, bendra indėlių suma 2012 metų rugsėjo pabaigoje (44,363 mlrd. litų) buvo panaši į 2011-ųjų lapkričio pradžios (44,865 mlrd. litų). Tuo tarpu bankų klientams suteiktos paskolos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 57,628 mlrd. litų iki 54,168 mlrd. litų (tačiau vien „Snoro“ paskolų suma 2011 metų spalio pabaigoje siekė 3,581 mlrd. litų).

„Lietuva taip pat sėkmingai platino obligacijas tarptautinėse finansų rinkose, kurioms sugebėta įrodyti, kad „Snoro“ istorija – ne visos bankų sistemos problema“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.

Tiesa, „Snoro“ bankrotas bei griežtesnė priežiūra apnuogino kai kurių kredito unijų problemas. Investuotojai taip pat nerimauja dėl Ūkio banko turto kokybės, nes šis Vladimiro Romanovo valdomas bankas už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmė „Žalgirio“ stadioną – tai sudaro daugiau nei 80 proc. Ūkio banko nuosavo kapitalo.

Indėlininkai – saugūs

Investuotojų asociacijos vertinimu, pirmasis banko bankrotas Lietuvoje po 12 metų, kai žlugo „Litimpex“ bankas, parodė, kad indėlių draudimo sistema mūsų šalyje veikia tinkamai. Indėlių ir investicijų draudimas „Snoro“ indėlininkams per 2011 metų gruodį išmokėjo 3,228 mlrd. litų, o 2012 metų sausį-rugsėjį išmokėta dar 734 mln. litų.

„Tam, kad išmokėtų beveik 4 mlrd. litų, Indėlių draudimo fondui beveik 3 mlrd. litų teko skolintis iš Finansų ministerijos, tačiau daugiau nei 800 mln. litų jau pavyko grąžinti pardavus fondo turėtus vertybinius popierius“, – sakė V. Plunksnis.

Iš Indėlių ir investicijų draudimo vadovo posto teko pasitraukti ilgamečiam įmonės vadovui Raimundui Žilinskui, kuris ne itin sėkmingai susitvarkė su padidėjusiu gyventojų užklausų srautu. Jį pakeitė „Snoro“ kreditorių komiteto pirmininke tapusi Aurelija Mažintienė.

„Visuomenėje populiarus mitas, kad „Snoro“ bankrotas itin brangiai kainavo valstybei ir visam laikui ištuštino indėlių draudimo fondą. Tai – netiesa, nes „Snoro“ turto užtenka didžiajai daliai Indėlių ir investicijų draudimo perimtos reikalavimų sumos padengti, o fondą kasmet papildo naujos indėlių draudimo įmokos, per devynis šių metų mėnesius sudariusios beveik 130 mln. litų“, – sakė V. Plunksnis.

Lėšas atgavo visi „Snoro“ indėlininkai, banke turėję iki 100 tūkst. eurų. Tačiau „Snoras“ aktyviai platino neapdraustus produktus – indėlių sertifikatus bei obligacijas.

Pinigai kol kas išmokėti tik darbuotojams

Nepaisant to, kad nemaža dalis „Snoro“ turto jau paversta pinigais, kol kas juos iš bankrutuojančio banko atgavo tik pirmosios eilės kreditoriai – „Snoro“ darbuotojai. Tuo tarpu „Snoro“ kreditoriai teismuose bando įrodyti, kad dabartiniuose įstatymuose įteisinta nuostata, jog antrąja eile taikomi Indėlių ir investicijų draudimo reikalavimai, prieštarauja Konstitucijai.

Kitiems kreditoriams –  riestainio skylė?

„Ginčas dėl kreditorių eilės – bene vienintelė viltis atgauti bent dalį lėšų tiems, kurie buvo įsigiję neapdraustų „Snoro“ produktų, nes pagal oficialiai pateikiamus duomenis, realizavus „Snoro“ turtą pinigų užtektų tik Indėlių ir investicijų draudimui. Lemiamos įtakos šiam ginčui turės Konstitucinio Teismo sprendimas“, – sakė V. Plunksnis.

Tiesa, kai kurie optimistai viliasi, kad „Snoro“ bankroto administratoriui pavyks laimėti teisinius ginčus užsienyje ir „atsukti“ schemas, pagal kurias „išgaravo“ „Snoro“ lėšos. „Snoro“ administratoriaus prašymu, areštuotas V. Antonovo turtas.

Londono teismui pateikti ir žiniasklaidos paskelbti „Snoro“ pateikti dokumentai rodo, kad buvę pagrindiniai „Snoro“ akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas, naudodamiesi lengvatinėse mokesčių zonose registruotomis kompanijomis banko turtą pervedinėjo į savo sąskaitas, naudojo kaip paskolų užstatus bei netikriems NT sandoriams.

Tuo tarpu kaltinimus neigiantis ir „Snoro“ nacionalizavimo procesą politizuotu vadinantis V. Antonovas yra pareiškęs pretenzijas Lietuvai dėl galimo sutarties su Rusija pažeidimo dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos.

Lietuvos teismuose – „Snoro“ klientų bylos

Lietuvos teismuose šiuo metu nagrinėjama nemažai su „Snoru“ susijusių bylų. Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

„Taip pat atstovaujame ir neįsigaliojusių „Snoro“ obligacijų emisijų pirkėjus, kurie reikalauja išmokėti draudimo išmoką“, – sakė D. Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, iki šiol „Snoro“ klientai jiems palankiais teismo sprendimais pasigirti negali. Pirmosios instancijos teismuose kai kuriems žmonėms pavyko įrodyti, kad atėjus prasitęsti indėlio, jiems „Snoro“ darbuotojai įsiūlė nedraudžiamą indėlio sertifikatą ar obligacijų.

„Snoro“ turto pardavimas juda lėtai

„Snoro“ turto pardavimas kol kas juda lėtai. Valstybės valdomas Lietuvos paštas užbaigė sandorį, kuriuo už 3,1 mln. litų įsigijo 214 mini bankų tinklą. Už vieną „snoriuką“ sumokėta mažiau nei po 15 tūkst. litų – gerokai mažiau nei reikėtų investuoti, siekiant atidaryti naują kioskelį.

Kreditorių komitetas taip pat yra pasirinkęs banko „Finasta“ bei „Snoro lizingo“ pirkėją, tačiau šis kol kas nėra pateikęs reikalingų dokumentų Lietuvos bankui ir neaišku, ar sandoris bus užbaigtas.

Tuo tarpu viešos informacijos apie tai, kokią dalį „Snoro“ turto jau pavyko paversti pinigais, ką ketinama daryti su pagrindiniu „Snoro“ turtu – paskolų portfeliu (iki bankroto – 3,7 mlrd. litų, skelbta koreguota vertė – beveik 2,6 mlrd. litų) – nėra.

Tikėtina, kad „Snoro“ bankrotas truks dar ne vienerius metus ir jau dabar aišku, kad tai bus brangiausias bankroto procesas Lietuvoje. „Snoro“ kreditorių komitetas bankroto administratoriaus komandai yra patvirtinęs iki 5 mln. litų per mėnesį išlaidų sumą.

Byla dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšų bus nagrinėjama lapkričio pabaigoje

Smulkiųjų investuotojų skundas dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjamas lapkričio 27 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

“Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, todėl savo pinigų neatgaunantys smulkieji investuotojai sprendimo gali laukti dar šiemet”, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Byla dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšų bus nagrinėjama lapkričio pabaigoje

Smulkiųjų investuotojų skundas dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, Lietuvos apeliaciniame teisme bus nagrinėjamas lapkričio 27 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

“Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali nutarti sprendimą priimti ir paskelbti ne vėliau kaip per dvidešimt dienų, todėl savo pinigų neatgaunantys smulkieji investuotojai sprendimo gali laukti dar šiemet”, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už  „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.

2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.

Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.

„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).

Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.

2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Renginys „Skolos vertybinių popierių perspektyvos 2013 m.“

Maloniai kviečiame Jus į lapkričio 13 d. (antradienį) Kaune vyksiantį Investuotojų asociacijos organizuojamą renginį „Skolos vertybinių popierių perspektyvos 2013 m.“

Renginio pranešėjai – finansų patarėjo įmonės „MC Wealth Management“ vadovas Marius Čiuželis ir Lietuvos finansų maklerių asociacijos prezidentas Marius Dubnikovas.

Renginys įvyks lapkričio 13 d., 18:30 val. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete 204 aud.(E.Ožeškienės g. 18, Kaune).

Stadiono perėmimas už 357 mln. litų verčia spėlioti, kas dar Ūkio banko balanse?

Ūkio bankas, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmęs Vilniuje esantį blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, rinkos dalyvius verčia spėlioti, ar banko balanse nėra daugiau pervertinto turto.

Lapkričio 5 dieną Ūkio bankas paskelbė, kad iš kelių banko skolininkų už 357 mln. litų perėmė 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA) akcijų, ir padidino valdomą paketą iki 100 proc. ŽSA skelbia valdanti Vilniaus „Žalgirio“ stadioną bei sporto salę, šalia esantį garažą bei 78 arų žemės sklypą Rinktinės gatvėje. Sandoris viršija 80 proc. Ūkio banko grupės nuosavo kapitalo.

Remiantis Registrų centrui pateikta veiklos ataskaita, 2011 metų pabaigoje ŽSA savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui.

„Klausimai, kokie asmenys sugebėjo gauti tokio dydžio paskolas ir kur šie pinigai buvo panaudoti, taip pat ar banko, ar tik vieno jo akcininko naudai veikė paskolas išdavę banko pareigūnai, greičiausiai liks neatsakyti. Užsienyje po tokių pranešimų būtų pradėtas tyrimas, kurio rezultatai taptų žinomi ne tik priežiūros institucijoms, bet ir banko akcininkams“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, tai jau ne pirmas panašus Ūkio banko sandoris. 2009 metų rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Paskolas padėjusį gauti ŽSA nekilnojamojo turto vertinimą, kaip skelbiama ŽSA ataskaitose, 2008 metais atliko žinoma bendrovė „Ober Haus nekilnojamas turtas“ (po pranešimo išplatinimo „Ober Haus” paskelbė, kad ŽSA vertinimą atliko 2007 metais. Vertinimą patvirtino atlikęs Registrų centras). Tuomet „Žalgirio“ stadionas įvertintas 461 mln. litų, o šalia esantis žemės sklypas – 50 mln. litų. Nepaisant gerokai sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, 2011 metų pabaigoje „Baltijos turto vertinimo agentūra“ stadioną įvertino 420,5 mln. litų, o žemės sklypą – 54,4 mln. litų.

„Tai, ar šie vertinimai neprasilenkė su realybe, parodys laikas. Klausimas, kaip vienu didžiausių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjų tampančiam Ūkio bankui seksis šį turtą realizuoti. Rinkos dalyviai norėtų žinoti, kokio dydžio atidėjiniai buvo suformuoti šioms paskoloms, ir kokia verte turtas atsidurs Ūkio banko grupės balanse“, – sakė T. Pilipavičius.

Su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu siejama Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) buvo skelbusi apie tik popieriuje likusius planus įgyvendinti 500 mln. eurų vertės projektą „Vilnius Baltic Center”, kuris apėmė „Žalgirio“ stadiono ir šalia esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijos plėtrą.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2012 metų rugsėjo pabaugoje siekė 439,3 mln. litų, o turtas – 4,2 mlrd. litų.

Stadiono perėmimas už 357 mln. litų verčia spėlioti, kas dar Ūkio banko balanse?

Ūkio bankas, už rekordinę 357 mln. litų sumą perėmęs Vilniuje esantį blogos būklės „Žalgirio“ stadioną, rinkos dalyvius verčia spėlioti, ar banko balanse nėra daugiau pervertinto turto.

Lapkričio 5 dieną Ūkio bankas paskelbė, kad iš kelių banko skolininkų už 357 mln. litų perėmė 94,9 proc. bendrovės „Žalgirio sporto arena“ (ŽSA) akcijų, ir padidino valdomą paketą iki 100 proc. ŽSA skelbia valdanti Vilniaus „Žalgirio“ stadioną bei sporto salę, šalia esantį garažą bei 78 arų žemės sklypą Rinktinės gatvėje. Sandoris viršija 80 proc. Ūkio banko grupės nuosavo kapitalo.

Remiantis Registrų centrui pateikta veiklos ataskaita, 2011 metų pabaigoje ŽSA savo turtą buvo įkeitusi Ūkio bankui.

„Klausimai, kokie asmenys sugebėjo gauti tokio dydžio paskolas ir kur šie pinigai buvo panaudoti, taip pat ar banko, ar tik vieno jo akcininko naudai veikė paskolas išdavę banko pareigūnai, greičiausiai liks neatsakyti. Užsienyje po tokių pranešimų būtų pradėtas tyrimas, kurio rezultatai taptų žinomi ne tik priežiūros institucijoms, bet ir banko akcininkams“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, tai jau ne pirmas panašus Ūkio banko sandoris. 2009 metų rudenį Ūkio bankas už skolas perėmė bendrovę „Investicinio turto valdymas“ ir taip įsigijo šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų esančią Teatro areną. Įmonei suteikta 98,4 mln. litų paskola vėliau paversta akcijomis.

Paskolas padėjusį gauti ŽSA nekilnojamojo turto vertinimą, kaip skelbiama ŽSA ataskaitose, 2008 metais atliko žinoma bendrovė „Ober Haus nekilnojamas turtas“ (po pranešimo išplatinimo „Ober Haus” paskelbė, kad ŽSA vertinimą atliko 2007 metais. Vertinimą patvirtino atlikęs Registrų centras). Tuomet „Žalgirio“ stadionas įvertintas 461 mln. litų, o šalia esantis žemės sklypas – 50 mln. litų. Nepaisant gerokai sumažėjusių nekilnojamojo turto kainų, 2011 metų pabaigoje „Baltijos turto vertinimo agentūra“ stadioną įvertino 420,5 mln. litų, o žemės sklypą – 54,4 mln. litų.

„Tai, ar šie vertinimai neprasilenkė su realybe, parodys laikas. Klausimas, kaip vienu didžiausių nekilnojamojo turto rinkos žaidėjų tampančiam Ūkio bankui seksis šį turtą realizuoti. Rinkos dalyviai norėtų žinoti, kokio dydžio atidėjiniai buvo suformuoti šioms paskoloms, ir kokia verte turtas atsidurs Ūkio banko grupės balanse“, – sakė T. Pilipavičius.

Su pagrindiniu Ūkio banko akcininku Vladimiru Romanovu siejama Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) buvo skelbusi apie tik popieriuje likusius planus įgyvendinti 500 mln. eurų vertės projektą „Vilnius Baltic Center”, kuris apėmė „Žalgirio“ stadiono ir šalia esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų teritorijos plėtrą.

Ūkio banko grupės nuosavas kapitalas 2012 metų rugsėjo pabaugoje siekė 439,3 mln. litų, o turtas – 4,2 mlrd. litų.

Investuotojų asociacijos suvienyti ekspertai teiks išvadas aktualiomis visuomenei temomis

Veiklą pradeda Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, suvienysiantis šalies ekonomistus, kurie teiks mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui.

„Pagrindinė Investuotojų asociacijos misija – smulkiųjų investuotojų švietimas ir jų teisių gynimas. Tačiau pastebėjome, kad Lietuvoje trūksta institucijos, kuri analizuotų iškylančias problemas ir teiktų pasiūlymus, kurie atspindėtų ne siauros interesų grupės, bet ekonomiškai pagrįstus ir visuomenei naudingus sprendimus. Tikimės, kad šią spragą užpildys susivieniję skirtingų sričių bei pažiūrų ekspertai“, – sakė Kompetencijų centro idėjos autorius, Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti apie 30 ekonomikos, finansų bei kitų sričių specialistų. Išnagrinėjęs problemą, Kompetencijų centras viešai skelbs ne tik rekomendacijos išvadą, bet ir prielaidas, skaičiavimus, siūlomo sprendimo privalumus ir trūkumus.

„Matau, kad tai bus galimybė prisidėti prie Lietuvai aktualių problemų sprendimo. Šiandien nemažai sprendimų priimama neatlikus net minimalaus modeliavimo ar skaičiavimų, o tokia praktika kelia grėsmę, kad bus priimti visuomenei žalingi sprendimai. Gerai, kad palaipsniui formuosis nepriklausoma ekspertų bendrija, kuri bandys formalizuotai pažvelgti į aktualiausius šiandienos ekonomikos iššūkius“, – sakė prie Kompetencijų centro veiklos sutikusi prisidėti ekonomistė Violeta Klyvienė.

Per pirmąjį susitikimą buvo pasiūlyta ekspertams panagrinėti tokias temas – valstybės investicinių projektų kaštų ir naudos analizė, istorinių valstybės investicijų analizė, savivaldybių administracinių kaštų analizė, galimybė dalį valstybės funkcijų pavesti atlikti verslui, konkrečios idėjos, kaip Lietuvą paversti finansų centru bei kitos. Sutarta, kad šiuo metu aktualiausia ir pirmoji bus nagrinėjama Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti (abėcėlės tvarka) – Rokas Bancevičius, Matas Bisigirskas, Marius Čiuželis, Šarūnas Eirošius, Donatas Frejus, Marijus Kalesinskas, Valdemaras Katkus, Darius Klimašauskas, Violeta Klyvienė, Diana Korsakaitė, Petras Kudaras, Raimondas Kuodis, Lukas Macijauskas, Nerijus Mačiulis, Laima Martinkutė, Žygimantas Mauricas, Teodoras Medaiskis, Rūta Medaiskytė, Artūras Milevskis, Tadas Povilauskas, Daiva Rakauskaitė, Justas Šaltinis, Diana Ūselytė, Algimantas Variakojis, Mindaugas Žilionis ir Investuotojų asociacijos valdybos nariai. Taip pat laukiama, kad Kompetencijų centrui pradedant veiklą, prie jo prisijungs ir daugiau ekspertų.

Investuotojų asociacijos suvienyti ekspertai teiks išvadas aktualiomis visuomenei temomis

Veiklą pradeda Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, suvienysiantis šalies ekonomistus, kurie teiks mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui.

„Pagrindinė Investuotojų asociacijos misija – smulkiųjų investuotojų švietimas ir jų teisių gynimas. Tačiau pastebėjome, kad Lietuvoje trūksta institucijos, kuri analizuotų iškylančias problemas ir teiktų pasiūlymus, kurie atspindėtų ne siauros interesų grupės, bet ekonomiškai pagrįstus ir visuomenei naudingus sprendimus. Tikimės, kad šią spragą užpildys susivieniję skirtingų sričių bei pažiūrų ekspertai“, – sakė Kompetencijų centro idėjos autorius, Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti apie 30 ekonomikos, finansų bei kitų sričių specialistų. Išnagrinėjęs problemą, Kompetencijų centras viešai skelbs ne tik rekomendacijos išvadą, bet ir prielaidas, skaičiavimus, siūlomo sprendimo privalumus ir trūkumus.

„Matau, kad tai bus galimybė prisidėti prie Lietuvai aktualių problemų sprendimo. Šiandien nemažai sprendimų priimama neatlikus net minimalaus modeliavimo ar skaičiavimų, o tokia praktika kelia grėsmę, kad bus priimti visuomenei žalingi sprendimai. Gerai, kad palaipsniui formuosis nepriklausoma ekspertų bendrija, kuri bandys formalizuotai pažvelgti į aktualiausius šiandienos ekonomikos iššūkius“, – sakė prie Kompetencijų centro veiklos sutikusi prisidėti ekonomistė Violeta Klyvienė.

Per pirmąjį susitikimą buvo pasiūlyta ekspertams panagrinėti tokias temas – valstybės investicinių projektų kaštų ir naudos analizė, istorinių valstybės investicijų analizė, savivaldybių administracinių kaštų analizė, galimybė dalį valstybės funkcijų pavesti atlikti verslui, konkrečios idėjos, kaip Lietuvą paversti finansų centru bei kitos. Sutarta, kad šiuo metu aktualiausia ir pirmoji bus nagrinėjama Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis.

Prie Kompetencijų centro veiklos šiuo metu sutiko prisidėti (abėcėlės tvarka) – Rokas Bancevičius, Matas Bisigirskas, Marius Čiuželis, Šarūnas Eirošius, Donatas Frejus, Marijus Kalesinskas, Valdemaras Katkus, Darius Klimašauskas, Violeta Klyvienė, Diana Korsakaitė, Petras Kudaras, Raimondas Kuodis, Lukas Macijauskas, Nerijus Mačiulis, Laima Martinkutė, Žygimantas Mauricas, Teodoras Medaiskis, Rūta Medaiskytė, Artūras Milevskis, Tadas Povilauskas, Daiva Rakauskaitė, Justas Šaltinis, Diana Ūselytė, Algimantas Variakojis, Mindaugas Žilionis ir Investuotojų asociacijos valdybos nariai. Taip pat laukiama, kad Kompetencijų centrui pradedant veiklą, prie jo prisijungs ir daugiau ekspertų.