2013
07
24
„Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo verslas – pigiau kainuotų keleivius vežti taksi?

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“, kasmet iš keleivių vežimo patiriantys daugiau nei 100 mln. litų nuostolių, siekiant sutaupyti galėtų keleivius vežti autobusais ar net taksi, rodo Investuotojų asociacijos Kompetencijų centro atliktas tyrimas.

„Europos Sąjungai gelbėjant Graikiją net ir Lietuvoje buvo su šypsena komentuojamos žinutės, kad Graikijoje keleivius būtų pigiau vežti ne geležinkeliais, o taksi. Duomenys rodo, kad panašią situaciją turime ir Lietuvoje“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas.

2012 metais „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4,8 mln. keleivių, arba 0,95 proc. vietiniais maršrutais pervežtų keleivių Lietuvoje. Iš keleivių vežimo vietiniais maršrutais 2012 metais patirta 124 mln. litų nuostolių (grynųjų pinigų nuostoliai siekė apie 140 mln. litų), o iš vežimo tarptautiniais maršrutais uždirbta 9 mln. litų pelno.

Keleivių vežimo vidutinės sąnaudos už vieną kilometrą siekė 0,62 lito, o pajamos – vos 0,13 lito.

„Akivaizdu, kad pardavinėjant bilietus 5 kartus žemiau savikainos pelno neuždirbsi. Nuvežti keleivį iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal traukiniu kainuoja beveik 500 litų – už tokią pinigų sumą galima lėktuvu aplankyti daugelį Europos sostinių su pigių skrydžių bendrovėmis. Keleivius vežant po tris, taksi atsieitų pigiau nei traukinys“, – teigė V. Rūkas.

Pasak jo, geležinkelių transportas negali konkuruoti su autobusais dėl per didelės savikainos. „Įdomu, kad „Lietuvos geležinkelių“ sąnaudos vien darbo užmokesčiui yra didesnės, nei visa keleivių vežimo autobusais kaina, kuri siekia apie 0,22 lito už kilometrą”, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys.
Jo teigimu, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo veikla iškraipo transporto rinką ir primena dempingą. „Nuostolingas yra net ir labiausiai apkrautas maršrutas Vilnius – Kaunas, kuriuo pernai vežta 1,2 mln. keleivių. Iš šio maršruto gauta vos 7,7 mln. litų pajamų ir patirta 35,4 mln. litų nuostolių“, – tvirtino V. Rūkas.

Anot jo, siūlymas visai atsisakyti keleivių vežimo geležinkeliu greičiausiai būtų nepriimtinas didelei daliai Lietuvos gyventojų. „Mes siūlome atskirti keleivių vežimo veiklą į atskirą įmonę – tuomet keleivių vežimo sąnaudos ir nuostoliai taptų skaidriai įvertinami. Pelną iš krovinių vežimo valstybė galėtų išsimokėti dividendais, o keleivių vežimas galėtų būti finansuojamas iš biudžeto ir visuomenėje vyktų diskusija, kiek tokios išlaidos pagrįstos, ar geriau jų dydžiu sumažinti gyventojų pajamų mokestį“, – sakė V. Rūkas.

Jo teigimu, dabar „Lietuvos geležinkeliams“ trūksta skaidrumo, o įmonės apskaita tvarkoma ne pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. „Keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais savikaina yra gerokai mažesnė nei vietinių maršrutų, o iš šios veiklos deklaruojamas pelnas. Tačiau skirtumas yra per didelis ir kelią abejonių dėl sąnaudų paskirstymo“, – tvirtino V. Rūkas. Juolab skaičiavimai rodo, kad geležinkelių transportas Lietuvoje ne tik nėra ekologiškas, bet dažnai ekologiškumu nusileidžia net automobilių transportui.

Investuotojų asociacijos įsteigtas Kompetencijų centras, vienijantis šalies ekonomistus, kurie teikia mokslinėmis išvadomis pagrįstas rekomendacijas Vyriausybei bei Seimui, veiklą pradėjo 2012 metų spalį.

Pateikiame visą Kompetencijų centro atliktą tyrimą bei jo prezentaciją.

Pakomentuokite!


Pakartokite saugos kodą:


Jūsų komentarai: