Autorius: admin

Eksporto prizas – 100 proc. produkcijos Lietuvoje parduodančiai įmonei

Viena didžiausių Lietuvos baldų gamybos bendrovių „Klaipėdos baldai“, neseniai iš premjero rankų gavusi Lietuvos eksporto prizą, visą produkciją parduoda Lietuvoje pagrindiniam akcininkui SBA priklausančiai tarpininkei.

„Klaipėdos baldai“ neseniai pranešė, kad pernai iš 187 mln. litų apyvartos eksportas sudarė 93 proc., o produkcija keliavo tiek į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką bei Aziją. Tuo tarpu NASDAQ OMX Vilnius biržai teikiamos ataskaitos rodo, kad „Klaipėdos baldai“ beveik visą produkciją parduoda „SBA baldų kompanijai“. Vėliau ši tarpininkė didžiąją dalį produkcijos perparduoda Švedijos koncernui „Ikea“.

„Toks veiklos modelis, kai SBA tiek tiekia žaliavas, tiek nusiperka visą produkciją, „Klaipėdos baldus“ faktiškai pavertė SBA gamybos cechu. Smulkieji akcininkai tokių veiksmų privalumus jaučia per „Klaipėdos baldų“ pelningumo rodiklius, o apie dividendus, kuriuos moka kitos baldų gamybos įmonės, jiems belieka tik pasvajoti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Per 2012 metų devynis mėnesius „Klaipėdos baldai“ pasiekė 144,7 mln. litų apyvartą ir uždirbo 4 mln. litų grynojo pelno. Tuo tarpu kitos biržoje kotiruojamos įmonės „Vilniaus baldai“ pardavimai per tą patį laikotarpį sudarė 179,1 mln. litų, o grynasis pelnas – 19,5 mln. litų.

Investuotojų asociacija kviečia burtis nukentėjusius nuo Ūkio banko

Smulkiuosius rinkos dalyvius vienijanti Investuotojų asociacija kviečia burtis Ūkio banko klientus.

„Apie tai, kad Ūkio banko balanse yra turto, kurio vertė gali būti per didelė, Investuotojų asociacija skelbė ne vieną kartą, tačiau bankas vis atsikirsdavo, kad vykdo veiklą pagal aukščiausius bankininkystės standartus. Kol kas neaišku, koks tolimesnis banko likimas ir ar pavyks greitai suorganizuoti veiklos atnaujinimą ir susijungimą su kitu banku, todėl kviečiame burtis“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, kol kas neaišku kokių veiksmų galima imtis – didžiausias Ūkio banko akcininkas Vladimiras Romanovas formaliai banke neužėmė jokių pareigų, todėl už skelbiamų ataskaitų patikimumą ir veiklą buvo atsakingi Ūkio banko vadovai. 2012 metų rugsėjo pabaigoje Ūkio banko turtas sudarė 4,2 mlrd. litų, įsipareigojimai klientams – 3,5 mlrd. litų.

Eksporto prizas – 100 proc. produkcijos Lietuvoje parduodančiai įmonei

Viena didžiausių Lietuvos baldų gamybos bendrovių „Klaipėdos baldai“, neseniai iš premjero rankų gavusi Lietuvos eksporto prizą, visą produkciją parduoda Lietuvoje pagrindiniam akcininkui SBA priklausančiai tarpininkei.

„Klaipėdos baldai“ neseniai pranešė, kad pernai iš 187 mln. litų apyvartos eksportas sudarė 93 proc., o produkcija keliavo tiek į Vakarų Europą ir Šiaurės Ameriką bei Aziją. Tuo tarpu NASDAQ OMX Vilnius biržai teikiamos ataskaitos rodo, kad „Klaipėdos baldai“ beveik visą produkciją parduoda „SBA baldų kompanijai“. Vėliau ši tarpininkė didžiąją dalį produkcijos perparduoda Švedijos koncernui „Ikea“.

„Toks veiklos modelis, kai SBA tiek tiekia žaliavas, tiek nusiperka visą produkciją, „Klaipėdos baldus“ faktiškai pavertė SBA gamybos cechu. Smulkieji akcininkai tokių veiksmų privalumus jaučia per „Klaipėdos baldų“ pelningumo rodiklius, o apie dividendus, kuriuos moka kitos baldų gamybos įmonės, jiems belieka tik pasvajoti“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.
Per 2012 metų devynis mėnesius „Klaipėdos baldai“ pasiekė 144,7 mln. litų apyvartą ir uždirbo 4 mln. litų grynojo pelno. Tuo tarpu kitos biržoje kotiruojamos įmonės „Vilniaus baldai“ pardavimai per tą patį laikotarpį sudarė 179,1 mln. litų, o grynasis pelnas – 19,5 mln. litų.

Pasibaigusių „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai išmokų turės palaukti – Indėlių draudimo fondas tęsia bylinėjimąsi

Banko “Snoras“ klientai, turėję indėlio sertifikatų, kurie išperkami prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, draudimo išmokų dar turės palaukti, praneša Investuotojų asociacija. Pirmos instancijos teisme pralaimėjusi valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Klasikinės draudimo paslaugas teikiančios įmonės stengiasi kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis sureguliuoti klientų patirtą žalą, tuo tarpu Indėlių draudimo fondas ginčais teismuose stengiasi atidėti draudimo išmokos mokėjimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Investuotojų asociacija, kurios narys siekia draudimo išmokos už turėtą indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, sulaukė ne vieno panašioje padėtyje atsidūrusio kliento kreipimosi pagalbos. „Kai kurie „Snoro“ bankrotu nusivylę žmonės jau buvo nuleidę rankas. Kviečiame vienytis ir teisybės ieškoti kartu“, – sakė T. Pilipavičius.

„Snoras“, kuriam šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, jo klientams palankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo neapskundė.

2012 metų gruodžio viduryje teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką. Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Pasibaigusių „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojai išmokų turės palaukti – Indėlių draudimo fondas tęsia bylinėjimąsi

Banko “Snoras“ klientai, turėję indėlio sertifikatų, kurie išperkami prieš bankui atšaukiant veiklos licenciją, draudimo išmokų dar turės palaukti, praneša Investuotojų asociacija. Pirmos instancijos teisme pralaimėjusi valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui.

„Klasikinės draudimo paslaugas teikiančios įmonės stengiasi kuo greičiau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis sureguliuoti klientų patirtą žalą, tuo tarpu Indėlių draudimo fondas ginčais teismuose stengiasi atidėti draudimo išmokos mokėjimą“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

Pasak jo, Investuotojų asociacija, kurios narys siekia draudimo išmokos už turėtą indėlio sertifikatą, kuris turėjo būti išpirktas iki 2011 metų lapkričio 24 dienos, sulaukė ne vieno panašioje padėtyje atsidūrusio kliento kreipimosi pagalbos. „Kai kurie „Snoro“ bankrotu nusivylę žmonės jau buvo nuleidę rankas. Kviečiame vienytis ir teisybės ieškoti kartu“, – sakė T. Pilipavičius.

„Snoras“, kuriam šiuo metu atstovauja bankroto administratorius, jo klientams palankaus Vilniaus apygardos teismo sprendimo neapskundė.

2012 metų gruodžio viduryje teismas nutarė, kad sertifikato, kurio išpirkimo data yra ankstesnė nei įvyko draudiminis įvykis, savininkas yra prilygintinas indėlininkui, todėl turi teisę į draudimo išmoką. Lietuvos bankas nemokaus „Snoro“ veiklos licenciją atšaukė 2011 metų lapkričio 24 dieną. Pagal Indėlių draudimo įstatymą, šią dieną įvyko draudiminis įvykis. Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas draudžia visų bankų klientų indėlius, ne didesnius kaip 100 tūkst. eurų.

Patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimai

Jau antrus metus iš eilės NASDAQ OMX Vilnius kartu su Investuotojų asociacija organizuoja patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimus.

 

Norėdami nustatyti smulkiųjų investuotojų akimis patraukliausią, skaidriausią ir likvidžiausią įmonę, prašome Jūsų užpildyti žemiau pateiktą anketą, prie kiekvieno klausimo pažymint ne mažiau 3 įmonių. Anketą rasite paspaudę šią nuorodą:
Taip pat NASDAQ OMX Vilnius skelbia „Metų maklerio” rinkimus. Balsuokite už „Metų maklerio” vardo vertą kandidatą vertindami jo 2012 m.
darbą
Dėkojame Jums!

Patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimai

Jau antrus metus iš eilės NASDAQ OMX Vilnius kartu su Investuotojų asociacija organizuoja patraukliausios NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės rinkimus.

Norėdami nustatyti smulkiųjų investuotojų akimis patraukliausią, skaidriausią ir likvidžiausią įmonę, prašome Jūsų užpildyti žemiau pateiktą anketą, prie kiekvieno klausimo pažymint ne mažiau 3 įmonių. Anketą rasite paspaudę šią nuorodą:
Taip pat NASDAQ OMX Vilnius skelbia „Metų maklerio” rinkimus. Balsuokite už „Metų maklerio” vardo vertą kandidatą vertindami jo 2012 m.
darbą
Dėkojame Jums!

Teismo prašoma įpareigoti T. Barštį supirkti “Kauno grūdų” akcijas

Investuotojų asociacija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad „Kauno grūdų“ kontrolę perėmęs Tautvydas Barštys bei kiti įmonės valdybos nariai privalo supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų.

Ieškinys Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui pateiktas 2012 metų pabaigoje.

„Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų“ šeimininkas. Tačiau perėmęs „Kauno grūdų“ kontrolę šis verslininkas nepasiūlė parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams, ilgus metus negaunantiems dividendų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius, kuris taip pat yra ieškovas byloje.

„Kauno grūdų“ kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. „Kauno grūdų“ akcijų. Tuo metu galiojęs Vertybinių popierių įstatymas numatė, kad kartu veikiantys asmenys, įsigiję daugiau kaip 40 proc. įmonės kapitalo, privalo pateikti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

„Tai, kad T. Barštys ir su juo kartu veikiantys asmenys turėjo „Kauno grūdų“ kontrolę, raštu yra patvirtinusi ir Vertybinių popierių komisija, kurios teises yra perėmęs Lietuvos bankas“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, pasiūlymo supirkti akcijas laukia šimtai smulkiųjų „Kauno grūdų“ akcininkų.

2011 metų pabaigoje „Kauno grūdų“ grupės konsoliduotas nuosavas kapitalas siekė 276 mln. litų. „Kauno grūdų“ grupės apyvarta siekė 1,2 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 28,6 mln. litų.

„Smulkieji akcininkai, stebėdami Lietuvos verslo sėkmės istoriją, apie dividendus kol kas gali tik svajoti“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija kviečia kreiptis visus „Kauno grūdų“ akcininkus, nepatenkintus susiklosčiusia padėtimi. Tai reikėtų padaryti atsiunčiant elektroninį laišką adresu info@investuotoju.lt.

Anksčiau bylas dėl privalomojo akcijų supirkimo yra pralaimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“, jau pateikusi pasiūlymus supirkti Panevėžio statybos tresto, „Ukmergės kelių“ ir „Aukštaitijos trakto“ akcijas. Pagrindinis „Lino“ akcininkas Ramūnas Lenčiauskas, pralaimėjęs ginčus su Lietuvos banku dėl akcijų supirkimo, oficialųjį pasiūlymą akcijoms supirkti pateikti vis dar delsia.

Teismo prašoma įpareigoti T. Barštį supirkti “Kauno grūdų” akcijas

Investuotojų asociacija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad „Kauno grūdų“ kontrolę perėmęs Tautvydas Barštys bei kiti įmonės valdybos nariai privalo supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų.

Ieškinys Vilniaus miesto 2 – ajam apylinkės teismui pateiktas 2012 metų pabaigoje.

„Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų“ šeimininkas. Tačiau perėmęs „Kauno grūdų“ kontrolę šis verslininkas nepasiūlė parduoti akcijas ir smulkiesiems akcininkams, ilgus metus negaunantiems dividendų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius, kuris taip pat yra ieškovas byloje.

„Kauno grūdų“ kontrolę T. Barštys įgijo 2005 metų kovą, kai kartu su kitais įmonės valdybos nariais bei jų sutuoktiniais valdė 40,07 proc. „Kauno grūdų“ akcijų. Tuo metu galiojęs Vertybinių popierių įstatymas numatė, kad kartu veikiantys asmenys, įsigiję daugiau kaip 40 proc. įmonės kapitalo, privalo pateikti oficialųjį pasiūlymą likusioms akcijoms supirkti.

„Tai, kad T. Barštys ir su juo kartu veikiantys asmenys turėjo „Kauno grūdų“ kontrolę, raštu yra patvirtinusi ir Vertybinių popierių komisija, kurios teises yra perėmęs Lietuvos bankas“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, pasiūlymo supirkti akcijas laukia šimtai smulkiųjų „Kauno grūdų“ akcininkų.

2011 metų pabaigoje „Kauno grūdų“ grupės konsoliduotas nuosavas kapitalas siekė 276 mln. litų. „Kauno grūdų“ grupės apyvarta siekė 1,2 mlrd. litų, o grynasis pelnas – 28,6 mln. litų.

„Smulkieji akcininkai, stebėdami Lietuvos verslo sėkmės istoriją, apie dividendus kol kas gali tik svajoti“, – sakė T. Pilipavičius.

Investuotojų asociacija kviečia kreiptis visus „Kauno grūdų“ akcininkus, nepatenkintus susiklosčiusia padėtimi. Tai reikėtų padaryti atsiunčiant elektroninį laišką adresu info@investuotoju.lt.

Anksčiau bylas dėl privalomojo akcijų supirkimo yra pralaimėjusi bendrovė „Panevėžio keliai“, jau pateikusi pasiūlymus supirkti Panevėžio statybos tresto, „Ukmergės kelių“ ir „Aukštaitijos trakto“ akcijas. Pagrindinis „Lino“ akcininkas Ramūnas Lenčiauskas, pralaimėjęs ginčus su Lietuvos banku dėl akcijų supirkimo, oficialųjį pasiūlymą akcijoms supirkti pateikti vis dar delsia.

Privalomas “Sanito” akcijų išpirkimas, net ir nesant ginčų, užstrigo teisme

Praėjo daugiau nei vieneri metai nuo to, kai Kanados farmacijos bendrovė „Valeant“ teisme inicijavo privalomąjį „Sanito“ akcijų išpirkimą iš smulkiųjų akcininkų, tačiau procesas kol kas į priekį nepasistūmėjo.

Tai reiškia, kad terminą parduoti akcijas „Valeant“ praleidę investuotojai šiuo metu negali parduoti turimų „Sanito“ akcijų už privalomojo išpirkimo kainą, o „Valeant“ patiria papildomų išlaidų dėl reikalavimų teikti informaciją apie biržoje vis dar kotiruojamo „Sanito“ veiklą.

„Dėl šio akcijų išpirkimo kainos joks ginčas nevyksta – „Valeant“ pasiūlyta kaina buvo sąžininga. Priešingai nei „Lifosos“ atveju, kur per kiek daugiau nei metus pavyko išspręsti ginčus dėl akcijų supirkimo kainos, „Sanito“ atveju procesas stovi vietoje ir smulkieji negali gauti jiems priklausančių pinigų“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Tomas Pilipavičius.

„Valeant Pharmaceuticals International“, kurią atstovauja advokatų kontora „Tark Grunte Sutkiene“, į Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą dėl privalomojo akcijų išpirkimo kreipėsi 2011 metų gruodžio 30 dieną, tačiau byla dėl neaiškių priežasčių kol kas nepradėta nagrinėti. „Valeant“ į depozitinę sąskaitą SEB banke yra įmokėjusi maždaug 6,4 mln. litų, kurie skirti išpirkti 0,6 proc. „Sanito“ akcijų iš smulkiųjų akcininkų.

„Raginame kapitalo rinką prižiūrinčias institucijas pasižiūrėti, ką reiktų keisti teisės aktuose, kad tokios bylos, kuriose nėra jokių ginčų, būtų nagrinėjamos taip, kaip įprasta užsienio šalyse – greitai. Tai, kad daugiau nei 1 mlrd. litų į „Sanitą“ investavęs „Valeant“ jau metus negali įgyvendinti privalomojo akcijų supirkimo, Lietuvos investiciniam patrauklumui taškų neprideda“, – sakė T. Pilipavičius.

Pasak jo, „Valeant“ taip pat galėtų sudaryti terminą praleidusiems smulkiesiems akcininkams galimybę parduoti „Sanito“ akcijas ir nelaukiant teismo sprendimo.