Autorius: admin

Privalomas “Sanito” akcijų išpirkimas, net ir nesant ginčų, užstrigo teisme

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo to, kai Kanados farmacijos bendrovė „Valeant“ teisme inicijavo privalomąjį „Sanito“ akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų, tačiau procesas kol kas į priekį nepasistūmėjo.

Tai reiškia, kad terminą parduoti akcijas „Valeant“ praleidę investuotojai šiuo metu negali parduoti turimų „Sanito“ akcijų už privalomojo išpirkimo kainą, o „Valeant“ patiria papildomų išlaidų dėl reikalavimų teikti informaciją apie biržoje vis dar kotiruojamo „Sanito“ veiklą.

„Dėl šio akcijų išpirkimo kainos joks ginčas nevyksta – „Valeant“ pasiūlyta kaina buvo sąžininga. Priešingai nei „Lifosos“ atveju, kur per kiek daugiau nei metus pavyko išspręsti ginčus dėl akcijų supirkimo kainos, „Sanito“ atveju procesas stovi vietoje ir smulkieji negali gauti jiems priklausančių pinigų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

„Valeant Pharmaceuticals International“, kurią atstovauja advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl privalomojo akcijų išpirkimo kreipėsi 2011 metų gruodžio 30 dieną, tačiau byla dėl neaiškių priežasčių kol kas nepradėta nagrinėti. „Valeant“ į depozitinę sąskaitą SEB banke yra įmokėjusi maždaug 6,4 mln. litų, kurie skirti išpirkti 0,6 proc. „Sanito“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų.

„Raginame kapitalo rinką prižiūrinčias institucijas pasižiūrėti, ką reiktų keisti teisės aktuose, kad tokios bylos, kuriose nėra jokių ginčų, būtų nagrinėjamos taip, kaip įprasta užsienio šalyse – greitai. Tai, kad daugiau nei 1 mlrd. litų į „Sanitą“ investavęs „Valeant“ jau metus negali įgyvendinti privalomojo akcijų supirkimo, Lietuvos investiciniam patrauklumui taškų neprideda“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, „Valeant“ taip pat galėtų sudaryti terminą praleidusiems smulkiesiems akcininkams galimybę parduoti „Sanito“ akcijas ir nelaukiant teismo sprendimo.

Teisme – smulkiesiems investuotojams nepalankus sprendimas dėl neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos

Smulkieji investuotojai negali atgauti lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas žlugusio banko “Snoras” akcijas. Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

“Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, rankų nenuleidžiame. Kruopščiai išnagrinėję sprendimo motyvus, jį greičiausiai skųsime. Taip pat neatmetame galimybės reikšti prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo teismą, prašant paaiškinti, ar toks, kaip nusprendė Lietuvos teismai, akcinio kapitalo formavimo proceso aiškinimas neprieštarauja bendrovių direktyvų nuostatoms”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovavo 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.
2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.
Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Teisme – smulkiesiems investuotojams nepalankus sprendimas dėl neužregistruotos “Snoro” akcijų emisijos

Smulkieji investuotojai negali atgauti lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas žlugusio banko “Snoras” akcijas. Tai nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas, palikęs galioti 2012 metų birželio pabagoje priimtą smulkiesiems investuotojams nepalankų Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Sprendimas įsiteisėjo iš karto, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam teismui.

“Nepaisant nepalankaus teismo sprendimo, rankų nenuleidžiame. Kruopščiai išnagrinėję sprendimo motyvus, jį greičiausiai skųsime. Taip pat neatmetame galimybės reikšti prašymą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo teismą, prašant paaiškinti, ar toks, kaip nusprendė Lietuvos teismai, akcinio kapitalo formavimo proceso aiškinimas neprieštarauja bendrovių direktyvų nuostatoms”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovavo 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.
2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.
Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Teisme – baigusio galioti “Snoro” indėlio sertifikato savininko pergalė dėl draudimo išmokos

Investuotojų asociacijos narys, turėjęs “Snoro“ indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, turi teisę gauti draudimo išmoką, nutarė teismas.

„Tai – itin reikšmingas sprendimas ne tik vienam „Snoro“ klientui, bet ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje. Teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, kiti „Snoro“ indėlių sertifikatų, kurie turėjo būti išperkami iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, savininkai, gali kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą paskelbė gruodžio 18 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Teisme – baigusio galioti “Snoro” indėlio sertifikato savininko pergalė dėl draudimo išmokos

Investuotojų asociacijos narys, turėjęs “Snoro“ indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, turi teisę gauti draudimo išmoką, nutarė teismas.

„Tai – itin reikšmingas sprendimas ne tik vienam „Snoro“ klientui, bet ir kitiems, atsidūrusiems panašioje situacijoje. Teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narė ir „AAA Baltic Service Company“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.

Pasak jos, kiti „Snoro“ indėlių sertifikatų, kurie turėjo būti išperkami iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, savininkai, gali kreiptis į Investuotojų asociaciją.

Vilniaus apygardos teismas sprendimą paskelbė gruodžio 18 dieną, praneša Investuotojų asociacija.

Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Teisme – investuotojams palankus sprendimas dėl DnB banko

DnB bankui nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimu būtų konstatuota, jog DnB bankas, už skolintas lėšas siūlęs įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SASO), nepadarė pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, konstatavo, kad tuometė VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, skelbdama tyrimo išvadas apie DnB banką padarė tam tikrų procedūrinių pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad VPK konstatuotų DnB banko veiklos spragų nebuvo.

„Šis LVAT sprendimas yra itin reikšmingas investuotojams, kurie investavo į SASO skolintomis lėšomis. VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, nagrinėjo ne pavienį atvejį, o atliko sisteminį tyrimą, kurio išvadas DnB siekė nuginčyti visais įmanomais būdais. Mūsų nuomone, šios VPK išvados galės būti teikiamos teismams, kuriose nagrinėjami smulkiųjų investuotojų reikalavimai DnB bankui atlyginti žalą, ir turėtų sustiprinti jų pozicijas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

„Kova dėl paprastų piliečių patirtos skriaudos atstatymo persikelia į civilinius teismus. Primenu, kad bent 7-iais atvejais šiemet civiliniuose teismuose atskiri DnB banko klientai yra pasiekę visiškas arba dalines pergales prieš banką pirmojoje instancijoje, o dabar laukiama tolesnių teisinių „mūšių” apeliacinėje instancijoje”, – sakė taip pat trečiosios šalies teisėmis procese dalyvavusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Be to, pasak K. Kupšio, dar 20-ies žmonių bendras ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos, o 15-os – Panevėžio apygardos teismuose.

Investuotojų asociacija svarsto galimybes burti smulkiųjų investuotojų grupę, kuri kreiptųsi į teismą ir prašytų atlyginti dėl DnB banko veiksmų patirtus nuostolius.

„Nors LVAT sprendimas nėra vienareikšmis, galimybių reikalauti nuostolių atlyginimo padaugėjo. Todėl kviečiame investuotojus burtis ir kovoti kartu“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, prisidėti prie buriamos grupės gali ir tie, kurie sutiko su DnB pasiūlytais palūkanų mokėjimų grafikais ar jau atsiskaitė su banku.

VPK yra skelbusi, kad DnB platintų SASO už iš to paties banko pasiskolintas lėšas galėjo įsigyti apie 640 neprofesionalių investuotojų, kurie galėjo patirti beveik 100 mln. litų nuostolių.

„Bankas, aktyviai siūlęs „įdarbinti savo nekilnojamąjį turtą“, viena ranka skolinosi iš savo klientų, o kita ranka pats jiems skolindavo iki 100 proc. SASO įsigijimui reikalingos sumos, nevertindamas nei skolininko investicinių žinių, nei galimybės prisiimti tokią riziką“, – sakė T. Pilipavičius.

Jo teigimu, pirmą kartą su tokiu produktu „be rizikos“ susidūrę investuotojai neturėjo jokio suvokimo apie tai, ką jie perka bei kokius nuostolius galėjo patirti.

VPK konstatavo, kad DnB bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto.

Su akcijomis ar kitų finansinių priemonių indeksais susietos obligacijos (SASO) Lietuvoje populiariausios buvo 2007 metais, aiškiu šios rinkos lyderiu buvo DnB bankas. VPK duomenimis, 2007 metais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. litų, 2008 metais – už 196,8 mln. litų, o 2009-aisiais – vos už 71,2 mln. litų.

Investuotojai, norintys prisidėti prie buriamos grupės, turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

Teisme – investuotojams palankus sprendimas dėl DnB banko

DnB bankui nepavyko pasiekti, kad teismo sprendimu būtų konstatuota, jog DnB bankas, už skolintas lėšas siūlęs įsigyti su akcijomis susietų obligacijų (SASO), nepadarė pažeidimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmęs galutinį ir neskundžiamą sprendimą, konstatavo, kad tuometė VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, skelbdama tyrimo išvadas apie DnB banką padarė tam tikrų procedūrinių pažeidimų, tačiau tai nereiškia, kad VPK konstatuotų DnB banko veiklos spragų nebuvo.

„Šis LVAT sprendimas yra itin reikšmingas investuotojams, kurie investavo į SASO skolintomis lėšomis. VPK, kurios funkcijas dabar yra perėmęs Lietuvos bankas, nagrinėjo ne pavienį atvejį, o atliko sisteminį tyrimą, kurio išvadas DnB siekė nuginčyti visais įmanomais būdais. Mūsų nuomone, šios VPK išvados galės būti teikiamos teismams, kuriose nagrinėjami smulkiųjų investuotojų reikalavimai DnB bankui atlyginti žalą, ir turėtų sustiprinti jų pozicijas“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

„Kova dėl paprastų piliečių patirtos skriaudos atstatymo persikelia į civilinius teismus. Primenu, kad bent 7-iais atvejais šiemet civiliniuose teismuose atskiri DnB banko klientai yra pasiekę visiškas arba dalines pergales prieš banką pirmojoje instancijoje, o dabar laukiama tolesnių teisinių „mūšių” apeliacinėje instancijoje”, – sakė taip pat trečiosios šalies teisėmis procese dalyvavusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę” vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.

Be to, pasak K. Kupšio, dar 20-ies žmonių bendras ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos, o 15-os – Panevėžio apygardos teismuose.

Investuotojų asociacija svarsto galimybes burti smulkiųjų investuotojų grupę, kuri kreiptųsi į teismą ir prašytų atlyginti dėl DnB banko veiksmų patirtus nuostolius.

„Nors LVAT sprendimas nėra vienareikšmis, galimybių reikalauti nuostolių atlyginimo padaugėjo. Todėl kviečiame investuotojus burtis ir kovoti kartu“, – sakė Investuotojų asociacijos direktorius Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, prisidėti prie buriamos grupės gali ir tie, kurie sutiko su DnB pasiūlytais palūkanų mokėjimų grafikais ar jau atsiskaitė su banku.

VPK yra skelbusi, kad DnB platintų SASO už iš to paties banko pasiskolintas lėšas galėjo įsigyti apie 640 neprofesionalių investuotojų, kurie galėjo patirti beveik 100 mln. litų nuostolių.

„Bankas, aktyviai siūlęs „įdarbinti savo nekilnojamąjį turtą“, viena ranka skolinosi iš savo klientų, o kita ranka pats jiems skolindavo iki 100 proc. SASO įsigijimui reikalingos sumos, nevertindamas nei skolininko investicinių žinių, nei galimybės prisiimti tokią riziką“, – sakė T. Pilipavičius.

Jo teigimu, pirmą kartą su tokiu produktu „be rizikos“ susidūrę investuotojai neturėjo jokio suvokimo apie tai, ką jie perka bei kokius nuostolius galėjo patirti.

VPK konstatavo, kad DnB bankas nesiekė įsitikinti, ar jo platinamas ir rekomenduojamas ypač rizikingas investicinis produktas atitinka neprofesionalių klientų interesus, tinkamai neatskleisdavo rizikos bei banko interesų konflikto.

Su akcijomis ar kitų finansinių priemonių indeksais susietos obligacijos (SASO) Lietuvoje populiariausios buvo 2007 metais, aiškiu šios rinkos lyderiu buvo DnB bankas. VPK duomenimis, 2007 metais SASO išplatinta už 1,09 mlrd. litų, 2008 metais – už 196,8 mln. litų, o 2009-aisiais – vos už 71,2 mln. litų.

Investuotojai, norintys prisidėti prie buriamos grupės, turėtų kreiptis elektroniniu paštu info@investuotoju.lt.

Sprendimas ginče dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšų – gruodžio 27 dieną

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą byloje dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, skelbs gruodžio 27 dieną.

Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų investuotojų skundas buvo nagrinėjamas antradienį.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.
2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.
Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.

Renginys „Inter RAO Lietuva” viešas akcijų platinimas (IPO)

Investuotojų asociacija kviečia į gruodžio 4 d. (antradienį) vyksiantį renginį  apie „Inter RAO Lietuva” viešą akcijų platinimą (IPO).

Renginyje dalyvaus į Varšuvos vertybinių popierių biržą planuojančios žengti didžiausios elektros tiekėjos Lietuvoje „Inter RAO Lietuva” atstovai: stebėtojų tarybos narys Jonas Garbaravičius, komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas, finansų direktorius Paulius Vazniokas, taip pat – UAB FMĮ „Orion Securities” direktorius Alius Jakubėlis.

Renginys įvyks gruodžio 4 d. (antradienį), 18 val., ISM Vadybos ir ekonomikos universitete (Arklių g. 18, Vilnius) 309 auditorijoje. Dalyvauti renginyje gali tik Investuotojų asociacijos nariai.

Sprendimas ginče dėl neužregistruotos „Snoro“ akcijų emisijos lėšų – gruodžio 27 dieną

Lietuvos apeliacinis teismas sprendimą byloje dėl negrąžinamų lėšų, sukauptų apmokėti už taip ir neišleistas bankrutuojančio banko „Snoras“ akcijas, skelbs gruodžio 27 dieną.

Investuotojų asociacijos atstovaujamų smulkiųjų investuotojų skundas buvo nagrinėjamas antradienį.

Investuotojų asociacija subūrė ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kuri prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti už „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos. Tai – didžiausias iki šiol Lietuvos teismuose nagrinėtas grupės ieškinys.
2012 metų birželio pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atsisakė pripažinti investuotojų nuosavybę į naujai „Snoro“ akcijų emisijai apmokėti sukauptas lėšas. Skundžiamoje teismo nutartyje pažymima, kad lėšos tapo „Snoro“ nuosavybe tuomet, kai investuotojai jas pervedė į „Snoro“ sąskaitą, todėl po bankroto bylos iškėlimo akcininkais taip ir netapę investuotojai turėtų teikti kreditorinius reikalavimus.
Investuotojų asociacijos nuomone, teismas neatsižvelgė į bankų akcijų platinimo specifiką – už banko akcijų emisiją investuotojų sumokėtos lėšos nepereina banko nuosavybėn iki jo įstatinio kapitalo padidinimo įregistravimo. Tai numato Bankų įstatymas, draudžiantis naudoti sukauptas lėšas tol, kol bus užregistruoti pakeisti banko įstatai – „Snoro“ atveju tai taip ir nebuvo padaryta.
„Snoro“ akcininkai sprendimą platinti naują 380 mln. litų akcijų emisiją priėmė 2010 metų gruodžio 21 dieną. Didžiąją dalį iš naujos 380,083 mln. litų „Snoro“ akcijų emisijos ketino pirkti buvę „Snoro“ pagrindiniai akcininkai – Vladimiras Antonovas (200,483 mln. litų) ir Raimondas Baranauskas (74,517 mln. litų) bei „Jubilee Financial Products“ valdomas fondas (80,021 mln. litų).
Smulkieji investuotojai naujosios akcijų emisijos galėjo įsigyti už maždaug 25,061 mln. litų.
2011 metų lapkričio 16 dieną Lietuvos Vyriausybė nacionalizavo „Snoro“ akcijas, o lapkričio 22 dieną Lietuvos bankas atsisakė išduoti leidimą registruoti „Snoro“ įstatų pakeitimus dėl kapitalo didinimo. Gruodžio 7 dieną „Snorui“ iškelta bankroto byla.